Vėdinimas yra būtinas kiekvienam būstui, siekiant užtikrinti gerą oro kokybę ir išvengti drėgmės bei pelėsio susidarymo. Daugiabučiuose namuose svarbų vaidmenį atlieka ventiliacijos šachtos, kurios, deja, dažnai tampa problemų šaltiniu. Šiame straipsnyje aptarsime ventiliacijos šachtų svarbą, dažniausiai pasitaikančias problemas ir galimus jų sprendimus.
Ventiliacijos šachtų svarba
Pasak įmonės vadovo L. Laukaičio, kiekvienas butas turi turėti atskirą ventiliavimo šachtą. Dažnas variantas, kai name yra suprojektuota viena bendra ventiliacijos šachta. Iš ten sklinda ir garsai, ir kvapai, sukeliantys diskomfortą. Suprojektuoti reikia taip, kad kiekvienas butas turėtų savo atskirą šachtą, kad jos viena nuo kitos būtų tinkamai izoliuotos.
Šiuolaikinis pastatas neįsivaizduojamas be mechaninės vėdinimo sistemos su šilumos atgavimu (rekuperacijos). Naudojant tokias sistemas, energija atgaunama iš šalinamo oro. Daugelyje Vilniaus verslo centrų jau įdiegtos mechaninės vėdinimo sistemos su šilumos atgavimu. Jos užtikrina žemą CO2 ir lakiųjų organinių junginių (VOC) koncentraciją. Į vėdinimą, kaip ir į šildymą ar šaldymą, skverbiasi išmaniosios technologijos.
Dažniausios problemos ir jų priežastys
Senuose pastatuose problemų dėl vėdinimo kyla labai daug. Jas lemia tai, kad žmonės susidėjo sandarius plastikinius langus, vieni į ventiliacijos šachtas prisijungė gartraukių, ventiliatorių, kiti, neatlikę jokių projektų ir skaičiavimų, jas aklinai uždengė. Ventiliacijos šachtos dažnai būna užsikimšusios, jų skersmuo susiaurėjęs ir per jas nebepašalinamas reikiamas kiekis oro.
Didžiausia šiuolaikinių namų problema yra ventiliacijos šachtos. Anksčiau jos būdavo betoninės arba mūrinės. Dabar gi į vieną šachtą suvesti visos laiptinės vamzdžiai, ortakiai. Taip triukšmas pasklinda visoje šachtoje per visus namo aukštus.
Viena iš problemų yra sanitariniai mazgai, kur praeina ventiliacijos šachtos. Per jas labiausiai triukšmas ir sklinda pastato viduje. Todėl projektuojant reikia atsižvelgti, kad jos nesiribotų ir būtų kuo toliau nuo vadinamųjų ramiųjų zonų - miegamųjų, svetainių. Šiuo metu didžiulė problema yra ta, kad kiekvienas žmogus projektuojasi individualiai ir vienas mazgą daro vienoje pusėje, kitas -kitoje. Ir nutinka taip, kad tavo sanitarinis mazgas yra virš apačioje gyvenančių žmonių miegamojo, o viršuje gyvenančiojo - virš tavo. Taigi projektuojant reikia labai didelį dėmesį skirti pastato išplanavimui. Išplanavimas turi būti toks, kad kuo mažiau kiltų problemų.
Galimi sprendimai
Senuose namuose vėdinimo sistemos priežiūros darbus reikėtų pradėti nuo namo vėdinimo sistemos audito patikrinimo. Viskas priklauso nuo gyventojų biudžeto: pigiausias variantas - išvalyti šachtą, atlikti dezinfekciją, ant stogo galima montuoti pastovaus srauto ištraukimo ventiliatorius, palaikančius neigiamą slėgį ir iš kiekvieno buto ištraukiančius tam tikrą oro kiekį.
Jeigu namas suprojektuotas ne visai tinkamai, statybos eigoje dar galima įgyvendinti sprendimus, galinčius pakeisti situaciją. Bet jeigu perki pastatytą butą - nieko nebepakeisi, - perspėjo specialistas.
K. Tuinyla naujuose pastatuose siūlo įrengti decentralizuotą vėdinimo sistemą. Sukūrus tokią sistemą, kiekvienas savininkas turėtų savo vėdinimo įrenginį ir galėtų jį valdyti.
Netinkamas perdangų užtaisymas taip pat gali daryti įtaką. Nes dažnai iš pradžių namą pastato, o tada montuoja specifines dalis. Tarkim, paliktoje erdvėje perdangose, taupant vietą, vamzdžiai suvedžiojami vienas prie kito ir tuomet techniškai tos perdangos ištaisyti nebeįmanoma. Ši vieta ir yra pati pažeidžiamiausia.
Jei juos izoliuotume pilnai ir tinkamai, tai, žinoma, kažkiek padėtų. Bet vis tiek bendras triukšmas sklinda per tas vietas, kur vamzdelis tiesiogiai įeina į šachtą.
Štai keletas patarimų, kaip suvaldyti triukšmą, sklindantį iš gatvės:
- Įrengti akustinę sieną, kuri izoliuotų triukšmą.
- Atlikti namo fasado izoliaciją - po fasado plokštėmis galima dar sumontuoti papildomas stiklo plokštes, kurios taip pat sulaiko garsą.
Jeigu kaimynas jau yra suploninęs sienas, tai protingiausiai būtų, kad sieną izoliuotų jis. Tarkim, jeigu jis įmontuoja bakelį į sieną, tai pirmiausiai turėtų prie sienos primontuoti mineralinės vatos, tuomet primontuoti bakelį ir užpūsti sandarinimo putų. Tuomet būtų užsandarinamos ertmės, o vatos sluoksnis, kuris turėtų būti bent dviejų centimetrų storio, kažkiek prislopintų garsą.
Rekuperacija
Jei name įrengta mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistema, energija atgaunama iš šalinamo oro. Rekuperatorius gali būti išjungiamas žiemos metu norint sumažinti elektros sąnaudas. Yra keletas rekuperatorių tipų: rotaciniai ir plokšteliniai. Renkantis rekuperatorių reikia atsižvelgti į namo plotą ir energinę klasę.
Pastatų termoizoliacija ir ypač jų sandarumas pastebimai gerėja, todėl šiuolaikinis pastatas neįsivaizduojamas be mechaninės vėdinimo sistemos su šilumos atgavimu (rekuperacijos).
Populiarėja decentralizuoti vėdinimo sprendimai, kai nelieka ilgų ir sudėtingų oro paskirstymo sistemų, bet pasiekiamas geresnis efektyvumas.
Šilumos atgavimo vėdinimo paaiškinimas
Rasojanti siena ir pelėsis
Siena rasoja todėl, kad ji yra šaltesnė nei kitos sienos ir ant jos susidaro rasos taškas. O jei susidaro rasos taškas, reiškia, kad patalpose yra perteklinės drėgmės. Pelėsį sukelia rasos taškas: jis priklauso nuo oro temperatūros ir santykinės drėgmės bei paviršiaus temperatūros. Kai paviršius pasiekia rasos tašką, ant jo kondensuojasi vanduo, vėliau pradeda pelyti.
Norint apsisaugoti nuo pelėsio, reikia užtikrinti tinkamą patalpų vėdinimą ir sumažinti drėgmės lygį.
Po daugiabučio namo renovacijos pradėjo pelyti sienos. Ko nepadarė arba blogai padarė renovavusieji namą, kad atsirado pelėsis? Buvo tinkuotos namo sienų siūlės iš vidaus, pakeisti langai su stiklo paketais, sutvarkytas stogas ir t. t. Kaip ir kuo išnaikinti pelėsį, kuris yra rimtų ligų priežastis?
Triukšmo izoliacija
Norint apsisaugoti nuo triukšmo, apie jo suvaldymą reikia galvoti dar projektuojant pastatą. O dabar problemos sprendžiamos tik tada, kai žmonės apsigyvena naujuose namuose, kai jo nebeperstatysi. Garsas sklinda dviem būdais - oru ir pačia konstrukcija - taip vadinamas smūginis triukšmas. Smūginį triukšmą reikia izoliuoti specialiai tam pritaikyta mineraline vata. O oru sklindantį triukšmą reikia izoliuoti masyviomis konstrukcijomis. Taigi gelžbetonis - pati geriausia izoliacija. Todėl reikėtų žiūrėti, kokios rūšies triukšmo mes norime išvengti - sklindančio oru ar konstrukcijomis. Jeigu saugomės nuo pastarojo garso, tai reikia visu perimetru įrengti plaukiojančias grindis.
Triukšmas iš išorės į pastatą dažniausiai patenka per nekokybiškus ar nesandarius langus. Gerą kokybę, gerą akustiką - akustinį komfortą lemia stiklo paketų skaičius. Jeigu turime du stiklus - vieną paketą, tai garsas sklis labiau, nei įsirengus trigubą stiklą - du stiklo paketus. Už tų trijų stiklo paketų galėtų būti montuojamas papildomas akustinis stiklas, kuris izoliuotų garsą. Kaip ir visose montavimo srityse, neteisingas langų montavimas taip pat turi įtakos triukšmo pralaidumui.
Didžiausią įtaką garso pralaidumui turi kištukiniai lizdai. Todėl reikia labai atidžiai projektuoti visą elektros instaliaciją bute, kad nebūtų kaip, kad yra senuose namuose. Jei tavo kambaryje yra kištukinis lizdas, tai už sienos toje pačioje vietoje yra ir kaimyno kištukinis lizdas. Ir per juos praktiškai galėdavai susikalbėti su kaimynu. Todėl juos projektuojant reikia išdėstyti taip, kad nebūtų lygiagrečiai su kaimynu. Nes tokiu atveju siena suplonėtų dvigubai ir triukšmas sklistų lengviau.
Plonesnė siena - daugiau triukšmo. Taupydami erdvę žmonės neretai iškerta dalį sienos. Negana to, kad triukšmas jau ir taip padidėja, kai kurie įsigudrina įmontuoti į sieną įvairiausios technikos. Pavyzdžiui, kai kurie gyventojai norėdami turėti daugiau vietos, įmontuoja į sieną vandens talpas. Natūralu, kad suplonėjus sienos konstrukcijai kaimynai girdi leidžiamą vandenį. Todėl norint išvengti triukšmo viduje, jokiu būdu negalima ploninti sienų - masyvios sienos slopina sklindančio garso bangas. Kuo storesnė siena, kuo ji tankesnė, tuo garsas sklis mažiau.
Ventiliacijos sistemų tipai pramonėje
Vėdinimo sistema parenkama pagal kiekvienos pramonės šakos specifiką. Pavyzdžiui, dažymo pramonėje labai svarbu drėkinti orą, chemijos pramonėje - šalinti ir valyti užterštą orą. Apdirbamojoje pramonėje, siekiant užtikrinti higienos normas ir oro kokybę darbuotojams, reikalinga įranga, tiekianti gryną orą.
Pramonėje vėdinimas padeda užtikrinti gamybos proceso sklandumą: pašalinti užterštą orą, atvėsinti įrenginius ir gaminius, užtikrinti tam tikras oro sąlygas sandėliuojant gaminius ir žaliavas.
Anksčiau dideliam gamybiniam pastatui būdavo skiriamas vienas didelis ventiliacijos agregatas. Pavyzdžiui, mažinant centrinio ventiliacijos agregato darbo našumą, vėdinimo intensyvumas tolygiai mažėja visame dideliame pastate, o tai nėra efektyvu. Dabar vyrauja tokia tendencija, kad kiekviena pastato zona turi savo oro kokybės jutiklį (atsižvelgiant į gamybos ir veiklos pobūdį, gali būti stebimas CO2, NH3, CO santykinis drėgnis ir kiti parametrai), kuris informaciją apie oro kokybę siunčia į centrinį automatikos bloką, o iš jo signalas keliauja į motorizuotą sklendę, reguliuojančią konkrečią patalpą, ir tik tai patalpai (bet ne visam pastatui) pagal poreikį sumažinamas ar padidinamas tiekiamo arba ištraukiamo oro kiekis. Toks automatizavimas leidžia sutaupyti energijos.
Projektuojant dažniausiai skaičiuojama, kaip 100 % patenkinti visus žmonių ar technologinių procesų poreikius. Pasitelkus automatikos ir jutiklių komponentus, gali pavykti gamybines patalpas vėdinti pagal realų poreikį, o ne pagal projektą. Tokiu atveju sutaupoma vidutiniškai 15 000 kub.m. oro. Oras yra nemokamas, tačiau už jam sušildyti būtiną energiją reikia mokėti.
Vėdinimo įrenginiuose vis dažniau naudojami duomenų keitimosi protokolai („Modbus“, „Bacnet“, „Knx/EIB“ ir kiti).
Vėdinimo sistemų tendencijos
Europos Komisijos reikalavimai dėl anglies dvideginio (CO2) ir energijos taupymo pastatuose griežtėja, pastatų termoizoliacija ir ypač jų sandarumas pastebimai gerėja, todėl šiuolaikinis pastatas neįsivaizduojamas be mechaninės vėdinimo sistemos su šilumos atgavimu (rekuperacijos).
Žmogaus komfortas yra plati sąvoka. Jį lemia oro temperatūra, užterštumas, santykinis drėgnis ir pan. Ištyrus kai kuriuos A klasės energinio naudingumo biurus, paaiškėjo, kad santykinis drėgnis žiemą siekia tik apie 15 %, nors pagal higienos normas turi būti mažiausiai 35 %. Šią problemą iš dalies lemia perteklinis vėdinimas, kuris šaltuoju metų laiku yra ne mažesnė blogybė nei nepakankamas vėdinimas.
Drėkinti orą reikia aktyviomis arba pasyviomis drėkinimo sistemomis, taip pat naudoti vėdinimo įrenginius su drėgmę atkuriančiais šilumokaičiais.
tags: #kiekvienas #butas #turi #savo #ventiliacijos #sachta