Pastaruoju metu sodybų rinka Lietuvoje išgyvena įdomų laikotarpį. Žmonės vis dažniau sodybas nuomojasi ilgam laikui, pavyzdžiui, mėnesiui ar dviem. Tokiu atveju nuomotojas kiekvieną sezoną gali pasirinkti vis kitą sodybą. Be to, jos nereikia prižiūrėti likusiu metų laiku ar spręsti šaltuoju sezonu kylančių keblumų.
Sodybų pardavimo tendencijos
Buvo du etapai, kai žmonės įsigijo daug sodybų.
- Pirmasis - prieš krizę, 2005-2008 m., kai gyventojai turėjo daug pinigų, galėjo lengvai gauti paskolas, todėl norėjo kur nors investuoti arba tiesiog tikėjosi, kad būtų smagu turėti savo sodybą, į kurią galima nuvažiuoti pailsėti ir už kurią nereikės kiekvieną kartą papildomai mokėti.
- Per krizę nekilnojamojo turto kainos smarkiai krito, todėl 2011-2012 m. prasidėjo antroji pirkimo banga, nes žmonių pajamos jau buvo padidėjusios, o nekilnojamojo turto kainos dar nespėjo pakilti.
Vis dėlto dabar dalis šių žmonių įsigytas sodybas bando parduoti, nes jas tenka prižiūrėti ištisus metus, tenka investuoti į jų remontą, apsaugą. Pavyzdžiui, vaizdingiausiose, ežeringiausiose vietovėse, tokiuose rajonuose, kaip Utena, Molėtai, Ignalina, Zarasai, parduodami keli šimtai sodybų. Iki šiol per šiuos metus parduotos tik kelios dešimtys jų.
Sodybų kainos
Specialistai sako, kad paprasta sodyba (ne vaizdingoje vietoje ar prie vandens telkinių, neturinti vandentiekio ir paprastai įrengta) gali kainuoti nuo kelių iki keliolikos tūkstančių eurų. Kaina svyruoja, priklausomai nuo sodybos dydžio, būklės ir kitų aspektų. Jeigu sodyba tinkama gyventi - joje įrengtas vandentiekis, plotas gana didelis ir prie jos galima privažiuoti asfaltuotu keliu - kaina kyla. Tokia sodyba gali būti įkainota nuo 20-40 tūkst. eurų.
Kainą lemia sodybos vieta, regionas, kuriame ji yra, atstumas nuo miestų ar ežerų ir miškų. Jei, be minėtų patogumų, sodyba dar yra ir vaizdingoje vietoje, šalia vandens telkinio, ji gali kainuoti ir 100 tūkst. eurų. Specialistai pastebi, kad žmonėms dažnai nebetinka sodybos, neturinčios vandentiekio, ar tokios, iki kurių reikia važiuoti neasfaltuotu keliu. Todėl patogumų turinčias sodybas parduoti lengviau.
Sodybų nuomos kainos ir paklausa
Nuomos kainą lemia tie patys aspektai, kaip ir pardavimo. Bene didžiausią įtaką turi sodybos patogumai ir jos vieta.
Pasak mažosios bendrijos „Padis LT“ vadovo Lauryno Šertvyčio, Joninių laikotarpis pilsio paslaugų teikėjams yra dosnus klientų. „Ir kaimo turizmo sodybos, ir prie jūros esantys poilsio namai ar viešbučiai yra kone aklinai užpildyti. Negirdėjau savininkų skundžiantis, kad kam nors trūktų klientų. Joninėms žmonės suskubo rezervuoti vietas vos tik buvo paskelbta, kada karantinas bus panaikintas. Taigi didelės koronaviruso baimės nebeliko, o patalpų nuomotojai aktyviai dirba, kad prisikviestų svečius“, - sakė L.Šertvytis.
Jis atkreipė dėmesį ir į tai, kad dauguma žmonių, švęsiančių Jonines, šiemet laisvadieniais pasidarė pirmadienį bei antradienį, todėl rezervacijų laikas pailgėjo iki penkių dienų.
Ar karantinas neaptirpdė kambarių nuomos kainų?„Vienur jos išliko tos pačios, kitur - šiek tiek paaugo. Kainos priklauso nuo daugybės veiksnių, bet labiausiai - nuo vietos, pavyzdžiui, pajūryje, Palangos ar Šventosios svečių namuose kambarys arba apartamentai parai kainuoja 40-80 eurų, Kuršių Nerijoje - brangiau, ypač Nidoje.
Kaimo turizmo sodybų nuoma taip pat marguliuoja. Nes vieni savininkai nuomoja visą sodybą, kiti - atskirus šeimoms skirtus namelius, treti - tik kambarius. Jeigu kempinge vieta parai kainuoja 10-15 eurų, tai sodyba, kurią išsinuomoja kelios šeimos, per parą gali kainuoti 300-400 eurų. Tačiau padalinus šią sumą kokiai 15-ai žmonių, nėra itin brangu“, - kalbėjo L.Šertvytis.
„Kliukų sodybos“ pavyzdys
Molėtų rajone esančios „Kliukų sodybos“ šeimininkas Vytis Štelbys per šias Jonines svečių nepriims. Ir tam turi rimtų argumentų. „Esame ramaus poilsio sodyba. Norinčių rezervuoti sodyboje namelius Joninių nakčiai skambučių buvo daugybė, bet visiems atsakiau. Joninės, kaip ir Nauji metai - nenuspėjamo elgesio svečių laikas. Tačiau ir prieš Jonines, ir po jų viskas „apšaudyta“ - savaitgaliai jau užimti“, - kalbėjo V.Štelbys.
Jo teigimu, niekada, net ir per pačius didžiausius sunkmečius, nebuvo problemų užpildant namus liepos mėnesį. „Tai populiariausias lietuvių atostogų laikas. Dalis rezervuojančiųjų laiką poilsiui yra nuolatiniai mūsų klientai, jie išvažiuodami namo jau užsisako vietą kitų metų atostogoms. O štai birželio sėkmė priklauso nuo oro, nors šiųmečiai jo savaitgaliai jau visi užimti. Sausoka būna ir paskutinė rugpjūčio savaitė, kai žmonės ima „pirkti vaikams sąsiuvinius“, - sakė jis.
Anot Vyčio, nuomos kainos yra fiksuotos ir nesikeitė maždaug nuo 2013-ųjų. Taigi jau septyneri metai, kaip savaitgalį - nuo penktadienio iki sekmadienio - keturių vietų namelio nuoma „Kliukų sodyboje“ kainuoja (su PVM) apie 213 eurų. Ši kaina aprėpia viską: patalynę, rankšluosčius, malkas, šašlykinę, iešmus. Papildomai reikia sumokėti tik už pirtį.
„Tokia yra mūsų šeimos nuostata: pasitikime klientais - nekontroliuojame jų ir nelendame į akis. Bet jei svečiams išvykus pamatome ką nors bloga, prie kontaktų tenka įsirašyti žodelytį „ne“. Ir kitą kartą vietos jiems nebebūna“, - štai kokia patirtimi pasidalino Vytis.
Štai tokia situacija vyrauja Lietuvos sodybų rinkoje. Nors kai kurie savininkai baiminosi dėl galimo klientų trūkumo po karantino, Joninių laikotarpis parodė, kad paklausa išlieka didelė, o kainos svyruoja priklausomai nuo sodybos vietos ir patogumų.
tags: #kliuku #sodybos #pardavimenuomuoj