Biologinis turtas yra dinamiška bei nuolat besikeičianti turto rūšis. Šis turtas, apimantis gyvūnus bei augalus, kuriuos įmonė valdo, naudoja ir disponuoja, yra skirtas parduoti, naujam biologiniam turtui ar žemės ūkio produktams gauti. Tiek kokybiniai, tiek kiekybiniai biologinio turto pokyčiai, tokie kaip augimas, blogėjimas, prieauglio atsiradimas ar produktų gavimas, turi būti atidžiai stebimi ir vertinami.
Jo įkainojimas, registravimas bei parodymas finansinėje apskaitoje vadovaujantis 17-uoju VAS „Biologinis turtas“, neabejotinai kelia iššūkių tiek pradedančiajam, tiek jau nemažą patirtį sukaupusiam apskaitą tvarkančiam asmeniui. Biologinio turto vertės svyravimai turi tiesioginį poveikį įmonės finansinėms ataskaitoms, nes pokyčiai yra pripažįstami pajamomis arba sąnaudomis pelno (nuostolių) ataskaitoje.
Todėl, norint užtikrinti sklandų ir pelningą žemės ūkio veiklos vykdymą, būtina skirti ypatingą dėmesį biologinio turto apskaitai ir vertinimui. Turint biologinio turto itin svarbu periodiškai vykdyti inventorizaciją, vadovaujantis įmonės vadovo patvirtinta inventorizacijos tvarka. Tik kruopščiai atlikta inventorizacija leidžia užtikrinti, kad apskaitos duomenys atspindėtų realų įmonės biologinio turto kiekį, kuris atsispindės ir finansinėse ataskaitose.
Seminaro metu bus apžvelgtos biologinio turto grupavimo, vertinimo, registravimo, pardavimo ir nurašymo temos, akcentuojant praktinius aspektus ir teisingą duomenų pateikimą.
Pagrindinės sąvokos
2004 m. spalio 6 d. nutarimu Nr. I patvirtintas 17-asis verslo apskaitos standartas "Biologinis turtas" (toliau - standartas) apibrėžia biologinį turtą ir jo apskaitos tvarką.
Svarbios sąvokos:
- „Aktyvioji rinka“ - AAT 2010 12 01 įsakymo Nr.
- „Įsigijimo (pasigaminimo) savikaina“ - AAT 2010 12 01 įsakymo Nr.
- „Tikroji vertė“ - AAT 2010 12 01 įsakymo Nr.
Šis turtas skirtas realizavimą ir paslaugų žemės ūkiui teikimą.
Biologinio turto kitimas
Biologinis turtas kinta kokybiškai ir kiekybiškai. Augalai ir gyvūnai gali keistis biologiškai. Kiekybiniai pokyčiai - palikuonių skaičiaus, svorio, dydžio, apimties pokyčiai.
Biologinio turto grupavimas
Grupuojant reikia atsižvelgti į tai, pagal kokius požymius kainos nustatomos rinkoje. Tikslinga šį turtą sugrupuoti pagal kiekybinius ir kokybinius jo požymius.
Pavyzdžiui:
- Svorio kategorijas: A klasės I kategorija, A klasės II kategorija ir t. t.
- Klases: pačios aukščiausios klasės grūdai, aukščiausios klasės grūdai, I klasės grūdai ir t. t.
Augalai ir gyvūnai gali keistis biologiškai, pvz., stiprumo ir pan. Kiekybiniai pokyčiai - palikuonių skaičiaus, svorio, dydžio, apimties pokyčiai (pvz., gyvūnų svoris).
Biologinio turto vertinimas
Nustatant turto tikrąją vertę, reikia atsižvelgti į jo buvimo vietą ir būklę. Jei galima patikimai nustatyti, turtas įvertinamas tikrąją verte, atėmus pardavimo vietos išlaidas. Jei tikrosios vertės patikimai nustatyti negalima, turtas įvertinamas pasigaminimo savikaina. Biologinis turtas įvertinamas kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje.
Tikroji vertė yra aktyviosios rinkos kaina.
Aktyvioji rinka - tai rinka, kurioje sandoriai vyksta pakankamai dažnai ir kurioje galima rasti tapačios rūšies produktus už kainą, žinomą visiems galimiems pirkėjams ir pardavėjams.
Jei turto rinkos kainos labai skiriasi, būtina pasirinkti, pagal kurią kainą nustatyti turto tikrąją vertę.
Pasigaminimo savikaina
Jei negalima nustatyti tikrosios vertės, biologinį turtą reikia įvertinti pasigaminimo savikaina. Nustatant pasigaminimo savikainą, vadovaujamasi standarto „Atsargos“ nuostatomis. Į pasigaminimo savikainą įtraukiamos visos tiesioginės ir netiesioginės gamybos išlaidos.
Pavyzdžiui, jei įmonė 20X5 m. pasėjo žiemkenčius, jų pasigaminimo savikaina susideda iš sėklų, darbo užmokesčio, socialinio draudimo, trąšų ir netiesioginių gamybos išlaidų.
Žemės ūkio produkcijos apskaita
Žemės ūkio produkcija pripažįstama tada, kai ji atskiriama nuo biologinio turto. Žemės ūkio produkcija įvertinama tikrąja verte, atėmus pardavimo vietos išlaidas, derliaus gavimo metu. Ši vertė prilyginama jo vertei pirkimo kainomis. Tikroji vertė, atėmus pardavimo vietos išlaidas, yra žemės ūkio produkcijos savikaina. Žemės ūkio produkcijos vertė daro įtaką to laikotarpio, per kurį buvo gauta produkcija, finansinius rezultatus.
Pavyzdžiui, 20X5 metais įmonėje A gauta 30 t miežių derliaus. Tikroji vertė, atėmus pardavimo vietos išlaidas, derliaus gavimo metu yra 400 Lt, iš viso - 4 000 Lt.
Biologinio turto pardavimas
20X5 metais įmonė A pardavė 10 vnt. galvijų, kurių bendras svoris - 3,8 t. Pardavimo pajamos įtakoja ataskaitinio laikotarpio finansiniams rezultatams.
Biologinio turto vertės pokyčių įtaka finansiniams rezultatams
Biologinio turto vertė pasikeičia dėl fizinių jo savybių ir rinkos kainų pokyčių. Fizinių savybių ir rinkos kainų pokyčių turi įtakos ataskaitinio laikotarpio finansiniams rezultatams. Fizinių savybių pokyčių yra susijęs su tam tikromis sąnaudomis.
Pavyzdžiai
1 pavyzdys: Įmonė A įsigijo 5 veršelius, kurių bendras svoris - 1 t, įsigijimo vertė - 4 500 Lt.
2 pavyzdys: Iš melžiamų karvių įmonė A gavo 20 vnt. prievaisos. Įmonė A 20X5 metų pabaigoje turėjo 30 auginamų ir penimų galvijų.
Apskaitos korespondencija
Daromų apskaitoje suvestinė pateikiama šių rekomendacijų 2 priede. Pateikiami ne tik būtini pavyzdžiai, bet ir su jais susiję papildomi pavyzdžiai.
Žemės ūkio produkcijos apskaita pagal VAS
Žemės ūkio produkcijos apskaitoje vadovaujamasi standarto „Atsargos“ reikalavimus. Atsargos įvertinamos pasigaminimo savikaina arba grynąja galimo realizavimo verte, atsižvelgiant į tai, kuri iš jų yra mažesnė.
Pavyzdys: Įmonė užaugino 10 t žieminių kviečių grūdų, kurių pasigaminimo savikaina yra 11 400 Lt (10 000 Lt + 1 400 Lt). Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje įmonėje yra likę visi prikulti žieminių kviečių grūdai.
Daugiamečiai sodiniai
Daugiamečių sodinių apskaitoje vadovaujamasi verslo apskaitos standarte „Ilgalaikis materialusis turtas“ nurodytais metodais. Sodo (daugiamečių sodinių) išauginimo savikaina yra 25 000 Lt. Sodiniai naudojami jau 10 metų, per naudojimo laikotarpį sukaupta 10 000 Lt nusidėvėjimo.
