Agilos Nekilnojamojo Turto Apžvalga: Klaipėda ir Kuršių Nerija

Šiame straipsnyje apžvelgsime nekilnojamojo turto rinką, atsižvelgiant į "Agilos" agentūros siūlomus objektus Klaipėdoje ir Kuršių Nerijoje. Taip pat panagrinėsime Nidos, kaip unikalios gyvenvietės, istoriją ir dabartinę situaciją.

Nida, Kuršių Nerija

"Agila" - Jūsų Partneris Nekilnojamojo Turto Klausimais

El. Palangos Agila, UAB (kodas 252487910) buvo įkurta 1991-10-31. Pagrindinė įmonės veikla yra nekilnojamasis turtas. Įmonę valdo 3 akcininkai (fizinis asmuo/įmonės). 2024 metais Palangos Agila, UAB pardavimo pajamos siekė 446 Eur, o nuostolis prieš mokesčius buvo -28 070 Eur. Naujausiais Sodros duomenimis, įmonės darbuotojų skaičius yra 2. Įvertinus turimus duomenis, įmonės kredito rizika yra vertinama kaip žemiausia. Šiuo metu Palangos Agila, UAB įsikūrusi adresu Jūratės g.

Papildykite, pakeiskite, panaikinkite įmonės Palangos Agila, UAB (įmonės kodas 252487910) informaciją, rekvizitus, logotipą, nuotraukas, Jūsų veiklą apibūdinančius raktažodžius. Susipažindami ir naudodami rekvizitai.lt viešinamus įmonių vadovų asmens duomenis tampate savarankišku duomenų valdytoju, kuriam taikomi ES reglamento Nr. 2016/679 (BDAR) reikalavimai.

Finansiniai Duomenys

Žemiau pateikiami UAB "Palangos Agila" finansiniai duomenys:

Pardavimo pajamų grafikas

Nekilnojamojo Turto Pasiūlymai Klaipėdoje ir Aplinkiniuose Regionuose

Apžvelkime keletą nekilnojamojo turto objektų, kuriuos galima rasti Klaipėdoje ir jos apylinkėse:

• Butai Klaipėdoje:
• 1 kambario butas Rambyno g., 43,05 kv.m., 5/5 aukštas, 1987 m. Erdvi virtuvė (9 kv.m.), didelis įstiklintas ir apšiltintas balkonas, langai į vakarų pusę.
• 2 kambarių butas Kuncų g., 55 kv.m., 7/9 aukštas, 1991 m. Du balkonai (vienas įstiklintas), šiltas, saulėtas, vonioje šildomos grindys.
• 3 kambarių butas Debreceno g., 65 kv.m., 7/9 aukštas, 1978 m. Du įstiklinti ir sutvarkyti balkonai.
• 4 kambarių butas Budelkiemio g., 89.73 kv.m., 5/9 aukštas, 1987 m. Du balkonai (vienas įstiklintas), šviesus ir erdvus, visi kambariai atskiri.
• 2 kambarių butas Minijos g., 50 kv.m., 3/5 aukštas, 1992 m. Įstiklintas, sutvarkytas, didelis balkonas, nekampinis.
• Butai už Klaipėdos:
• 2 kambarių butas Radailių k., Klaipėdos raj., 41 kv.m., 2/2 aukštas, 1964 m. Atskiras įėjimas, jokių bendrų patalpų su kaimynais, šalia Radailių dvaro ir Dinozaurų parko.
• Namai Klaipėdos rajone:
• 6 kambarių namas Trušeliuose, 295,52 kv.m., 2016 m. su 19,22 arų sklypu. Šalia miesto, kampinis sklypas, taisyklinga sklypo forma, visas sklypas aptvertas tvora, pilnai asfaltuotas privažiavimas, aplinkui šaligatviai ir apšviestos gatvės, pilnai susiformavęs rajonas.
• Sodas Klaipėdos rajone:
• Sodas Klaipėdos rajone, SB Dituva.
• Klaipėdos raj. Kiškėnų k. SB „Tolupis” parduodamas 40kv.m. 2aukštų, vasarnamis su 6a.sklypu. Namukas karkasinis, 1aukšte vienas kambariukas + virtuvėlė(dujinė viryklė,šaldytuvas) 2aukšas mansardinis +balkonėlis.

Taip pat siūlomi kiti objektai:

• Parduodamas 80 kv. m komercinės paskirties pastatas Gargžduose. 50 vietų automobilių stovėjimo aikštelė, visos komunikacijos (dujos, elektra, miesto vandentiekis, asfaltuotas privažiavimas).
• Apartamentų nuoma Palangoje. Nuomojami modernūs, patogūs, prabangūs apartamentai kotedžai ypatinguose vietuose šalia jūros ir pušynų. Palangoje-Kunigiškėse-Šventojoje.
• Parduodamas 91,77 kv.m. Namas Palangoje Vilimiškės kel. 4,95 arai žemės. 2023 statybos. Suprojektuota taip, kad kaimynai maksimaliai kiek įmanoma nematytų vieni kitų.
• Parduodamas 14,90 a sklypas unikaliame pajūrio kvartale Karklėje Karklininkų g, (kvartalas vietinių dar vadinamas „Dobiliukai“).

Namo interjeras

Nidos Istorija ir Dabartis

Veikiausiai kurortas, gavęs šias teises 1933 m., būtų neišlikęs. Dabartinė Nida istorikų dar gali būti pavadinta trečiąja Nida, mat pirmąsias dvi Nidos gyvenvietes užpustė skelnkančios kopos dar iki XVIII a. antrosios pusės - Kuršių nerija, išskyrus nedidelius miškelius ties Juodkrante ir Nida, buvo virtusi pustomo smėlio dykuma.

Kuvertų giminė Nidoje yra žinoma ne tik kaip iš kartos į kartą ėjusi pašto viršininko tarnybą, bet ir pradėjusi miestelio apželdinimo darbus. Apsodindami pašto stotį ir užeigą Kuvertai nuo slenkančios kopos gynė turtą, tad į istoriją įėjo kaip pirmieji Neringos kopų apželdintojai.

„XIX a. Nidą sudarė keturios gyvenvietės, tai Pagrindinio kaimo (vok. Hauptdorf), Altragio (Haken), į Šiaurę nuo Pagrindinio kaimo - Skruzdynė (Dorf Skruzdin), toliau - Purvynė (Dorf Purvin)“, - rašoma Neringos savivaldybės viešosios bibliotekos sudarytame kraštotyros leidinyje „Kuršių nerijos istorijos datų kalendorius“.

Panašus Nidos suskirstymas išliko ir iki šių dienų: centrinė gyvenvietė įsikūrusi šalia prieplaukos, šiauriau rikiuojasi Skruzdynė, dar toliau - Purvynė. Tačiau gyventojų sudėtis prieškario ir pokario Nidoje visiškai pasikeitė.

Nidos raida vyko palaipsniui, tačiau jau XIX a. viduryje čia veikė pašto ir telegrafo stotis, mokykla. Pagrindine gyventojų veikla buvo žvejyba, bet pamažu populiarėjo ir poilsinis turizmas Kuršių Nerijoje, ypač šį kampelį mėgo menininkai, rašytojai, turtingesni ir privatumo ieškantys keliautojai.

Skaičiuojama, kad 1934-1935 m. Nidoje kasmet poilsiavo po 4,2-4,5 tūkst. žmonių, kai gyventojų buvo apie 1 tūkst. „Buvusią (iki karo - DELFI) Kuršių nerijos gyventojų sudėtį galime palyginti su spalvingu paveikslu, kuriame - kuršininkų, lietuvių ir vokiečių žvejai, vokiečių ir žydų viešbučių savininkai, turtingi turistai, žinomi menininkai ir literatai“, - dėstoma Neringos savivaldybės viešosios bibliotekos sudarytame kraštotyros leidinyje.

Tarpukariu Nida sulaukė vis daugiau įžymių svečių: 1929 m. pirmą kartą į Nidą atvyko vokiečių rašytojas Thomas Mannas, kuris vėliau ne vienerius metus šį miestą rinkosi darbui ir poilsiui su šeima, o 1933 m. Nidoje įkurtoje pirmojoje sklandymo mokykloje Lietuvoje mokytoju dirbo sklandymo entuziastas Ferdinandas Schulzas, pagerinęs pasaulinį tolimojo skridimo rekordą ir iš viso oru nukeliavęs 60,2 km.

F. Schulzas iš rastų medžiagų pasigamino vienvietį sklandytuvą, kurį pavadino „Šluotkočio dėže“, veikiausiai jį siedamas su pasakomis apie ant šluotų skraidančias būtybes.

Tarpukario Nida sklandytojų bendruomenei yra reikšminga ir dėl kito pasiekto rekordo: 1938 m. Alfredas Gysas ore praleido ilgiau nei 26 val. 30 min. Iš viso tuo metu Nidos sklandymo mokykla parengė apie pusę tūkstančio sklandytojų, o nuo kopų entuziastai į orą kilo apie 15 tūkst. kartų.

Įdomu tai, kad Nidoje iki 1945 m. veikė Prūsijos karalienės garbei pavadintas viešbutis „Karalienė Luiza“, mat Kuverto pašto namuose, kuriuos 1807 m. valdė Dovydas Gotlybas Kuvertas, sausio naktį apsistojo Prūsijos karalienė Luiza. Ji su vaikais ir palyda per Kuršių neriją iš Karaliaučiaus bėgo į Klaipėdą nuo puolančių prancūzų. „Karalienė užeigos namų langelyje deimantiniu žiedeliu įrėžė J. W. Gėtės žodžius „Tik tas dangaus galią žinos, Kas ašarom laistė duonelę“, - rašoma „Kuršių nerijos istorijos datų kalendoriuje“.

Be to, Kuršių nerijoje lankėsi ir žymūs mokslininkai, broliai Vilhelmas ir Aleksandras Humboldtai. Jų vardu yra pavadintas seniausias Vokietijos sostinės Berlyno universitetas. „Kuršių nerija yra tokia savita, jog ją būtinai reikia pamatyti kaip Italiją arba Ispaniją, idant siela nestokotų nuostabaus grožio vaizdų“, - Žemaičių kultūros draugijos leidinyje „Neringa“ cituojami V. Humboldto atsiliepimai.

Neringos raidą sustabdė artėjantis Antrasis pasaulinis karas: Klaipėdos kraštą užėmė vokiečiai, tad ir Nida prarado nepriklausomybę, o vėliau šį kraštą, kaip ir visą Lietuvą, okupavo Sovietų Sąjunga. „1944 m. vasarą dauguma vietinių gyventojų per Rytprūsius buvo evakuoti iš Kuršių nerijos į Vokietijos gilumą. 1944 m. rudenį iš visų Kuršių nerijos gyvenviečių garlaiviu buvo išvežtos moterys ir vaikai iki 16-os metų“, - vardijama „Kuršių nerijos istorijos datų kalendoriuje“.

Nuo 1945 m. Kuršių nerijoje ima kurtis šeimos iš Rusijos, dažnai - Astrachanės ir Novgorodo, į šią sritį ėmė keltis ir gyventojai iš Kretingos, Telšių apskričių, tačiau jų įsikuria iki 100 šeimų. 1951 m. priėmus nutarimą „Dėl žuvies sugavimo ir žuvies konservų gamybos padidinimo Lietuvos SSR“ prasidėjo planingas Kuršių nerijos apgyvendinimas: tais metais įpareigojama į Neringą perkelti 200 žvejų - kolūkiečių šeimų.

Žmonės į pajūrį kraustyti daugiausiai iš Vilniaus srities: iš ten į Kuršių neriją perkelta 120 šeimų, dar iki 10-ies šeimų - iš Kauno srities. Dauguma perkeltųjų žmonių kūrėsi Nidoje. Skaičiuojama, kad po penkerių metų Kuršių nerijoje gyveno 1412 žmonių, tačiau 84 proc. jų čia persikėlė jau po Antrojo pasaulinio karo.

Senųjų gyventojų Kuršių nerijoje dar sumažėjo, kai 1958 m. Sovietų Sąjunga pasirašė sutartį su Vokietijos federacine respublika (VFR) ir iš Kuršių nerijos į VFR leista išvykti visiems, 1941 m. birželį turėjusiems Vokietijos pilietybę. „Į VFR išvyko beveik visi Kuršių nerijos senbuviai“, - apibendrinama „Kuršių nerijos istorijos datų kalendoriuje“.

Neringos miestas, jungiantis Nidą, Preilą, Pervalką ir Juodkrantę, įkurtas 1961 m. Patvirtintas ir jo divizas: “Neringa visų bendras rūpestis”. Tačiau pirmasis Neringos miesto vykdomojo komiteto pirmininkas Jonas Vaikėnas Neringos Kultūros almanache „Dore“ dalijasi atsiminimais, jog „niekas nesiveržė į Neringą - nei ilsėtis, nei gyventi“, mat čia gyvenimas buvo skurdus ir nepatogus, o senųjų pastatų remontui trūko medžiagų ir technikos.

Be to, susisiekimas ir keliai į Neringą tuomet buvo prasti, elektra - tik keletą valandų per dieną, neįrengti kanalizacijos, vandentiekio tinklai. Patvirtinus miesto bendrąjį planą, Nidoje ėmė kurtis statybininkai, aštuntajame dešimtmetyje palaipsniui dygo daugiabučiai paneliniai namai. Tuomet Neringoje pamažu ėmė augti gyventojų bendruomenė.

Statistikos departamento duomenimis, gyventojų Neringoje palaipsniui daugėjo ir 2013 m. surašymo duomenimis jau siekė 2 719. Tačiau Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ duomenimis, šiuo metu Nidoje skaičiuojama apie 1 tūkst. nuolatinių gyventojų. Likusiųjų dauguma - antrus namus pajūryje turintys gyventojai, kurie Neringoje deklaruoja gyvenamąją vietą norėdami gauti lengvatų keltui ir mokesčiams.

2013 m. Nidoje vidutinių pajamų namų ūkiui buvo sudėtingiausia įsigyti būstą - žmonėms nepakanka pajamų būsto paskolai gauti, rodė „Swedbank“ skaičiuojamas būsto įperkamumo indeksas. Jei indeksas yra didesnis nei 100, atlyginimų daugiau nei pakanka vidutiniam būstui įsigyti: Vilniuje šis indeksas siekia daugiau nei 100 balų, kai Nidoje - vos apie 50. Tai - mažiausias rodiklis Lietuvoje.

Būtent dėl to Nidoje įrenginėjamas socialinių ir tarnybinių butų kompleksas - kurortiniame mieste trūksta specialistų, nes iš atlyginimų jie neišgali nuomotis būsto, o važinėti į Klaipėdą - ir brangu, ir ilgai trunka.

Nors skaičiuojama, kad Nida vienu metu gali priimti iki 13 tūkst. žmonių, tiek yra lovų svečiams poilsiavietėse ir privačiame sektoriuje, tačiau ne visos vietos yra tinkamos gyventi žiemą. „Agila“ vertinimu, per ilguosius savaitgalius ir šventes Nidoje gali susirinkti ir apie 10 tūkst. svečių, o Klaipėdos universiteto atlikto tyrimo duomenimis, per visus metus Kuršių neriją aplanko apie 400 tūkst. žmonių, nors dalis svečių - vienadieniai lankytojai.

Nuomos kainos Nidoje svyruoja: šaltuoju metu kyla nuo 100 Lt, vasarą atsiranda ir pigesnių pasiūlymų, jei poilsiautojai nori dalintis patogumais ar gyventi kukliau, tačiau jie - išgraibstomi, pavyzdžiui, vietos darbdavių, ieškančių, kur apgyvendinti vasarai atvykusį personalą.

NT Vystytojai

Žirgų g. UAB „Rinvest“ - nekilnojamojo turto vystytoja, sėkmingai plėtojanti gyvenamosios paskirties pastatų projektus, kuriuose ypatingą dėmesį skiria gyvenamajai aplinkai - ją kaskart stengiasi maksimaliai pritaikyti klientų gyvenimo būdui.

Jankiškių g. Namai be nuobodulio Kurti „pilkus namus” yra nuobodu tarsi skaityti plytos instrukciją. Tai ne apie mus. Esame vystytojai, turintys aiškią veiklos filosofiją (principus), todėl galintys pasiūlyti būstą, kuris Jus įkvėps kasdienybės rutinoje.

Eišiškių pl. Mes - „Tarptautinės investicijos“.Jau nuo 2018 m. sėkmingai vystome ir valdome nekilnojamąjį turtą, kuriame vertę savo klientams sostinėje ir pajūryje.Mūsų specializacija - NT nuoma ir pardavimas. Siūlome tik kruopščiai atrinktus projektus - nuo modernaus būsto mieste iki išskirtinių objektų prie jūros.

Aukštaičių g. Jau 13 metų prisidedame prie veržlaus Vilniaus pokyčių ir kuriame rūpestingai apgalvotus namus.Per šį laikotarpį užaugome ir mes, ir mūsų vertybės, pakilo kartelė ir siekis kurti dar geresnius ir patogesnius namus. O rūpestis ir atsakingas požiūris į plėtojamus projektus visada buvo ir bus mūsų prioritetas.

Lvivo g. #CitusDNR Dar vos prieš kelis metus tebuvome NT plėtros kompanija. Šiandien esame išskirtinių būsto projektų bei lanksčių sprendimų verslui generatoriai ir įgyvendintojai, miestų miestuose kūrėjai, interjerų magai.

tags: #agilos #nekilnojamas #turtas