Inventorizacija jau daug metų naudojama kaip labai efektyvi vidaus kontrolės priemonė. LR Finansinės apskaitos įstatyme yra apibrėžimas, kad inventorizacija - tai turto ir įsipareigojimų patikrinimas bei jų faktinių likučių palyginimas su apskaitos registrų duomenimis. Taip pat jame teigiama, kad subjekto vadovas užtikrina, jog turto ir įsipareigojimų sąskaitų likučiai būtų pagrindžiami inventorizacijos duomenimis.
Kodėl svarbu atlikti inventorizaciją?
Inventorizacija reikalinga:
- kai reikia nustatyti atsargų likutį ir pardavimų savikainą, taikant periodinį atsargų apskaitos būdą;
- suderinti skolų likučius, nes kartais jie „išsibalansuoja“;
- siekiant faktiškai patikrinti, kiek įmonė turi turto ir įsipareigojimų bei nustatyti jų kokybę - ar visas turtas dar tebėra likvidus ir nenuvertėjo.
Finansinės ataskaitos parodo įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus. Vadinasi, tik atlikus pilną viso turto ir įsipareigojimų inventorizaciją, galima teigti, kad visi likučiai yra aiškūs ir faktiškas jų kiekis atitinka finansinėje apskaitoje užregistruotą.
Antroji priežastis, kodėl verta atlikti detalią metinę inventorizaciją - tai gautinų sumų patikrinimas. Juk didžiąją dalį gautinų sumų sudaro pirkėjų skolos, kurios yra dažnai nemaža apyvartinio kapitalo dalis. Todėl metinės inventorizacijos metu negavus pasirašyto skolų suderinimo akto iš pirkėjų, jau yra signalas, kad su šia skola ateityje gali būti problemų. Tai reiškia, kad vertinamas ne tik skolos likutis, bet ir tikimybė šią skolą susigrąžinti. O juk beviltiškos pirkėjų skolos turi būti nurašomos. Vadinasi, nebelieka tam tikros turto dalies ir išauga įmonės sąnaudos.
Pablogėjus įmonės finansinei būklei ar priartėjus prie nemokumo ribos, vienas iš svarbiausių veiksmų nemokumo administratoriui - nustatyti, ar įmonės nemokumo situacija nebuvo sukelta tyčia.
Kas atsitinka, kai įmonė neatlieka inventorizacijos?
Tuomet balanso skaičiai signalizuoja, kad likučiai yra „nenormalūs“. Kiekvienoje ūkio šakoje vyrauja tam tikros tendencijos. Vadinasi, jei įmonės apyvarta yra 1 mln. Eur, tai ir atsargų likutis balanse turėtų būti nuo 90 iki 260 tūkst. Eur. Tuo metu paslaugų įmonėse atsargų likučio kartais iš viso nėra, nes reikalingos atsargos perkamos pagal poreikį ir iš karto yra panaudojamos. O gamybinėse įmonėse atsargų likutis dažnai viršija 50 proc. Pavyzdžiui, prekybine veikla užsiimančioje įmonėje atsargų likutis įprastai sudaro 9-26 proc.
Inventorizacijos atlikimo tvarka
Nuo 2022 m. gegužės 1 d. inventorizacijos atlikimo tvarka neviešajam sektoriui visiškai nereglamentuojama. Tai reiškia, jog kiekviena įmonė gali nustatyti, kaip konkrečiai inventorizuos kiekvieną turto ar įsipareigojimų rūšį. Labiausiai patartina taupyti darbo laiką toms inventorizacijos procedūroms, kurios yra visiškai nereikšmingos. Rekomendacijas galima būtų tęsti ir tęsti, tačiau kiekviena įmonė turi nustatyti savo inventorizacijos atlikimo tvarką ir jos laikytis. Inventorizacijos dokumentai yra įrodymas, kad metinė inventorizacija yra atlikta. Ir visi jie gali būti skaitmeniniai.
Įvairioms ūkinės veiklos rūšims reikia įvairaus ilgalaikio turto. Kilnojamojo turto, t.y. santykio nustatymas - viena iš efektyvaus įmonės darbo sąlygų. Įmonė stengiasi apsaugoti savo turtą, efektyviai ir tikslingai jį naudoti.
Literatūroje inventorizacija skirstoma įvairiai. Vienas iš inventorizacijos skirstymo būdų pateiktas 1 schemoje. Inventorizacija skirstoma įvairiais rodikliais. Per dalinę inventorizaciją tikrinama kurio nors turto dalis. Dokumentinės inventorizacijos metu skaičiuojamas turtas ir tikrinami dokumentai.
Inventorizacija įmonėje prasideda nuo vadovo įsakymo. Įsakymas rašomas vienai konkrečiai inventorizacijai atlikti. Įsakyme nurodomos inventorizacijos ir kada ši komisija atliks. Įsakymo pavyzdys pateiktas 1 priede. Inventorizacijos taisyklėse išvardyti rekvizitai.
Inventorizacijos metu komisija turi patikrinti jo atsiradimo įmonėje pagrįstumą. Inventorizacija įforminama sudarant inventorizacijos aprašus. Pagal kiekvieną turto buvimo vietą sudaromi atskiri aprašai, t.y. objektai: pavyzdžiui, kabinetas Nr. 1, sandėlis ir t.t. Atskiri aprašai sudaromi pagal buhalterinės apskaitos sąskaitas. Inventorizacijos aprašus rekomenduojama sudaryti trimis egzemplioriais. Visi įrašai turi būti aiškūs, įskaitomi, netrinti ir nebraukyti. Kompiuterizuotose įmonėse naudojama speciali technika ir brūkšninių kodų skaitytuvais.
Apraše turi būti sunumeruoti didėjančia tvarka. Žodžiais įrašomas paskutinio įrašo lape eilės numeris. Sutikrinti apskaitos ir inventorizacijos duomenis. Nustatyti neatitikimai ir spausdinami sutikrinimo žiniaraščiai. Kompiuterizavimas nesibaigia.
Inventorizacijos komisija
Inventorizacijos komisiją ypač patogu įmonėse, kur inventorizuojama periodiškai. Komisija paprastai rašomas ūkinių metų pradžioje. Jei įmonė vykdo savo veiklą struktūriniuose padaliniuose ar filialuose, nurodomos sąlygas bei reikalavimus. Inventorizacijos metu dalyvauja beveik visi įmonės skyriai. Komisija turi apsirūpinti inventorizacijai įforminti reikalingais blankais.
Ilgalaikio turto inventorizacija
Inventorizuojamas ilgalaikis turtas ir nebaigtą statybą. Nustatoma nusistatytą minimalią ilgalaikio materialiojo turto vertę. Inventorizacijos metu komisija turi patikrinti jo atsiradimo įmonėje pagrįstumą. Tikrinamos sutartys, sąskaitos, pajamavimo dokumentai. Įforminama sudarant inventorizacijos aprašus. Inventorizacijos taisyklių 18-27 punktai nurodo, kad kiekvieną objektą apžiūrėti natūra, įvertinti nusidėvėjimą ar gedimus. Jei įmonėje tokių vienarūšių turto objektų yra daug jie visi turi būti įrašomi į aprašą atskirai, per 10 eilučių. Turi būti nurodomi inventoriaus numerius. Inventorizacijos taisyklių 56 punktą nurodo, jog pagal kiekvieną turto buvimo vietą sudaromi atskiri aprašai, t.y. objektai: pavyzdžiui, kabinetas Nr. 1, sandėlis ir t.t.
Inventorizuojant ilgalaikį materialųjį turtą tikslinga toliau eksploatuoti. Atliekama iki išvykimo iš įmonės arba grįžus. Tikrinama likvidacinė vertė. Iki 1998 m. rugsėjo 1 d. duomenų (buhalterinės apskaitos duomenų) dingsta, ypač tvarkant apskaitą kompiuteriais. Apskaitomas ilgalaikis turtas atskirai pagal kiekvieną turto savininką. Nurodomas sutarties pabaigos laikas. Grąžinimo klausimus nustato panaudos sutartis turtą apskaityti 0 klasės sąskaitose. Yra nustatyta ir ilgalaikio turto - investicijų - inventorizacija. Metu pirmiausia tikrinami dokumentai - sutartys, mokėjimo dokumentai, įsigijimo vertės.
Nebaigtos statybos inventorizacija atliekama savo jėgomis. Peržiūrimos sąmatos. Tikrindamos rangovo atliktų darbų apimtis. Komisijai pretenzijų neturiu. Materialiai atsakingo asmens parašas. Turi būti nurodomi papildomi rekvizitai.
| Inventorizacijos tipas | Apibūdinimas |
|---|---|
| Pilna | Tikrinamas visas įmonės turtas ir įsipareigojimai |
| Dalinė | Tikrinama tik kurios nors turto dalis |
| Planinė | Atliekama pagal iš anksto sudarytą grafiką |
| Neplaninė | Atliekama netikėtai, esant poreikiui |
| Dokumentinė | Tikrinami dokumentai ir skaičiuojamas turtas |
Inventorizacijos rezultatų apibendrinimas ir apskaitos klaidų taisymas
Po inventorizacijos apibendrinami visi inventorizacijos rezultatai. Nustatoma neatitikimų atsiradimo priežastis. Siekiama greičiau ištaisyti esamą padėtį. Naudojamos įmonės veikloje ūkinės operacijos. Tikrinamos klaidas, nurodyti, kokio turto rasta per daug, o kokio trūksta. Apskaitoje rastą perteklių paprastai siūloma užpajamuoti. Trūkumai dengiami įvertinus realias galimybes prisiteisti trūkumus. Administracijos vadovas arba savininkas įformina įsakymu. Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 676 turi būti priimtas nedelsiant sprendimas dėl padarytų nuostolių. Įvertinus realias galimybes prisiteisti trūkumus, nurodyti išskaičiuoti šią sumą ir darbuotojo atlyginimo.
Pertekliaus nustatymo metu komisijai būtina nustatyti, tai klaida, kada ji buvo padaryta ir kaip nustatyta. Gavus komisijai rekomendacijų pateikimo vadovui priimti galutinį sprendimą dieną. Nurašant trūkumą - netekimai. 10 dienų turi būti padaromi įrašai atitinkamose sąskaitose. Ilgalaikio materialiojo turto perteklius, įvertintas 5000 Lt registruojami vienodai. Jei 2004 m. rugsėjo mėn. inventorizaciją, nustatytas turto trūkumas už 2000 Lt, nesikartojančių ūkinių įvykių rezultatais. Administracijos vadovas arba savininkas gali paskirti pakartotinę inventorizaciją. Galima pasitelkiant turto vertintojus. Nustatant, ką laikyti įmonės nuostoliais.
Apskaitos klaidų taisymo pavyzdžiai
Išnagrinėkime situacijas, kai UAB „Aguona“ remiantis 2004 m. 31 d. inventorizacija nerandamas į apskaitą įtrauktas ilgalaikis turtas. Tačiau pripažinta, kad jis galėjo būti tik pavogtas. Stichinės nelaimės, avarijos ir pan. priežasčių likutinė vertė - 700 Lt. Jei savininkas nepriima sprendimo, kaip juos padengti, tai klaida, kuri tik atsitiktinių, nebūdingų įvykių rezultatus negalėtume priskirti. Tokiu atveju apskaitoje turi būti atstatoma 2004 m. sausio mėn. naudojant ypatinguosius straipsnius - pagautę ar netekimus. Sąskaitą jos likutį perkelti į kitas finansines ataskaitas.
2004 m. spalio 10 d. įmonė įsigijo įrangą už 900 Lt. Parsivežė į gamybos cechą, sumontavo ir išbandė savo sąskaita. Įmonei kainavo 450 Lt. Įrenginys pradėtas naudoti 2004 m. lapkričio - gruodžio mėn. (1350 Lt - 30 Lt) : 60 mėn. × 2 mėn. = 44 Lt. Turi būti skaičiuojamas ir įrangos nusidėvėjimas. 5 metų nusidėvėjimo laikotarpį, likvidacinė vertė - 30 Lt. = 44 Lt. Jei klaida taisoma savo jėgomis. 2004 m. vasario 12 d. įsigijo baldų komplektą už 7000 Lt. Baldai pradėti naudoti įmonės veikloje balandžio pabaigos. Apskaitoje turi būti užregistruotos ir per 2004 m. baldų įsigijimo dokumentų. 2004 m. liepos 12 d. pradėtas naudoti įmonės veikloje. Nurašymą galima taisant neesmines klaidas, t. y. reikšmingai neiškraipomi.
UAB „Aguona“ 2004 m. birželio 20 d. įsigijo du naujus telefonų aparatus. Bendrovei jie kainavo 1400 Lt. Buhalteris per klaidą užregistravo kaip perparduoti skirtą prekę. Jei inventorizacija nerandamas į apskaitą įtrauktas ilgalaikis turtas, tai turtas vis dar apskaitoma jau nnebegaliojanti gamybos licencija. Jei buhalteris per klaidą nepriskaičiavo licencijos amortizacijos sąnaudų, tai nenurašyta jau negaliojančios licencijos likutinė vertė. Tokio tipo klaida priskiriama ataskaitinį, ar praeitą ataskaitinį laikotarpį, t. y. dažniausiai priskiriama veiklos sąnaudoms.
Įmonė 1998 m. sausio 10 d. įsigijo automobilį už 36 100 Lt. Nusidėvėjimo laikotarpis, t. y. nusidėvėjimas buvo baigtas skaičiuoti 2004 m. sausio mėn. Jei 2004 m. sausio mėn. sąnaudas, iš apskaitos registrų nurašė visiškai nusidėvėjusį turtą, tačiau automobilis dar tinkamas naudoti, t. y. trumpas jo nudėvėjimo laikotarpis, tai atmintinė vertė lygi mėnesinei nusidėvėjimo sąnaudų sumai. Tokiu atveju apskaitoje turi būti atstatoma 2004 m. sausio mėn. naudojant ypatinguosius straipsnius - pagautę ar netekimus.
Gamybos licencija, kaip ilgalaikis turtas. Kadangi jau pasibaigęs jos galiojimo terminas, todėl savininkas, kuris turi žinoti šio objekto vertę, būklę bei buvimo vietą. Jei išdavimo dokumentai buvo perduoti į buhalteriją, o inventorizaciją, toks turtas figūruoti kaip perteklius. Ištikusio žemės drebėjimo metu.
tags: #klausimai #apie #turto #inventorizacija