Kietosios dalelės patalpose: šaltiniai ir poveikis sveikatai

Aplinkos oro kokybė yra svarbus veiksnys, turintis įtakos mūsų sveikatai. Oro užterštumas kietosiomis dalelėmis yra pagrindinė miestų aplinkos oro kokybės problema. Aplinkos apsaugos agentūros oro kokybės tyrimų duomenimis, pastarosiomis dienomis vyraujant nepalankioms teršalų sklaidai sąlygoms, aplinkos ore padidėjo kietųjų dalelių koncentracija, o Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje vidutinė paros kietųjų dalelių KD10 koncentracija viršijo ribinę vertę. Oro užterštumo padidėjimą galėjo lemti įvairių vietinių šildymo šaltinių keliama tarša.

Kietosios dalelės - tai ore esančių dalelių ir skysčio lašelių (aerozolių) mišinys, kurio sudėtyje gali būti įvairių komponentų: rūgščių, sulfatų, nitratų, organinių junginių, metalų, dirvožemio dalelių, dulkių, suodžių.

Kietųjų dalelių dydžių palyginimas su įprastais objektais

Kietųjų dalelių šaltiniai

Pagrindiniai kietųjų dalelių šaltiniai yra:

1. Gamtiniai: augalų žydėjimas, miškų gaisrai, smėlio audros, ugnikalnių išsiveržimai.
2. Dirbtiniai, sukelti žmogaus veiklos: išmetamosios automobilių ir kito transporto dujos, kietojo kuro deginimas gyvenamuosiuose namuose bei pramoniniuose objektuose, statybos, pastatų griovimas, keliai, žolės deginimas, cigarečių dūmai.

Didelę įtaką kietųjų dalelių kaitai aplinkos ore turi ir meteorologinė situacija - pavyzdžiui, silpnas vėjas, orai be kritulių, rūkas sudaro labai geras sąlygas teršalams kauptis. Tuo tarpu lietus bei stiprus vėjas kietąsias daleles išsklaido.

Jei žiemą miestuose pastebima silpno vėjo ir didesnio šalčio įtaka oro užterštumui kietosiomis dalelėmis (PM), tai pavasarį prie jau minėtų veiksnių prisideda ir druskų, smėlio likučiai kelkraščiuose, nuo džiūstančios žemės paviršiaus išsiskiriančios šiukšlių dulkės.

Kietosios dalelės pagal dydį, matuojamą mikrometrais, skirstomos į tris pagrindines grupes:

1. PM10 (dalelės dydis nedidesnis nei 10 µm)
2. PM2.5 (dalelės dydis nedidesnis nei 2.5 µm)
3. PM1 (dalelės dydis nedidesnis nei 1 µm)

Kuo mažesnis dalelių dydis, tuo jos pavojingesnės žmonių sveikatai.

Pateikiame keletą pavyzdžių kokie galimi dalelių dydžiai, kuriuos savo aplinkoje sutinkame dažniausiai:

Kietųjų dalelių poveikis sveikatai

Kietosios dalelės neturi koncentracijos slenksčio, todėl neigiamas jų poveikis sveikatai gali būti juntamas nuolat. Kadangi kai kurių dalelių dydis žmogaus akiai nepastebimas, net negalime įsivaizduoti kokią žalą kietosios dalelės gali padaryti mūsų sveikatai.

• PM10 grupės ir mažesnės dalelės gali patekti į kvėpavimo takus.
• PM2.5 grupės ir mažesnės dalelės gali patekti į plaučius, taip sutrikdydamos jų funkcionalumą, bei gali sukelti odos ir akių problemas.
• PM1 grupės ir mažesnės dalelės - pačios pavojingiausios, jos gali patekti į kraujotakos sistemą, sukeldamos ten tokias ligas kaip vėžys, širdies ligos, smegenų bei nervų sistemos veiklos sutrikimai.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro visuomenės sveikatos administratoriai perspėja, kad kietosios dalelės, priklausomai nuo koncentracijos, gali sudirginti kvėpavimo takus (peršti nosį, gerklę, atsiranda kosulys, apsunksta kvėpavimas), dėl ko gali paūmėti lėtinių kvėpavimo takų ligų (ypač bronchinės astmos, obstrukcinio bronchito ir kt.) eiga.

Ilgalaikis kietųjų dalelių poveikis gali tapti lėtinių negalavimų - apatinių kvėpavimo takų ligų (astmos, bronchito, emfizemos), lėtinės obstrukcinės plaučių ligos - paūmėjimo priežastimi. Dėl jų gali susilpnėti vaikų ir suaugusiųjų plaučių funkcija, sutrikti širdies veikla (ištikti širdies smūgis).

Aplinkos ore padidėjus KD koncentracijai, pastebima daugiau ūmių sveikatos sutrikimų: dirginami viršutiniai kvėpavimo takai - peršti nosį, gerklę, atsiranda kosulys bei pasunkėja kvėpavimas. Pastebimi lėtinių kvėpavimo ar kraujotakos sistemos ligų paūmėjimai - ypač bronchinės astmos, obstrukcinio bronchito priepuoliai, širdies veiklos sutrikimai.

Be to, kietosios dalelės absorbuoja toksines medžiagas bei mikroorganizmus ir perneša juos į gilesnius kvėpavimo takus, kas gali lemti lėtinį apsinuodijimą, alergines organizmo reakcijas. Epidemiologinių mokslinių tyrimų duomenimis, KD poveikis siejamas su vidutinio būsimo gyvenimo trukmės sumažėjimu, daugiausiai dėl mirtingumo nuo kvėpavimo ir kraujotakos sistemos ligų bei plaučių vėžio.

Esant net mažai anglies monoksido (smalkių) koncentracijai ore kraujas pasisavina ne deguonį, bet anglies monoksidą, sudarydamas karboksihemoglobiną. Dėl deguonies trūkumo sutrinka daugelio organų, pirmiausia centrinės nervų sistemos, veikla, suaktyvėja širdies ir kraujotakos sistemos ligos, padidėja širdies smūgio galimybė.

Lengvai apsinuodijus, svaigsta galva, žmogus būna mieguistas, jaučia silpnumą, jį pykina. Esant labai dideliam karboksihemoglobino kiekiui kraujyje, žmogus gali netekti sąmonės, jį gali ištikti koma ir net mirtis. Tokio pobūdžio apsinuodijimai galimi, kai smalkėmis užterštas gyvenamųjų patalpų oras.

Anglies monoksidas - bespalvės, bekvapės, besvorės, vietiškai nedirginančios dujos. Jų negalima nei pamatyti, nei užuosti, nei paragauti. Todėl apsinuodijimai smalkėmis gana dažni ir labai pavojingi, o kartais net baigiasi mirtimi. Šių apsinuodijimų ypač padaugėja kai prasideda šildymo sezonas, intensyviai kūrenamos krosnys, židiniai, dujiniai vandens bei patalpų šildymo katilai.

Kaip apsisaugoti nuo oro taršos?

Vaikai, ypač kūdikiai, nėščiosios, vyresnio amžiaus žmonės bei asmenys, sergantys astma ir kitomis kvėpavimo bei kraujotakos sistemos ligomis, yra jautresni neigiamam užteršto aplinkos oro poveikiui. Oro taršai kietosiomis dalelėmis, azoto dioksidu ir kitiems teršalams ypač jautrūs yra kūdikiai, vaikai, nėščiosios, pagyvenę asmenys, asmenys, sergantys astma ir kitomis kvėpavimo sistemos bei kraujotakos sistemos ligomis.

Padidėjus aplinkos oro taršai, visuomenės sveikatos administratoriai pataria gyventojams riboti darbinę veiklą ir fizinį aktyvumą lauke. Sportuoti ir mankštintis geriau uždarose patalpose arba vietose, esančiose atokiau nuo judrių gatvių.

Būnant patalpoje būtų gerai neatidarinėti orlaidžių, langų, o patalpų vėdinimui naudoti oro kondicionierius su filtrais. Jei tokios galimybės nėra, langus ar orlaides patariama uždengti drėgnu audiniu. Važiuodami autotransporto priemonėmis sandariai uždarykite langus. Keliaudami dviračiu, eidami pasivaikščioti, ypač su mažais vaikais, venkite intensyvaus eismo gatvių.

Sergantiems lėtinėmis ligomis reikėtų pasirūpinti vaistų atsarga, o blogai pasijutus kreiptis į gydytoją.

Rizikos grupei priklausantiems asmenims patariama stebėti savo sveikatos būklę, pasijutus blogai kreiptis į savo šeimos gydytoją ir likti uždarose patalpose, jeigu jose nėra oro taršos šaltinių.

Galima dėvėti vienkartines veido kaukes būnant lauke.

Oro filtras

Oro filtrų vėdinimui klasifikacija ir patarimai

Griežtėjant Europos Sąjungos reikalavimams dėl energetinių klasių visi naujai statomi pastatai privalo turėti mechaninį patalpų vėdinimą. Ši sistema, dažnai žinoma kaip rekuperacinė/regeneracinė vėdinimo sistema, ne tik vykdo šilumos grąžą, bet ir tiekia į patalpas išvalytą lauko orą, bei išvalo iš patalpų šalinamą orą. Taigi, nebelieka poreikio atsidaryti langą patalpų vėdinimui, kartu įsileidžiant teršalus iš lauko.

Oro filtrai gaminami iš skirtingo tankio bei struktūros filtravimo medžiagų, nuo ko ir priklauso, kokio dydžio daleles jie sulaikys. Gamintojas privalo prie produkto nurodyti filtravimo klasę.

Nuo 2018 metų birželio mėnesio įsigaliojo naujasis oro filtravimo standartas ISO 16890, kuris apjungė prieš tai pasaulyje buvusius ASHRAE 52.2 (Amerikos) ir EN 779:2012 (Europos) standartus. Pagal ISO 16890 standartą nebeliko ankstesnių filtravimo klasių G2, G3, G4, M5, M6, F7, F8, F9, tačiau filtrai turi naują klasifikavimo sistemą: ePM1/ePM2.5/ePM10/ePM Coarse.

Pagrindinės filtrų klasės pagal naujausią galiojantį filtravimo standartą ISO 16890 yra šios:

• Coarse klasė. Šios klasės filtrai išvalo orą nuo stambių dalelių - smėlio, stambesnių dulkių, lapų, vabzdžių. Šie filtrai naudojami ten, kur nėra nustatyti griežti reikalavimai, dažniausiai sandėliavimo patalpose.
• ePM10 ir ePM 2.5. Šių filtravimo klasių filtrai išvalo orą nuo dalelių kurių dydis atitinkamai iki 10 arba iki 2.5 mikrometrų, pavyzdžiui žiedadulkių, trąšų, pelėsio. Dažniausiai tokie filtrai naudojami šalinamam orui iš patalpų valyti, bet mažiau urbanizuotose vietovėse gali būti naudojami ir filtruojant tiekiamą į patalpas orą.
• ePM1 klasės filtrai išvalo orą nuo dalelių, kurių dydis iki 1 mikrometro (mikrono), pavyzdžiui automobilių emisijos produktai, bakterijos, suodžiai, statybų dulkės. Šios klasės filtrus rekomenduojama naudoti įvairios paskirties pastatuose, kurie yra miestuose, kadangi čia oro užterštumas kietosiomis dalelėmis (PM) yra didžiausias - daugiabučiuose, gyvenamuosiuose namuose, biuruose, prekybos centruose, mokymo bei ugdymo įstaigose.

Oro filtrai šalina ne tik kietąsias daleles (PM), bet pritaikius filtrus su aktyvuota anglimi yra panaikinami nemalonūs cigarečių dūmų, kūrenamo kuro bei kiti kvapai.

Aktyvuotos anglies filtrų medžiaga sudaryta iš kelių sluoksnių. Aktyvacijos metu panaudojamas deguonis atveria daugybę mažų porų anglinės medžiagos struktūroje. Tai itin padidina aktyvuotos anglies galimybę sugerti kitas chemines medžiagas, kurios susijungia su atviromis anglies molekulėmis. Šie filtrai gali sulaikyti maisto ir įvairius kitus kvapus, dūmus, benzino, fenolio, lako garus, tirpiklius, kurie yra nemalonūs ir gali būti pavojingi žmonėms.

Pats svarbiausias dalykas - pasirinkti tinkamą vėdinimo sistemą ir filtrus pagal aplinką, kurioje gyvenama. Didžiuosiuose miestuose ir aplinkoje kur aktyviai vykdoma žmogaus veikla reikalingi aukštesnės klasės ePM1 filtrai. Vietovėse atokiau nuo miesto, kur žmogaus vykdoma veikla nėra tokia aktyvi, tačiau ten stipriau veikia gamtiniai kietųjų dalelių šaltiniai, daugiau žiedadulkių, vabzdžių, sporų ar kitų dulkių, rekomenduojama valyti orą bent ePM10 klasės filtrais.

Būtina pabrėžti, kad filtrai po kurio laiko užsiteršia ir juos reikia periodiškai keisti. Rekomenduojama juos keisti du kartus per metus - pavasarį ir rudenį. Filtrų užsiteršimui įtakos turi gyvenamosios vietos užterštumas bei vėdinimo sistemos veikimo dažnumas. Pakankamas patalpų vėdinimas ir tinkamai išvalytas oras, kuriuo kvėpuojame kas dieną ne tik užtikrina gerą savijautą, didesnį darbingumą, bet ir padeda išvengti alergijų bei kitų susirgimų.

Kaip sumažinti išmetamų kenksmingų teršalų kiekį?

Aplinkos oro kokybė labai dažnai pablogėja atėjus žiemai ir atšalus orams, kai prasideda šiluminės energijos gamyba energetikos įmonėse, į orą išmetamų teršalų pagausėja ir dėl individualiuose namuose kūrenamų krosnių, katilų bei židinių, kai patalpų šildymui naudojamas kietasis kuras (kartais nekokybiškas ar netinkamas, pavyzdžiui, įvairios atliekos).

Gyventojams primename, kad Aplinkos oro apsaugos įstatymas draudžia deginti atliekas, išskyrus atvejus, kai jos deginamos specialiai tam skirtuose įrenginiuose. Už atliekų deginimą nesilaikant teisės aktuose nustatytų aplinkos oro apsaugos reikalavimų Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytos baudos.

Siekiant sumažinti į aplinką išmetamų teršalų kiekį naudojant kietąjį kurą, pirmiausia įsitikinkite, kad jūsų šildymo įranga eksploatuojama tinkamai, o naudojamas kuras yra švarus ir sausas. Drėgnas kuras, pavyzdžiui, neišdžiūvusi mediena, dega žemesnėje temperatūroje, todėl didėja išmetamų teršalų (dioksinų, anglies monoksido, anglies dioksido, kietųjų dalelių, azoto oksidų ir kt.) emisijos.

Kaip buvo minėta, užteršto kuro (pavyzdžiui, impregnuotos, dažytos medienos), atliekų deginimas taip pat sukelia didesnes nei įprasta kenksmingų žmogaus sveikatai degimo produktų emisijas. Todėl gyventojai turėtų nedeginti savo krosnyse atliekų, nes nuo to priklauso mūsų ir mūsų vaikų sveikata.

Atminkite, kad pagrindinės tinkamos kietojo kuro rūšys yra natūrali mediena (malkos, pjuvenų briketai, granulės), anglys ir durpės. Naudojant tinkamą kūrenimui kietąjį kurą susidaro ir į aplinką išsiskiria mažiausiai teršalų.

Tačiau kartais gyventojai nepaiso draudimo ir nerūšiuotas buitines atliekas degina savo namų kietojo kuro katiluose, krosnyse, židiniuose. Dėl to gali išsiskirti labai dideli kenksmingų teršalų kiekiai, galintys turėti įtakos ne tik reikalavimų nesilaikančių konkretaus namo gyventojų bei jų kaimynų, bet ir toliau gyvenančiųjų sveikatai.

Gyventojai turėtų neužmiršti, kad ypač pavojinga deginti cheminėmis medžiagomis apdirbtą medieną (dažytą, impregnuotą), baldų atliekas, senus drabužius, batus, medžio drožlių plokštes, įvairaus plastiko atliekas, pakuotes, popierių, kartoną, įvairiomis alyvomis užterštas atliekas.

Primename, kad deginti nenupjautus, nesugrėbtus ar kitaip nesurinktus augalus ar jų dalis, taip pat atliekas draudžiama pagal Aplinkos oro apsaugos įstatymą, išskyrus atvejus, kai tam yra duotas leidimas ir deginimas vykdomas tam skirtuose įrenginiuose. Surinktų augalų ar jų dalių deginimui lauko sąlygomis taikomi aplinkos ministro nustatyti reikalavimai.

Šiais metais šildymo sezonas jau prasidėjo. Todėl būkime sąmoningi ir atidesni kūrendami krosnis, katilus, židinius. Rūpinkimės savo ir savo artimųjų sveikata.

tags: #kietpsios #daleles #patalpose