Neregistruotino turto apmokestinimas GPM: išsamus gidas

Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime neregistruotino turto apmokestinimą gyventojų pajamų mokesčiu (GPM) Lietuvoje. Išnagrinėsime, kokios pajamos priskiriamos neregistruotino turto pardavimui, kokie mokesčių tarifai taikomi, kokios lengvatos galimos ir kaip teisingai deklaruoti gautas pajamas.

Kas yra neregistruotinas turtas?

Pirmiausia, svarbu suprasti, kas laikoma neregistruotinu turtu. Tai turtas, kurio nuosavybės teisės nėra registruojamos viešuosiuose registruose. Pavyzdžiui, tai gali būti asmeniniai daiktai, baldai, įrengimai, taip pat tam tikrais atvejais - metaliniai garažai ar kitos smulkios konstrukcijos.

Kada privaloma deklaruoti neregistruotino turto pardavimo pajamas?

Jeigu gavote apmokestinamųjų neregistruotino turto pardavimo pajamų, tokias pajamas privalote deklaruoti pasibaigus metams, iki kitų metų gegužės 1 d.

Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifai

Kito neregistruotino turto pardavimo pajamoms apmokestinti taikomas 15 proc. pajamų mokesčio tarifas. Priklausomai nuo gautų metinių pajamų dydžio, gali būti taikomas progresinis gyventojų pajamų mokesčio tarifas.

Jeigu kito neregistruotino turto pardavimo ir kitų su darbo santykiais nesusijusių ir ne individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų (išskyrus šias) metinė suma neviršija 12 VDU (2026 m. 12 VDU 27 745,80 Eur), tuomet taikomas 15 proc. pajamų mokesčio tarifas.

Jeigu kito neregistruotino turto pardavimo ir kitų su darbo santykiais nesusijusių ir ne individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų metinė suma viršija 12 VDU, tuomet šį dydį viršijanti suma apmokestinama taikant:

• 20 proc. pajamų mokesčio tarifą, jeigu metinė pajamų dalis neviršija 36 VDU (2026 m. 36 VDU 83 237,40 Eur);
• 25 proc. pajamų mokesčio tarifą, jeigu metinė pajamų dalis nuo 36 VDU iki 60 VDU (2026 m. nuo 83 237,40 Eur iki 138 729 Eur);
• 32 proc. pajamų mokesčio tarifą, jeigu metinė pajamų dalis viršija 60 VDU (2026 m. 60 VDU 138 729 Eur).

Svarbu: apskaičiuojant metinių pajamų, kurioms taikomas 20, 25, 32 proc. tarifas sumą, į metines pajamas įskaičiuojama visa gautų apmokestinamųjų kito neregistruotino turto pardavimo pajamų ir kitų (su darbo santykiais nesusijusių ir ne individualios veiklos) pajamų (jei gautos) suma, t. y. įskaičiuojama ir 12 VDU neviršijanti pajamų suma.

Jeigu kito neregistruotino turto pardavimo ir kitų su darbo santykiais nesusijusių apmokestinamųjų pajamų metinė suma viršija 120 vidutinių šalies darbo užmokesčių dydžio (VDU) sumą (2025 m. 120 VDU 253 065,60 Eur), tuomet šį dydį viršijanti pajamų dalis apmokestinama taikant 20 proc. pajamų mokesčio tarifą.

Į 120 VDU metinę pajamų sumą neįskaičiuojamos individualios veiklos pajamos, pajamos iš paskirstytojo pelno, autoriniai atlyginimai, gauti iš darbdavio, tantjemos bei atlygis už veiklą stebėtojų taryboje, valdyboje, paskolų komitete, mažosios bendrijos vadovo (ne bendrijos nario) pajamos už vadovavimą.

Kada GPM mokėti nereikia?

Jeigu kito neregistruotino turto pardavimo pajamos (gautos nevykdant individualios veiklos) per metus neviršija 2 500 Eur, tokiu atveju gyventojų pajamų mokesčio mokėti nereikia. Į 2500 Eur įskaičiuojamos visos iš neregistruotino turto pardavimo gautos pajamos, įskaitant nenukirsto miško ir apvaliosios medienos pardavimo pajamas.

Kaip apskaičiuojamas GPM?

Jeigu kito neregistruotino turto pardavimo pajamos per metus viršija 2 500 Eur, gyventojų pajamų mokestis (GPM) nuo šių pajamų yra apskaičiuojamas taip:

GPM = (pardavimo pajamos* - įsigijimo kaina ** - privalomi mokėjimai*** - 2500 Eur) x 15 proc.

Kur:

• *pardavimo pajamos - tai suma, už kurią pardavėte neregistruotiną turtą;
• **įsigijimo kaina - išlaidos, kurias patyrėte įsigyjant kitą neregistruotiną turtą, pvz., asmeninių daiktų pirkimo kaina;
• ***privalomi mokėjimai - tai išlaidos, kurios privalomai patiriamos parduodant kitą neregistruotiną turtą.

Svarbu pažymėti, kad iš pajamų galima atimti turto įsigijimo išlaidas ir kitas su pardavimu susijusias išlaidas tik tuo atveju, jei jos yra pagrįstos juridinę galią turinčiais dokumentais, pavyzdžiui, sąskaitomis faktūromis, PVM sąskaitomis faktūromis, bankinio mokėjimo pavedimais.

Nenukirsto miško ir žaliavinės medienos pardavimo pajamų apmokestinimas

Nenukirsto miško ir (ar) žaliavinės medienos pardavimo pajamų apmokestinimo GPM tvarka priklauso nuo to, ar gyventojas vykdo individualią miškų ūkio veiklą, ar ne.

GPM apskaičiavimas, kai nesiverčiama individualia veikla

Jei gyventojas nesiverčia individualia miškų ūkio veikla, gautos pajamos už parduotą medieną apmokestinamos kaip kito (neregistruotino) turto pardavimo pajamos. Tokiu atveju taikomas standartinis 15 proc. GPM tarifas, o apmokestinamoji vertė apskaičiuojama vadovaujantis GPMĮ 19 str. 1 d. nuostatomis, t. y. apskaičiuojant apmokestinamąsias pajamas iš pardavimo pajamų gali būti atimama:

1. Medienos įsigijimo kaina.
2. Su pardavimu susiję privalomi mokėjimai.

Medienos įsigijimo kaina laikoma tik medynų (o ne viso miško sklypo) įsigijimo kaina. Tuo atveju, kai miško žemės įsigijimo dokumentuose nėra atskirai nurodyta žemės įsigijimo ir medynų įsigijimo kaina, tai žemės ir medynų įsigijimo kaina gali būti nustatoma pagal LR Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr.

Ne individualios veiklos turto pardavimo pajamoms galioja GPMĮ 17 str. 1 d. 27 p. numatyta lengvata, pagal kurią ne individualios veiklos turto pardavimo pajamos yra neapmokestinamos, jei jos neviršija 2 500 Eur. Vadinasi, iš medienos pardavimo pajamų atėmęs medienos įsigijimo kainą ir su pardavimu susijusius privalomus mokėjimus, gautam skirtumui gyventojas dar gali pritaikyti ir 2 500 Eur neapmokestinamąjį dydį - GPM bus mokamas tik nuo sumos, viršijančios šį dydį.

1 pavyzdys: Gyventojas už 4 500 Eur įsigijo miško sklypą, kuriame atliko kirtimus (įsigijimo dokumentuose miško medynų vertė nenurodyta, vertės nustatymo gyventojas neatliko). Ruošiant medieną patirta kuro ir kitų eksploatacinių išlaidų už 700 Eur; rąstams iš miško ištraukti samdyta įmonė, jai sumokėta 250 Eur. Pardavęs rąstus gyventojas gavo 3 000 Eur pajamų, nuo kurių LR miškų įstatyme nustatyta tvarka į valstybės biudžetą sumokėjo 150 Eur privalomųjų atskaitymų.

Gyventojo apmokestinamosios pajamos šiuo atveju bus lygios 350 Eur (3000 - 150 - 2500 = 350), t. y. iš gautų pajamų gyventojas gali atimti į valstybės biudžetą sumokėtus privalomus atskaitymus, o gautą skirtumą dar gali sumažinti 2 00 Eur, remiantis GPMĮ 17 str. 1 d. 27 p. numatyta lengvata. Medienos įsigijimo kaina (t. y. pajamų mokesčio tarifas.

GPM apskaičiavimas, kai verčiamasi individualia miškų ūkio veikla

Apmokestinamosios pajamos apskaičiuojamos vadovaujantis GPMĮ 18 str. nuostatomis. GPMĮ 18 str. numatyta, kad individualią veiklą vykdantis gyventojas, uždirbęs pajamų iš šios veiklos, gali jas sumažinti leidžiamais atskaitymais, t. y. patirtomis išlaidomis, kurios susijusios su tų pajamų uždirbimu. Vadinasi, individualią miškų ūkio veiklą vykdantis gyventojas iš gautų medienos pardavimo pajamų gali atimti ne tik medienos įsigijimo kainą ir su pardavimu susijusius privalomus mokėjimus, bet ir kitas įprastines tokiai veiklai išlaidas, pavyzdžiui, biržės atrėžimo, miško kirtimo bei ištraukimo (ruošos), taip pat ir miško atkūrimui patirtas išlaidas. Patirtos išlaidos turi būti pagrįstos juridinę galią turinčiais dokumentais.

Taip pat vertėtų paminėti, kad GPM įstatymo 18 str. 12 dalyje nustatyta ir alternatyvi leidžiamų atskaitymų pripažinimo tvarka - apskaičiuojant apmokestinamąsias individualios veiklos pajamas, gyventojo pasirinkimu vietoj faktiškai patirtų ir dokumentais pagrįstų išlaidų leidžiamais atskaitymais gali būti pripažįstama suma, lygi 30 proc. gautų individualios veiklos pajamų. Tokiu atveju neprivaloma turėti atskaitomą sumą pagrindžiančių dokumentų. Individualią miškų ūkio veiklą vykdantys gyventojai taip pat gali rinktis šį alternatyvų būdą, jei jis jiems priimtinesnis.

2 pavyzdys: Gyventojas vykdo individualią miškų ūkio veiklą. Apskaičiuodamas apmokestinamąsias pajamas, leidžiamais atskaitymais laiko faktiškai patirtų išlaidų sumą. Tarkime, kad jis per mokestinį laikotarpį gavo tiek pat medienos pardavimo pajamų bei patyrė tiek pat išlaidų, kiek ir gyventojas 1 pavyzdyje (žr. aukščiau). Papildomai prie jo išlaidų prisidėjo VSD bei PSD įmokos Sodrai, kurias jis privalėjo sumokėti kaip asmuo, vykdantis individualią veiklą.

Pateiktos situacijos atveju apmokestinamosios medienos pardavimo pajamos būtų apskaičiuojamos taip:

1. 3 000 - (700 +250 + 150) = 1 900 Eur, t. y. iš gautų pajamų gyventojas gali atimti visas su medienos paruošimu bei pardavimu susijusias išlaidas;
2. Nuo pusės apmokestinamųjų pajamų, apskaičiuotų 1) punkte, apskaičiuojamos Sodros įmokos: 1990/2 x 9 proc. = 100,56 Eur (PSD įmoka), 1900/2 x 28,5 proc. = 270,75 Eur (VSD įmoka);
3. Gyventojų pajamų mokesčiu bus apmokestinta 1 528,69 Eur suma (1 900 - 100,56 - 270,75 = 1 528,69);
4. Mokėtinas GPM šiuo atveju būtų 76,43 apie 76 Eur (1 528,69 x 5 proc.= 76,43).

Kaip matyti iš abiejų aukščiau pateiktų pavyzdžių, kai medienos pardavimo pajamų per mokestinį laikotarpį gaunama nedaug (t. y. pajamų suma nedaug viršija 2 500 Eur nepamokestinamąjį dydį), veiklos neįregistravęs gyventojas dėl lengvatos, numatančios, kad apmokestinamos tik 2 500 Eur viršijančios turto pardavimo pajamos, mokesčių sumokėtų mažiau, negu besiverčiantis individualia miškų ūkio veikla. Tačiau gaunant daugiau pardavimo pajamų, neapmokestinamojo dydžio įtaka mokesčio sumažinimui nebebūtų tokia ženkli. Be to, intensyviau vykdant veiklą, didėtų ir patiriamos išlaidos, kurias gyventojui taptų naudinga atimti iš apmokestinamųjų pajamų. Tokiu atveju vertėtų pagalvoti apie miškų ūkio veiklos įregistravimą.

Svarbu: kai pirkimo-pardavimo sandoriai turi individualios veiklos požymių, gautos pajamos apmokestinamos kaip individualios veiklos pajamos.

Medienos pardavimo pajamos: pajamų mokesčio mokėjimo tvarka

Kaip žinoma, gyventojų gautos pajamos pagal mokesčio mokėjimo tvarką skirstomos į dvi klases:

• A klasės pajamas, kai pajamų mokestį privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir į biudžetą sumokėti išmoką išmokantis asmuo.
• B klasės pajamas, kai pajamų mokestį deklaruoja, apskaičiuoja ir sumoka pats pajamų gavęs gyventojas.

Pajamų suskirstymą į klases reglamentuojančiame GPMĮ 22 straipsnyje numatyta, kad gyventojo iš juridinio asmens (Lietuvos įmonės) gautos pajamos už nenukirstą mišką bei apvaliąją medieną priskiriamos A klasės pajamoms. Analogiškos pajamos, gautos iš fizinio asmens (nuolatinio Lietuvos gyventojo), yra priskiriamos B klasės pajamoms.

Vadinasi, tuo atveju, kai gyventojas parduoda apvaliąją medieną ar nenukirstą mišką įmonei, prievolė apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti pajamų mokestį nuo medienos pardavimo pajamų tenka įmonei (pirkėjui). Kai mediena parduodama fiziniam asmeniui, ši prievolė tenka pačiam pardavėjui, t. y. gyventojui, gavusiam medienos pardavimo pajamų.

3 pavyzdys: Tarkime, 1 pavyzdyje aprašytos situacijos atveju (žr. aukščiau), gyventojas paruoštus rąstus parduoda įmonei. Kaip buvo nurodyta sąlygoje, rąstų kaina 3 000 Eur. Kadangi tai A klasės pajamos, įmonė išmokėjimo metu iš jų išskaičiuos gyventojų pajamų mokestį (3 000 x 15 proc. = 450). Taigi, gyventojui bus išmokėta 2550 Eur (3000 - 450 = 2 550), į valstybės biudžetą pervesta 450 Eur.

Reikėtų atkreipti dėmesį, kad įmonė apskaičiuoja ir išskaičiuoja mokestį nuo visos gyventojui išmokamos sumos, neatėmus medienos įsigijimo kainos bei kitų leistinų sumų. Tačiau tai, be abejo, nereiškia, kad įmonėms medieną parduodantys gyventojai, privalo mokėti didesnius mokesčius. Pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, įmonės išskaičiuotą pajamų mokestį gyventojas gali perskaičiuoti pateikdamas metinę pajamų mokesčio deklaraciją. Deklaracijoje nurodžius gautas pajamas, atskaitomas sumas bei jau išskaičiuotą mokesčio sumą, susidariusi mokestinė permoka per nustatytą terminą bus grąžinta gyventojui.

Tuo atveju, kai mediena parduodama gyventojams (B klasės pajamos), GPM mokėti iš anksto nereikia. Mokestis apskaičiuojamas, deklaruojamas ir sumokamas, pasibaigus mokestiniams laikotarpiui, iki kitų metų gegužės 1 dienos.

Kaip deklaruojamos medienos pardavimo pajamos?

Pajamų gavę gyventojai, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui (kalendoriniams metams), iki kitų metų gegužės 1 dienos gautas pajamas nustatyta tvarka turi sudeklaruoti - pateikti tinkamai užpildytą GPM308 deklaraciją.

Pajamų iš medienos pardavimo deklaravimas skirsis priklausomai nuo to, ar pajamos už medieną ir nenukirstą mišką buvo gautos kaip turto pardavimo pajamos, ar kaip pajamos iš individualios miškininkystės veiklos. Kiekvienu iš šių dviejų atvejų bus pildomas skirtingas GPM308 formos priedas.

Jei pajamų buvo gauta nesiverčiant individualia miškininkystės veikla, tokios pajamos deklaruojamos kaip kito (neregistruotino) turto pardavimo pajamos GPM308 formos GPM308T priede, III dalyje.

Tam skirtuose langeliuose įrašoma gautų pajamų suma (laukeliai T17, T25), turto įsigijimo kainos ir kitų su pardavimu susijusių išlaidų suma (T18), taip pat nurodoma neapmokestinamųjų pajamų suma pagal GPMĮ 17 str. 1 d. 27 p. - 2500 Eur (T20). Įrašius šiuos duomenis, laukelyje T21 bus apskaičiuota apmokestinamųjų pajamų suma, t. y. 350 Eur (žr. 1 pvz.). Taip pat reikia neužmiršti laukelyje T22 nurodyti mokesčio sumą, kuri jau buvo išskaičiuota pajamų išmokėjimo metu - mūsų atveju 450 Eur (žr. 3 pvz.). Jei išmokėjimo metu GPM išskaičiuotas nebuvo, T22 laukelyje įrašomas nulis.

Jei gyventojas vykdo individualią miškų ūkio veiklą, jo pajamos iš medienos pardavimo deklaruojamos GPM308 formos GPM308V priede.

Pildant GPM308V priedą, tam skirtuose laukeliuose nurodomas pajamų rūšies kodas (laukelyje V1 parenkama 93 - „kitos individualios veiklos pajamos“), veiklos rūšies kodas (laukelyje V2 nurodoma 02 - „miškininkystė ir medienos ruoša“), įrašomas 5 proc. mokesčio tarifas (V5). Surašomos gautų pajamų bei leidžiamų atskaitymų sumos: langelyje V6 įrašoma gautų pajamų suma, langelyje V7 - leidžiamų atskaitymų, išskyrus VSD bei PSD įmokas, suma, o V18 - mokėtina VSD bei PSD įmokų suma. Užpildžius šiuos langelius, automatiškai bus apskaičiuota apmokestinamųjų pajamų suma - 1528,69 Eur (V8).

Pajamų mokesčio suma, kuri buvo išskaityta pajamų išmokėjimo metu, įrašoma laukelyje V11 (GPM308V priedo apačioje), jei tokių išskaitymu nebuvo - V11 laukelyje įrašomas nulis (iliustracijoje netelpa).

Pajamų deklaravimas ir mokesčių sumokėjimo terminas

Nuolatinis Lietuvos gyventojas 2022 m. gautas nekilnojamojo turto pardavimo pajamas turi deklaruoti iki 2023 m. gegužės 2 d., pateikdamas pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 formą.

Jeigu gyventojas nekilnojamojo turto pardavimo pajamas gavo už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusį turtą, tai laikoma, kad tokios pajamos yra gautos abiejų sutuoktinių lygiomis dalimis, jeigu vedybų sutartimi nenustatyta kitaip. deklaracijoje GPM311 pajamų mokestis turi būti sumokėtas į VMI biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą iki 2023 m. gegužės 2 dienos.

Pajamas, gautas iš gyventojų už nekilnojamojo turto pardavimo pajamas, turite deklaruoti Nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio nuo B klasės pajamų deklaracijos FR0459 formoje. Deklaraciją turite pateikti ir joje apskaičiuotą pajamų mokestį sumokėti per 25 dienas nuo nekilnojamojo turto pardavimo pajamų gavimo dienos.

Deklaraciją patogiausia užpildyti prisijungus prie Elektroninės deklaravimo sistemos (EDS). Jeigu neturite galimybės prisijungti prie EDS ir užpildyti deklaraciją elektroniniu būdu, užpildytą popierinę deklaraciją kartu su užpildytais priedais galite atsiųsti paštu arba pristatyti į bet kurią apskrities valstybinę mokesčių inspekciją*.

Pajamų mokesčio įmokos kodas 1341. Registracijos numeris KM0632 Ši informacija skelbiama: Fiksuoto GPM apskaičiavimas ir sumokėjimas

Kitos svarbios nuostatos

• Atsiskaitymai ir kiti mokėjimai gali būti atliekami grynaisiais pinigais, jeigu jie neviršija 5000 eurų.
• PVM lengvata sidabrui ir platinai netaikoma, šių žaliavų tiekimui taikomos bendrosios PVM įstatyme nustatytos taisyklės.

Pagrindiniai turto apibrėžimai

Kas yra turtas? Turtas gali būti skirstomas į nekilnojamąjį ir kilnojamąjį.

Nekilnojamasis turtas yra turtas, kuris negali būti perkeliamas iš vienos vietos į kitą nepakeitus jo paskirties ir iš esmės nesumažinus jo vertės. Nekilnojamuoju turtu laikomi žemės sklypai, įvairūs statiniai (taip pat nebaigti statyti) - tai pastatai, priestatai, tiesiniai (inžinieriniai tinklai, keliai ir pan.) ir visa tai, kas statoma (montuojama, tiesiama) ar jau yra pastatyta (sumontuota, nutiesta) naudojant statybines medžiagas, statybos gaminius, statybos dirbinius ir yra tvirtai sujungti su žeme, gyvenamajame ar negyvenamajame pastate esantys butai ar įrengtos gyvenamosios patalpos ir kitą funkcinę (ne gyvenamąją) paskirtį turinčios patalpos, įvairūs inžinieriniai įrenginiai, kurių funkcijos susijusios su žemės sklypu ar pastatu ir pan.

Kilnojamasis turtas tai turtas, kuris gali būti perkeltas iš vienos vietos į kitą nepakeitus jo paskirties ir nesumažinus jo vertės. Registruotinam kilnojamajam turtui priskiriami automobiliai, žemės ūkio technika, šaunamieji ginklai ir kt.

Turto apmokestinimas Lietuvoje

Turto apmokestinimas - tai mokesčių ėmimas iš fizinių ir juridinių asmenų, turinčių, paveldinčių, dovanojančių ar perleidžiančių turtą. Gali būti apmokestinama bendroji fizinio ar juridinio asmens turto vertė arba tam tikrų rūšių turtas.

Lietuvoje turto apmokestinimo sistemą sudaro:

• Nekilnojamojo turto mokestis
• Žemės mokestis
• Paveldimo turto mokestis

Šiame straipsnyje pateikta informacija yra tik informacinio pobūdžio ir negali būti laikoma konsultacija mokesčių klausimais. Visada rekomenduojama kreiptis į specialistus.

tags: #kito #neregistruotino #turto #apmokestinimas #gpm