Žemės grąžinimo procesas Lietuvoje yra sudėtingas ir apima įvairius aspektus, įskaitant nuosavybės teisių atkūrimą į miškus ir žemės naudojimo apribojimus. Šiame straipsnyje aptariami pagrindiniai teisiniai aktai, reglamentuojantys šį procesą, taip pat iššūkiai ir galimybės, su kuriomis susiduria žemės savininkai.
Lietuvos miškų žemėlapis
Nuosavybės Teisių Atkūrimo Įstatymo Pataisos
Seimas priėmė Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pataisas, kurios įsigaliojo šių metų gegužės 1 d. Už tokį kompensavimo būdą numatančias Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pataisas ketvirtadienį balsavo 115 Seimo narių, niekas nebuvo prieš, susilaikė 9 parlamentarai.
Įstatymo pataisas inicijavusi Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjungai (LLRA-KŠS) atstovaujanti Seimo narė Rita Tamašunienė sako, kad joms įsigaliojus gyventojai turės paskutinį šansą už neatgautą žemę pasirinkti kompensaciją miško žeme. Tokį kompensavimo būdą jie galėjo pasirinkti tik iki šių metų vasario 1 d.
Seimo narės R. Tamašunienės duomenimis, įstatymo pataisų priėmimo laukia apie 3 tūkst. gyventojų. Parlamentarė ne kartą yra sakiusi, kad žemės savininkams buvo siūlomos labai menkos finansinės kompensacijos, kurių Vyriausybė neperžiūri, neindeksuoja. „Įsigaliojus įstatymo pataisoms, jie galės už turėtą žemę mieste bent jau pasirinkti miško paskirties žemę“, - yra sakiusi R. Tamašunienė. Jos nuomone, įstatymo pataisos paspartins žemės grąžinimo procesą ir jis taps labiau teisingas.
Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos šių metų sausio 1 d. duomenimis, 2 865 piliečiams liko atkurti nuosavybės teises, o likusios neatkurtos žemės plotas sudaro 1 692 ha žemės. Daugiausia savo žemės neatgavusių gyventojų yra Vilniuje ir Grigiškėse. Trakų mieste nuosavybės teisės atkurtos į 93,82 proc. žemės ploto, nurodyto piliečių prašymuose, o liko atkurti nuosavybės teises 33 piliečiams.
Sodininkų Bendrijų Žemės Panaudojimas
Aplinkos ministerija parengė ir teikia derinti Sodininkų bendrijų, Žemės ir Žemės reformos įstatymų pataisas, leisiančias tinkamai panaudoti sodininkų bendrijose esančią apleistą žemę. Dar pirmaisiais Nepriklausomybės metais asmenims buvo sudarytos lengvatinės sąlygos išsipirkti sodų sklypus iš valstybės.
Tačiau, Registrų centro duomenimis, sodų bendrijose, kurių Lietuvoje yra 1 357, registruotas 891 valstybinės žemės sklypas. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, sodininkų bendrijų teritorijose esantys valstybinės žemės sklypai ar jų dalys gali būti perleidžiami tik sodininkų bendrijai ar jos nariams. Nacionalinė žemės tarnyba valstybės vardu paveldi ir perima valdyti žemės sklypus be statinių.
Asmenims, iki šiol nesusitvarkiusiems sodų sklypų dokumentų, būtų sudarytos sąlygos juos užregistruoti savo vardu. Siūloma įstatymų pakeitimų įsigaliojimo data - 2026 m.
Privačių Miškų Tvarkymas ir Naudojimas
Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatai reglamentuoja šių miškų tvarkymą, naudojimą, atkūrimą, apsaugą bei nustato privačių miškų savininkų teises ir pareigas. Miškų ūkio organizavimo tvarką privačiuose miškuose, kuriems miškotvarkos projektai dar neparengti, ir tuose, kurių grąžinimas savininkams, vykdant žemės reformą, galutinai teisiškai neįformintas, nustato Miško kirtimo privačiose valdose, kurioms nėra sudarytas miškotvarkos projektas, tvarkos aprašas, aplinkos ministro patvirtintas 2004 m. lapkričio 8 d. įsakymu Nr. D1-569 (Žin., 2004, Nr. 166-6081), ir Privatizuojamų miškų kirtimo tvarka, aplinkos ministro patvirtinta 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 219 (Žin., 2002, Nr. 49-1909).
III-IV miškų grupių miškuose inventorizuotų grynųjų baltalksnynų, drebulynų, gluosnynų ir blindynų ar mišriuose medynuose, kuriuose baltalksniai, drebulės, gluosniai ir (ar) blindės sudaro 76 proc. privačiuose III-IV miškų grupių miškuose miškų savininkams, remontuojantiems, rekonstruojantiems jiems nuosavybės teise priklausančius pastatus ir statantiems pastatus pagal jų užsakymu parengtus ir pateiktus statybos projektus ir statybos leidimus, kai tokie leidimai privalomi, laikantis Medienos, reikalingos nuosavų pastatų statybai, remontui ar rekonstrukcijai, kirtimo privačiuose miškuose tvarkos aprašo, patvirtinto aplinkos ministro 2002 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. 118 (Žin., 2002, Nr. 31-1173; 2007, Nr.
Nors nemažai darbų miškų savininkai savo valdoje gali atlikti ir neturėdami miškotvarkos projekto, būtina žinoti, kad dažniausiai miške pjauti žalius medžius galima tik turint tam išduotą regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD) leidimą. Aplinkos ministro patvirtintose miško kirtimo taisyklėse įteisintas draudimas vykdyti ugdomuosius miško kirtimus pavasarį ir vasarą: miško šviesinimo - nuo balandžio 1 d. iki birželio 1 d., retinimo ir einamuosius miško kirtimus - nuo gegužės 1 d.
Yra ir kitais aktais nustatytų įvairiausių kirtimų apribojimų. Daug jų saugomose teritorijose, kurios Lietuvoje apima trečdalį miškų. Visus trumpai išvardinti vargu ar įmanoma.
Želdinių Kirtimo ir Genėjimo Leidimai
Asmuo (fizinis ar juridinis) dėl Savivaldybės želdynų ir želdinių teritorijose esančių želdinių kirtimo ir (ar) genėjimo Institucijai pateikia Kauno miesto savivaldybės tarybos 2023 m. gegužės 23 d. sprendimo Nr. T-187 „Dėl Leidimų kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti saugotinus želdinius išdavimo, prašymų perskaičiuoti želdinių atkuriamosios vertės kompensaciją nagrinėjimo ir sumokėtos kompensacijos grąžinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ Nr. 2. bendrijos ar gyventojų susirinkimo protokolo (ne vėlesnio kaip vienerių metų), patvirtinančio, kad šiam prašymui pritarta paprasta balsų dauguma (50 proc.
Privačios žemės sklypo savininkas ar valstybinės žemės valdytojas dėl Leidimo gavimo pateikia Institucijai Kauno miesto savivaldybės tarybos 2023 m. gegužės 23 d. sprendimo Nr. T-187 „Dėl leidimų kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti saugotinus želdinius išdavimo, prašymų perskaičiuoti želdinių atkuriamosios vertės kompensaciją nagrinėjimo ir sumokėtos kompensacijos grąžinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ Nr. 3 priede nustatytos formos prašymą (toliau - Prašymas).
Kai privačios žemės sklypo savininkų ar valstybinės žemės sklypo valdytojų yra daugiau nei vienas, asmuo, prašantis išduoti Leidimą, Prašymą suderina su visais to žemės sklypo savininkais ar valdytojais arba pateikia visų žemės sklypo savininkų ar valdytojų raštišką sutikimą dėl pritarimo teikiamam Prašymui. Asmuo, prašantis išduoti Leidimą dėl kito asmens žemės sklype augančių želdinių, Prašymą suderina su tos žemės sklypo savininku ar valdytoju, išskyrus prašymus kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti saugotinus želdinius, kurie auga Savivaldybės patikėjimo ar panaudos teise valdomoje valstybinėje žemėje ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančioje žemėje, taip pat Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos valdomoje valstybinėje žemėje, esant suformuotam žemės sklypui.
2025-10-28 Konferencija „Žemės gelmių išteklių naudojimas Lietuvoje: konfliktai ir sprendimai“
Trumpas įstatymų ir nutarimų sąrašas:
| Dokumento pavadinimas | Data |
|---|---|
| Direktyva Nr. 1967/654, Celex Nr. | - |
| Miško kirtimo privačiose valdose, kurioms nėra sudarytas miškotvarkos projektas, tvarkos aprašas (Aplinkos ministro įsakymas Nr. D1-569) | 2004 m. lapkričio 8 d. |
| Privatizuojamų miškų kirtimo tvarka (Aplinkos ministro įsakymas Nr. 219) | 2002 m. balandžio 30 d. |
| Medienos, reikalingos nuosavų pastatų statybai, remontui ar rekonstrukcijai, kirtimo privačiuose miškuose tvarkos aprašas (Aplinkos ministro įsakymas Nr. 118) | 2002 m. kovo 18 d. |
| Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimas Nr. T-187 „Dėl Leidimų kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti saugotinus želdinius išdavimo, prašymų perskaičiuoti želdinių atkuriamosios vertės kompensaciją nagrinėjimo ir sumokėtos kompensacijos grąžinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ | 2023 m. gegužės 23 d. |
tags: #kirtimai #nuosavybes #teisiu #atstatymui #rezervuotuose