Banko turto klasifikavimas pagal likvidumą

Likvidumas yra viena iš pagrindinių finansų sąvokų, kurią turite suprasti. Kitaip tariant, tai galimybė greitai ir su minimaliais nuostoliais turtą paversti grynaisiais pinigais, kai pirkimo-pardavimo sandorio kaštai yra nedideli arba jų nėra. Be to, likvidumą galima apibūdinti ir kaip galimybę turimą turtą paversti kitu turtu ar kitomis prekėmis ir paslaugomis.

Likvidus turtas - tai toks, kurį galima greitai parduoti už teisingą rinkos kainą. Likvidusis turtas - tai įmonės turtas, kurį galima greitai ir su mažiausia vertės praradimo rizika (be nuostolių arba su labai mažais nuostoliais) paversti grynaisiais pinigais. Grynieji pinigai laikomi pačiu likvidžiausiu turtu, nes jais galima iš karto atsiskaityti.

Nelikvidžiu arba mažai likvidžiu turtu laikoma nematerialusis turtas (įsigytos teisės, licencijos, prestižas ir kita), žemė, pastatai, įranga ir kitas ilgalaikis turtas, kuriam parduoti reikia nemažai laiko. Nekilnojamas turtas (NT) ir automobiliai yra mažiau likvidūs aktyvai.

Pavyzdžiui, tarkime, kad gyventojas Jonas turi butą, kurį, prisireikus piniginių lėšų, nusprendė parduoti.

Svarbūs likvidumo rodikliai:

• Prekybos apimtys
• Bid-ask spredas (skirtumas tarp pirkimo ir pardavimo kainos)
• Laikas parduoti (kiek užtrunka, kol sandoris įvyksta)

Aktyvų Likvidumo Lygiai (Šaltinis: LB.lt):

• Labai likvidūs aktyvai: Grynieji pinigai, sąskaitų likučiai, likvidūs ETF ar didžiųjų įmonių akcijos.
• Vidutinio likvidumo aktyvai: Obligacijos ar mažesnių bendrovių akcijos.
• Mažai likvidūs aktyvai: Nekilnojamasis turtas, meno kūriniai, privačių įmonių akcijos.

Likvidumas investuotojui

Likvidumas investuotojui suteikia lankstumo. Jei rinka krenta ir reikia greitai parduoti vertybinius popierius, likvidūs aktyvai leis tai padaryti be didelių nuostolių. Nors investuotojai dažnai daugiausia dėmesio skiria grąžai, likvidumas yra ne mažiau svarbus kriterijus.

Be to, likvidumas tiesiogiai susijęs su rizika. Jei instrumentas itin likvidus, juo prekiauja milijonai žmonių kiekvieną dieną, tai tokią apyvartą pajudinti yra itin sudėtinga, kaina išlieka labiau stabili. Visgi, jei akcija prekiaujama vos vieno kito žmogaus, tai tas vienas kitas žmogus ir gali judinti visą rinką.

Investuotojui viena svarbiausių grėsmių - likvidumo rizika. Ji atsiranda, kai aktyvo negalima greitai parduoti už sąžiningą kainą. Tai yra svarbus momentas - likvidumas ir rizika yra itin susiję veiksniai.

Paprasta: tarp turto klasių, mažesnis likvidumas yra didesnė rizika, ir tai duoda didesnę grąžą. Visgi, turto klasės viduje, yra kiek sudėtingiau.

Kuriant investicinį portfelį, svarbu balansuoti tarp grąžos ir likvidumo. Didelės grąžos galintys suteikti aktyvai (pvz., startuolių akcijos ar NT projektai) dažnai būna mažai likvidūs. Todėl dalį portfelio verta laikyti labiau likvidžiose priemonėse - akcijose, ETF, ar net pinigų rinkos fonduose.

Darykite tai KIEKVIENĄ, kai gausite atlyginimą (atlyginimo tvarka)

Būsto Likvidumas

Likvidus yra toks turtas, kurį pakankamai lengva parduoti už palankią rinkos kainą. Bankas, skolindamas ilgam laikui, paprastai stengiasi įvertinti, kokios galimybės būtų nepatirti nuostolių, jei tektų įkeistą turtą parduoti tuo atveju, jei klientas taptų nemokus.

Turto likvidumą gali nulemti įvairūs aspektai - vieta, statybos metai, statybos kokybė, ar pastatas yra/ buvo renovuotas, tuometinė situacija rinkoje, infrastruktūra.

Apie būsto kainas ir jo likvidumą visada geriausia pasikonsultuoti su nekilnojamojo turto specialistais. Geras NT brokeris taip pat neretai padeda išsigryninti svarbius argumentus. Priimant sprendimą taip pat verta pasitarti ir su banko specialistais.

Taip pat nederėtų pamiršti, kad Registrų centras taip pat pagal jau įvykusių sandorių kainų vidurkį taip pat nustatinėja vidutines kainas kiekvienoje konkrečioje vietoje, todėl priimant sprendimą nereikėtų pamiršti ir to aspekto.

Įmonės Likvidumas ir Mokumas

Kalbant apie įmonės likvidumą, šiuo atveju likvidumas labiau susijęs su įmonės mokumu, t.y. sugebėjimu laiku ir tinkamai vykdyti turimus piniginius įsipareigojimus. Gera įmonės finansine būklė tada, kai ji, suėjus skolų mokėjimo terminui, gali laiku įvykdyti visus savo įsipareigojimus.

Taigi mokumas ir likvidumas nėra tapačios sąvokos, nors labai artimos ir glaudžiai susijusios. Jeigu įmonė neturi galimybės greitai trumpalaikio ar kito turto paversti pinigais, ji ir negalės mokėti, t.y. bus nemoki. Kitaip tariant, įmonės mokumas yra jos potencialus gebėjimas turimomis priemonėmis likviduoti įsipareigojimus.

Jei turtas likvidus, įmonė turi mokėjimo priemonių skoloms apmokėti, bet, turėdama nelikvidų turtą, ji gali pasidaryti nemoki. Vadinasi, mokumo sąvoka siejama su įmonės finansine būkle, o likvidumas - su jos turimo turto pobūdžiu.

Įmonės mokumas skiriasi nuo pelningumo, t.y. jos veiklos efektyvumą apibūdinančio rodiklio.

Į pirmąjį langelį turėtų patekti visos įmonės, kurios ir pelningos, ir mokios. Tai sėkmingai ir dažniausiai stabiliai dirbančios įmonės. Jeigu įmonė pelninga, bet nemoki, reikėtų atidžiai įvertinti jos nemokumo priežastis, greičiausiai ji turi problemų, susijusių su pirkėjų įsiskolinimais, arba galimos ir kitos nemokumo priežastys. Jeigu įmonė moki, bet nepelninga, reikėtų ieškoti sprendimų, kaip pakeisti jos veiklą, t. y. 2, 3, 4 langelių įmones reikia rimtai „gydyti“.

Šių autorių nuomone, įmonių žlugimo priežastis dažniausiai lemia blogas turimų išteklių valdymas įmonėse, nepakankama jos marketingo veikla, dėl to dažnai įmonės pasidaro nemokios.

Įmonės mokumu suinteresuoti tiek kreditoriai, tiek investuotojai, kurie susipažinę su įmonės pelningumu, siekia įvertinti jos mokumą bei galimą veiklos riziką.

Kiekvienos įmonės vadovai, siekdami išvengti rizikos, turi nuolat stebėti ir vertinti visas galimas rizikos rūšis. Apie įmonės mokumo būklę galima spręsti iš apskaičiuotų santykinių rodiklių, pagal kuriuos vertinama tiek trumpalaikių, tiek ilgalaikių įsipareigojimų būklė ir pinigų srautų valdymo efektyvumas.

Įmonės trumpalaikių skolų apmokėjimas siejamas su jos turimais grynųjų pinigų arba jų ekvivalentų srautais.

Įmonės Trumpalaikis Mokumas

Mokumo grupės rodikliai padeda įvertinti, ar įmonė gali laiku atsiskaityti su savo kreditoriais. Minėta, kad mokumas yra įmonės gebėjimas grąžinti skolas suėjus jų mokėjimo terminui. Bendrovė nemoki, kai negali sumokėti kreditoriams.

Finansininkai turėtų vertinti tiek trumpalaikį, tiek ir bendrąjį įmonės mokumą.

Bendrojo trumpalaikio mokumo rodiklis parodo, kiek kartų įmonės trumpalaikis turtas viršija jos trumpalaikius įsipareigojimus. Mokumo rodikliai apibūdina įmonės gebėjimą reaguoti į nenumatytas aplinkybes. Europos šalių įmonėse pageidaujama, kad bendrojo trumpalaikio mokumo rodiklio dydis įmonėse būtų nuo 1,2 iki 2. Vadinasi, įmonė, norėdama išlaikyti finansinę pusiausvyrą, turi siekti, kad jos trumpalaikis turtas du kartus viršytų trumpalaikius įsipareigojimus.

Jeigu įmonės bendrasis trumpalaikio mukumo rodiklis siekia 2,5 arba dar daugiau, greičiausiai jos vadovai dirba neefektyviai, nes nemoka tinkamai naudoti turto ir jį įšaldo. Tam turtui įgyti įmonė privalėjo gauti finansinius išteklius, už kuriuos moka palūkanas arba dividendus.

Trumpalaikis grynasis turtas skaičiuojamas kaip skirtumas tarp trumpalaikio turto ir trumpalaikių įsipareigojimų. Trumpalaikiai įsipareigojimai - tai įmonės skolos, kurias reikia grąžinti per vienerius metus nuo balanso sudarymo dienos.

Vertinant įmonės mokumą reikia žiūrėti, ar gryno trumpalaikio turto rodiklis yra teigiamas, tai yra ar trumpalaikis turtas yra didesnis už trumpalaikes skolas. Šiuo atveju, prireikus kuriuo nors momentu grąžinti skolas, įmonė galės šį turtą paversti pinigais ir grąžinti skolą.

Didelė teigiama likvidumo rodiklio reikšmė nusako, jog įmonė pajėgi grąžinti trumpalaikes skolas ir toliau galės normaliai plėsti veiklą.

Bendrasis Įmonės Mokumas

Bendrasis įmonės mokumas - tai jos gebėjimas įvykdyti bendruosius ilgalaikius ir trumpalaikius įsipareigojimus. Mokumo koeficientas padeda nustatyti įmones finansinę riziką, ar jai negresia bankrotas. Įmonė moki, kai jos nuosavas kapitalas viršija bendruosius įsipareigojimus.

Kuo šis santykis didesnis, tuo įmonės mokumo lygis aukštesnis, finansinė rizika ir bankroto grėsmė mažesnė, tuo lengviau jai pasiskolinti papildomų lėšų. Manoma, kad normalus santykis 1:1, t. y. maždaug puse finansavimo šaltinių gali būti skolinti.

Likvidumo Sumažėjimo Rizikos Veiksniai

Likvidumo sumažėjimo riziką gali lemti ne tik aktyvų, bet ir pasyvų pokyčiai, todėl skiriamos dvi likvidumo sumažėjimo rizikos: iš kairės ir iš dešinės.

• Nuosavų kreditinių išteklių sumažėjimas (prekių pardavimas kreditan).
• Nepakankamos atsargos.
• Per dideli trumpalaikiai aktyvai (mažina pajamas).
• Didelis kreditorinis įsiskolinimas.
• Neoptimalus trumpalaikių ir ilgalaikių paskolų santykis.

AB SEB banko grupėje rizikos valdymas vykdomas centralizuotai, siekiant užtikrinti rizikos valdymo politikos įgyvendinimą visuose organizacijos lygmenyse. Pagrindinės rizikos rūšys, kurias patiria AB SEB bankas, yra kredito, likvidumo, rinkos rizika, apimanti valiutos kurso svyravimus, palūkanų normas bei akcijų kainų riziką, ir operacinė rizika. Anot AB SEB banko rizika yra apibrėžiama kaip nepalankaus nukrypimo nuo tikėtino finansinio rezultato galimybė. Viena iš rizikos prisiėmimo pasekmės - nuostolių, kurie skirstomi į tikėtinus ir nenumatytus, patyrimas.

AB SEB bankas likvidumo riziką apibūdina kaip riziką, kuri atsiranda dėl to, kad bankas gali nesugebėti laiku įvykdyti savo mokėjimo įsipareigojimų arba per tam tikrą laikotarpį už priimtiną kainą finansuoti ar realizuoti savo turto. AB SEB bankas, valdydamas likvidumo riziką, nuolat stebi likvidumo struktūrą, ar bankas laikosi išorinių reikalavimų, vidinių likvidumo normų, taip pat analizuoja balansinius ir nebalansinius straipsnius, jų terminus ir finansavimo šaltinių koncentraciją.

Pagal AB SEB banko kapitalo politiką kapitalo pakankamumo rodiklis turi būti 8,5-9 proc., t. y. didesnis negu reikalaujamas mažiausias rodiklis, ir kuris padėtų efektyviai įgyvendinti verslo tikslus. Bankas yra parengęs nenumatytų situacijų veiksmų planą, kuris ypatingomis aplinkybėmis gali užtikrinti trumpo laikotarpio didelį likvidumą (AB SEB banko finansinės ataskaitos).

AB SEB banko likvidumo rodiklis nuo 2005 metų (36,20 proc.) didėjo iki 2007 metų (42,78 proc.), viršijant Lietuvos banko nustatytą normatyvą (kuris yra 30 proc.), t.y. 2006 m. pabaigoje banko likvidumo koeficientas buvo 7 proc., 2007 m. pabaigoje beveik 13 proc. didesnis už Lietuvos banko nustatytą normatyvą. Tai rodo, kad bankas nevisiškai pasitiki skolininkais (likvidus banko turtas, į kurį įeina suteiktos paskolos, didėjo palyginus nežymiai) ir todėl papildoma suma užsitikrina savo likvidumą. Kita vertus, tai rodo, kad banko turimos lėšos ne iki galo efektyviai panaudojamos.

Kadangi AB SEB banko likvidumo rodiklis nuolat viršija Lietuvos banko nustatytą normatyvą, galima teigti, kad AB SEB Vilniaus bankas vadovaujasi dauguma likvidumo valdymo principų. Remiantis 2007 metų ataskaitos duomenimis AB SEB Bankas, vidinio kapitalo pakankamumo įvertinimo proceso metu, nustatė tikslą užtikrinti kapitalo pakankamumo rodiklį didesnį negu 9,9 proc. per visus 2008 metus.

AB banko Hansabankas rizikos valdymo pagrindinis tikslas išvengti didelis nuostolis, kurie gali įtakoti Banko nuosavybę. Hansabanko valdyba yra atsakinga už rizikos politikos įgyvendinimą organizacijos padaliniuose ir už bet kurį Banko grynojo turto vertės sumažėjimą. Banko finansinės rizikos portfelio rizikos lygis yra žemas, visos pozicijos nustatytų limitų ribose yra skaidrios, visi finansinės rizikos komponentai yra valdomi ir vertinami, susiję finansiniai instrumentai yra aprašyti išsamiomis procedūromis. Banko teigimu prisiimama finansinė rizika yra visada įvertinama atsižvelgiant į numatomas pajamas.

AB banko Hansabankas likvidumo riziką apibūdina kaip riziką, kai Bankas, negalėdamas realizuoti savo turto arba gauti reikiamo finansavimo, negali laiku įvykdyti savo įsipareigojimų. Bankas likvidumo strategijoje numatyta remti Banko dukterines įmones likvidumo ir kapitalo valdymo srityse.

AB banko Hansabankas likvidumas priklauso nuo šių veiksnių: būtinumo tenkinti trumpalaikius savo klientų poreikius, susijusius su grynaisiais pinigais ir prekybiniais vertybiniais popieriai; priėjimo prie kapitalo rinkų; galimybės likviduoti rinkos pozicijas. Likvidumo rizikai valdyti naudojamas Lietuvos banko nustatytas likvidumo normatyvas negali buti mažesnis nei 30 proc. APVK taip pat užtikrina, kad Banko likvidus turtas sudarytų ne mažiau kaip 20 proc. Banko klientų lėšų. Kaip matome, AB banko Hansabankas naudojami likvidumo valdymo metodai yra labai panašūs į AB SEB banko naudojamus likvidumo valdymo metodus.

AB Hansabankas likvidumas nuolat viršijo Lietuvos banko nustatytą likvidumo normatyva daugiau nei 10 proc. Tik 2005 metais likvidumas rodiklis buvo neaukštas - sudarė 37,95 proc. Tai galima sieti su einamųjų įsipareigojimų didėjimu. Tačiau jo turimos lėšos nėra efektyviai panaudojamos, nes likvidumo rodiklis 2006 metais yra didesnis 48 proc., t.y. 18 proc. viršija Lietuvos banko nustatytą normatyvą.

AB bankas Hansabankas 2005, 2006 ir 2007 metais užtikrino kapitalo pakankamumo rodiklį aukštesniame negu 8 proc. lygyje. Kapitalo pakankamumo perteklines sumos buvo užtikrinamos atsižvelgiant į vidinius tikslus vykdymą, - kaip antai optimalaus kapitalo lygio palaikymą siekiant užtikrinti portfelio augimą ir geriau apsisaugoti nuo veiklos, rinkos ir kitų veiklos rizikų.

AB DnB NORD banko rizikos valdymo tikslas užtikrinti pakankamą akcininkų nuosavybės grąžą vykdant konservatyvią rizikos valdymo politiką. Su rizika susijusi Banko veikla buvo griežtai ribojama taikant limitų sistemą. Pagrindinis rizikos valdymo principas - atskirti visų rūšių rizikos valdymo funkcijas nuo rizikos prisiėmimo, t. y. nuo tiesioginio darbo su klientais. AB DnB NORD banko rizikos struktūra yra tradicinė, joje vyrauja kredito rizika. Bankas taip pat vertina ir valdo likvidumo, palūkanų normos, užsienio valiutos kurso ir operacinę riziką.

Bankas likvidumo riziką apibūdina kaip riziką, kad Bankas nesugebės laiku įvykdyti finansinių įsipareigojimų bei riziką patirti nuostolius dėl staigiai sumažėjusių finansinių išteklių (pvz., finansinės krizės pasekmė gali būti masinis indėlių atsiėmimas iš Banko ir delsimas vykdyti skolinius įsipareigojimus) ir dėl naujų lėšų, skirtų ankstesnėms skoloms padengti, kainos padidėjimo. Likvidumo rizikos pasekmė gali būti Banko nesugebėjimas laiku įvykdyti mokėjimų įsipareigojimus indėlininkams ir paskolos gavėjams.

Likvidumo rizika kontroliuojama visos DnB NORD Grupės mastu ir ribojama Lietuvos Banko nustatytu likvidumo rodikliu bei limitais, nustatytais tarptautinės Grupės DnB NORD APVK. Banko turto ir įsipareigojimų straipsniai, gautini (mokėtini) kiekvienu pareikalavimu bei iki 1 mėn., yra apibrėžiami kaip likvidus turtas ir einamieji įsipareigojimai.

Finansų pasaulyje likvidumas yra labai svarbus terminas, apibūdinantis turto gebėjimą būti greitai paverčiamam grynaisiais pinigais be didelio nuostolio. Įmonės balanse turtas ir įsipareigojimai paprastai išdėstomi mažėjančia likvidumo tvarka. Tai reiškia, kad labiausiai likvidus turtas yra sąrašo viršuje, o mažiausiai likvidus - apačioje. Analogiškai, įsipareigojimai išdėstomi pagal jų mokėjimo terminus, pradedant nuo trumpiausio laikotarpio.

Turtas skirstomas į kelias kategorijas pagal tai, kaip greitai ir lengvai jį galima paversti grynaisiais pinigais. Štai pagrindinės turto kategorijos, išdėstytos mažėjančia likvidumo tvarka:

1. Grynieji pinigai ir jų ekvivalentai: Tai apima grynuosius pinigus kasoje, banko sąskaitas ir trumpalaikes investicijas, kurias galima greitai paversti grynaisiais pinigais.
2. Trumpalaikės investicijos: Tai investicijos, kurios paprastai parduodamos per vienerius metus. Pavyzdžiui, akcijos arba obligacijos.
3. Debitoriniai įsiskolinimai (sąskaitos): Tai sumos, kurias įmonė turi gauti iš savo klientų už parduotas prekes ar paslaugas.
4. Atsargos: Tai apima žaliavas, nebaigtą gamybą ir gatavą produkciją, kurią įmonė turi parduoti. Atsargų pavertimas grynaisiais pinigais gali užtrukti ilgiau nei kitų trumpalaikių turto rūšių.
5. Išankstiniai apmokėjimai: Tai išmokos už paslaugas ar prekes, kurios bus gautos ateityje (pvz., išankstinis nuomos mokestis).
6. Ilgalaikis turtas: Tai turtas, kuris nėra skirtas parduoti per artimiausius metus. Tai apima pastatus, įrangą ir žemę.
7. Nematerialus turtas: Tai turtas, kuris neturi fizinės formos, pavyzdžiui, patentai, prekės ženklai ir autorinės teisės.

Štai kaip galėtų atrodyti turto išdėstymas mažėjančia likvidumo tvarka įmonės balanse:

Šiame pavyzdyje grynieji pinigai ir jų ekvivalentai yra pirmieji, nes juos galima greičiausiai paversti grynaisiais pinigais, o nematerialus turtas - paskutinis, nes jo likvidumas yra mažiausias.

Įsipareigojimai taip pat klasifikuojami pagal tai, kada jie turi būti apmokėti. Paprastai jie skirstomi į trumpalaikius ir ilgalaikius įsipareigojimus. Trumpalaikiai įsipareigojimai turi būti apmokėti per vienerius metus, o ilgalaikiai - per ilgesnį laikotarpį.

Štai pagrindinės įsipareigojimų kategorijos, išdėstytos pagal mokėjimo terminus:

1. Kreditoriniai įsiskolinimai (mokėtinos sąskaitos): Tai sumos, kurias įmonė turi sumokėti savo tiekėjams už įsigytas prekes ar paslaugas.
2. Trumpalaikės paskolos: Tai paskolos, kurias reikia grąžinti per vienerius metus.
3. Mokėtinos sumos darbuotojams: Tai atlyginimai ir darbo užmokestis, kuriuos įmonė turi sumokėti savo darbuotojams.
4. Mokėtini mokesčiai: Tai mokesčiai, kuriuos įmonė turi sumokėti valstybei.
5. Ilgalaikės paskolos: Tai paskolos, kurias reikia grąžinti per ilgesnį nei vienerių metų laikotarpį.
6. Atidėjiniai: Tai įsipareigojimai, kurių suma arba data nėra tiksliai žinoma (pvz., garantiniai įsipareigojimai).

Pavyzdžiui:

Šiame pavyzdyje kreditoriniai įsiskolinimai yra pirmieji, nes jie turi būti apmokėti greičiausiai, o ilgalaikės paskolos - paskutinės, nes jų mokėjimo terminas yra ilgiausias.

Svarbu! Įmonės balanse turtas ir įsipareigojimai paprastai išdėstomi mažėjančia likvidumo tvarka. Tai reiškia, kad labiausiai likvidus turtas yra sąrašo viršuje, o mažiausiai likvidus - apačioje. Analogiškai, įsipareigojimai išdėstomi pagal jų mokėjimo terminus, pradedant nuo trumpiausio laikotarpio.

tags: #kodel #banko #turtas #nera #isskirias #i