Šiais laikais, vystantis technologijoms ir stiprėjant konkurencijai, kiekvienas verslo subjektas, siekdamas išlikti rinkoje, privalo ne tik kurti naujus produktus ar paslaugas, bet ir nuolat analizuoti praėjusio laikotarpio veiklos rezultatus, lyginti juos su kitų panašių įmonių rodikliais, įvertinti statistinius duomenis ir, remiantis jais, organizuoti veiklos plėtrą bei naujų gamybinių pajėgumų įsigijimą. Šis identifikavimas yra pirmas žingsnis siekiant didesnio efektyvumo ir mažesnių veiklos sąnaudų.
Verslo pasaulyje ilgalaikio turto panaudojimo efektyvumo valdymas dažnai yra nuvertinamas ir jam skiriama nepakankamai dėmesio.
Efektyvumo didinimo siekia įmonės, įstaigos, organizacijos visame pasaulyje - tai rodo, kad šis tikslas yra labai svarbus globaliniu mastu. Norint pasiekti maksimalių įmonės finansinių rezultatų, labai svarbu suvokti, kokie yra pagrindiniai, efektyvumą lemiantys veiksniai ir kokia yra jo didinimo kaina, arba tai, kokios sąnaudos gali būti patiriamos dėl nepakankamo efektyvumo.
Bendriausia prasme efektyvumas suprantamas kaip santykis tarp pagaminto produkto ir (ar) paslaugų apimties ir jiems panaudotų išteklių. Efektyvumo sąvoka gali būti naudojama kaip kriterijus, sprendžiant, ar gerai yra paskirstomi ištekliai.
Tarptautinis žodžių žodynas sąvoką "efektyvumas" aiškina taip: efektyvumas - rezultato ir sąnaudų (lėšų, resursų, energijos) palyginimo laipsnis. Šis apibrėžimas rodo, kad efektyvumą galima įvertinti palyginant gautą rezultatą su ištekliais, panaudotais siekiant rezultato. Panašiai efektyvumą aiškina ir vadybos srities autorius J. A. Stoner - jis teigia, jog tai sugebėjimas sunaudoti mažiausiai išteklių, siekiant organizacijos tikslų.
Siekdamos veiklos efektyvumo, įmonės gali naudoti įvairius būdus ir techniką. Kitaip tariant, Pareto efektyvumas pasiekiamas, kai ekonominiai ištekliai yra paskirstyti tokiu būdu, kad jų perskirstymas, siekiant kažkam duoti daugiau, neišvengiamai pablogina kito individo padėtį.
Efektyvumas glaudžiai susijęs ir su veiksmingumu, rezultatyvumu bei produktyvumu. Dėl veiklos specifiškumo, tik tam sektoriui būdingų niuansų, nurodomi skirtingi keliai ir būdai užsibrėžtam tikslui pasiekti. Tai patvirtina 1 lentelėje pateiktos įvairių skirtingų atstovų nurodytos efektyvumo sampratos.
Efektyvumo Apibrėžimai Pagal Įvairius Autorius
Įvairūs autoriai skirtingai apibrėžia efektyvumą, priklausomai nuo jų požiūrio ir veiklos srities. Pateikiame keletą apibrėžimų:
| Autorius | Efektyvumo Apibrėžimas |
|---|---|
| C.S. Certo, S.T. Husted | Efektyvumas yra optimalus organizacijos išteklių naudojimas siekiant organizacijos tikslų. |
| C.S. Certo | Efektyvumas - laipsnis, iki kurio vadybininkai pasiekia savo tikslus. Efektyvumas yra laipsnis, kuriuo organizacijos ištekliai prisideda prie produkcijos gamybos. |
| P.F. Drucker | Efektyvumas yra sėkmės radimas - tai minimalios sąlygos išlikimui, po to, kai sėkmė buvo pasiekta. Efektyvumas reikalauja indėlio į visas veiklos sritis. |
| A. Jakutis | Efektyvumas - įvairių išteklių panaudojimo lygis, užtikrinantis maksimalią produkto gamybą. |
| V. Snieška | Efektyvumas yra pasiekiamas, kai ištekliai yra paskirstomi taip, kad juos panaudojant būtų gaunama didžiausia įmanoma grynoji nauda. |
| J. Greenwood | Efektyvumas apima santykius tarp veiklos, išteklių ir išlaidų. |
| P. Wannacott | Efektyvumas - produktyvus pastangų panaudojimo lygis, užtikrinantis maksimalų rezultatą. |
| D.N. Hyman | Efektyvumas yra kriterijus, leidžiantis įvertinti išteklių panaudojimą. |
| V. Veiklos | Ekonominiai rezultatai (pelnas, rentabilumas) pasiekiami, optimaliai organizuojant darbo objektus (žaliavas, medžiagas), darbo priemones (pastatus, statinius) ir darbo subjektus (darbininkus, tarnautojus) sąveiką. |
Kiekvienas išvardintas efektyvumo tipas turi lemiamos įtakos, siekiant bendro įmonės ilgalaikio turto naudojimo efektyvumo. Ilgalaikio turto efektyvumo valdymo analizė dažniausiai integruojama į daug platesnę veiklos analizę - toks kompleksinis vertinimas yra daug geresnis, jeigu visoms dalims skiriama pakankamai dėmesio.
Prieš pradedant ilgalaikio turto naudojimo efektyvumo modelio paieškas, būtina identifikuoti, kuriai turto daliai bus skiriamas didžiausias dėmesys. Įmonės ilgalaikis turtas dažniausiai būna nevienalypis ir kiekviena šio turto dalis dar gali būti skaidoma į kelias dedamąsias. Drauge su turto specifika į įmonę atkeliauja ir problemos arba nauda, efektyvumas arba nuostolingumas. Taigi, siekiant atskleisti ilgalaikio turto naudojimo efektyvumo valdymo kryptis, labai svarbu atsižvelgti į ilgalaikio turto sudėtį ir išskirti, kuri jo dalis sudaro didžiausią svorį įmonės veikloje ir kuriai daliai taikytini efektyvumo didinimo sprendimai gali būti naudingiausi.
Įmonės turtas klasifikuojamas įvairiais požymiais - pagal naudojimo paskirtį ir trukmę įmonės veikloje, pagal materialinę išraišką, pagal piniginę išraišką, pagal tokio turto grupavimą balanse, statistikos ataskaitose ir kitus požymius. Pagal vaidmenį įmonės veikloje klasifikacija svarbi tuo, kad tiek įmonės savininkai, tiek valdžios institucijos visada skatina aktyviosios turto dalies santykinį didėjimą viso turto sumoje. Pasyviuoju turtu laikoma žemė, gamtos ištekliai, pastatai, statiniai, perdavimo ir kiti įrenginiai.
Aktyvioji ilgalaikio turto dalis turi sudaryti pagrindinę ilgalaikio turto apimtį įmonės veikloje, jeigu galvojama apie efektyvumo didinimą. Pasyvioji turto dalis gali būti per didelė, dalies jo atsisakant, perleidžiant ar pasirenkant kitas įsigijimo formas, kurios mažintų šios turto dalies išlaikymo sąnaudas.
Finansinis ilgalaikis turtas - tai ypatingos rūšies turtas, atspindintis tam tikras įmonės teises bei privilegijas jai dalyvaujant kitų įmonių veikloje. Jis turi teikti įmonei naudą ilgesniu nei vienerių metų laikotarpiu.
Apskaitos Principai
Formuojant apskaitos sistemą, ypač reguliuojant finansinę apskaitą, didelę reikšmę turi bendrieji apskaitos principai (BAP). Tai svarbiausios visuotinai priimtos apskaitos taisyklės bei teiginiai, kurių laikantis tvarkoma apskaita visame civilizuotame pasaulyje. Jų svarbą būtų galima palyginti su žmogaus gebėjimu kalbėti kitiems suprantama kalba. Jeigu susikursime tik mums patiems suprantamą kalbą, paprasčiausiai nesusikalbėsime su kitais. Taip pat yra ir apskaitoje: jeigu nesilaikysime visuotinai pripažintų principų, suformuotos finansinės informacijos niekas nesupras.
Pagrindiniai Apskaitos Principai:
- Įmonės principas: Reikalaujama, kad savininko ar savininkų investuotas į įmonę turtas apskaitoje būtų atskiras nuo jų asmeninio turto.
- Tęsiamos veiklos principas: Reikalaujama apskaitoje daryti prielaidą, jog įmonės veikla trunka neribotą laiką.
- Periodiškumo principas: Reikalaujama sąlygiškai suskirstyti įmonės veiklą į tam tikrus laikotarpius, kurių kiekvieno pabaigoje pateikiami ataskaitiniai duomenys.
- Apskaitos pastovumo principas: Reikalaujama, kad apskaitininkai labai apdairiai keistų apskaitos metodiką, kad būtų galima palyginti keleto laikotarpių įmonės veiklos rezultatus.
- Piniginio mato principas: Reikalauja, kad visas įmonės turtas, taip pat jos veiklos rezultatai apskaitoje ir bendrojoje finansinėje atskaitomybėje turi būti atspindėti ir įkainoti pinigais.
- Kaupimo principas: Reikalauja, kad ūkiniai faktai apskaitoje būtų fiksuojami jau įvykę: uždirbamos pajamos turi būti registruojamos tada, kai jos uždirbamos, o jas uždirbant patirtos sąnaudos tada, kai jos patiriamos, nepriklausomai nuo pinigų gavimo ar išmokėjimo.
- Palyginimo principas: Vadovaujamasi, kai skaičiuojamas finansinis rezultatas (pelnas ar nuostolis).
- Atsargumo (apdairumo) principas: Reikalauja, kad apskaitininkai labai atsargiai vertintų visus įmonės veiklos rezultatus.
- Neutralumo principas: Reiškia, kad finansinėje atskaitomybėje pateikta informacija turi būti objektyvi ir nešališka.
- Turinio svarbos principas: Reiškia, kad registruojant ūkines operacijas ir įvykius, daugiausia dėmesio kreipiama į jų turinį ir ekonominę prasmę, o ne tik į formalius pateikimo reikalavimus.
Trumpalaikis Turtas
Trumpalaikis turtas - tai turtas, kuris įmonės veikloje naudojamas trumpiau nei vienerius metus pajamoms uždirbti. Jis gali būti išreikštas grynaisiais pinigais, trumpalaikiais indėliais bankuose, atsargomis ar mažą vertę turinčiu inventoriumi.
Trumpalaikis turtas skirstomas į:
- Trumpalaikį finansinį turtą, kuris išreiškiamas piniginiais vienetais ar kitais per trumpą laiką galinčiais tapti grynaisiais pinigais.
- Trumpalaikį nefinansinį turtą.
Trumpalaikio finansinio turto ypatumai: Tai likvidžiausias įmonės turtas, kuris dažniausiai yra piniginiai aktyvai arba tokie, kurie greitai gali būti paverčiami į grynuosius pinigus. Šią turto grupę sudaro: Pinigai, pinigų ekvivalentai, indėliai, trumpalaikės investicijos į vertybinius popierius.
Trumpalaikis nefinansinis turtas: Tai turtas, kuris yra suvartojamas pagrindinės veiklos procese. Šis turtas yra apyvartinio kapitalo dalis, ir dažniausiai didelė šio turto proporcija būna gamybinėse ar prekybinėse įmonėse. Šią turto grupę sudaro: Gautinos sumos, atsargos, sumokėti avansai.
Svarbiausi Trumpalaikio Turto Rodikliai:
- Dabartinis koeficientas: matuoja įmonės galimybes vykdyti bei sumokėti trumpalaikius bei ilgalaikius įsipareigojimus.
- Greitasis koeficientas: pamatuoja įmonės gebėjimą vykdyti trumpalaikius įsipareigojimus remiantis savo likvidžiausiu turtu.
- Grynųjų pinigų rodiklis: matuoja įmonės galimybę iškart apmokėti visus trumpalaikius įsipareigojimus.
Trumpalaikiam turtui įmonės buhalterinėje apskaitoje nusidėvėjimas nėra skaičiuojamas. Trumpalaikio turto nusidėvėjimas tiesiogiai nurašomas prie sąnaudų.
Trumpalaikis turtas įmonės balanse paprastai klasifikuojamas taip: trumpalaikio turto elementai, turintys didžiausią tikimybę pavirsti grynaisiais pinigais, yra klasifikuojami balanso viršuje.
Mažavertis turtas - tai turtas, kurio vertė mažesnė už pasirinktą minimalią ilgalaikio turto vertę, tačiau naudojimo laikas ilgesnis nei vieni metai. Toks turtas priskiriamas atsargoms (trumpalaikiam turtui) ir, pradėjus naudoti, iš karto nurašomas į sąnaudas.
Trumpalaikio turto perkėlimas
Atsargų Valdymas
Atsargos yra trumpalaikis turtas, sunaudojamas per vienerius metus arba per vieną veiklos ciklą.
Atsargų įvertinimas: Pirktos žaliavos ir medžiagos apskaitoje registruojamos įsigijimo savikaina, pridedant su įsigijimu tiesiogiai susijusias išlaidas, atėmus pirkimo metu suteiktas nuolaidas. Produkcija ir biologinis turtas vertinamas pasigaminimo savikainą, t. y. visas išlaidas (sąnaudas), susidariusias gaminant ir parduodant produkciją.
Kad būtų galima apskaičiuoti sunaudotų, parduotų atsargų savikainą, atsargos apskaitoje yra įkainojamos pagrindiniais įkainojimo būdais: FIFO, LIFO, vidutinės kainos, konkrečių kainų.
| Metodas | Aprašymas | Privalumai | Trūkumai |
|---|---|---|---|
| FIFO | Anksčiausiai įsigytos atsargos laikomos anksčiausiai parduotomis. | Lengva suprasti ir pritaikyti. | Gali neatitikti realaus atsargų judėjimo. |
| LIFO | Vėliausiai įsigytos atsargos laikomos anksčiausiai parduotomis. | Geriau atspindi dabartines kainas. | Sudėtingesnis apskaitoje, gali būti nepriimtinas pagal kai kuriuos standartus. |
| Vidutinė kaina | Apskaičiuojama vidutinė atsargų kaina. | Išlygina kainų svyravimus. | Neatspindi realių kainų pokyčių. |
| Konkrečių kainų | Kiekviena atsarga įkainojama pagal jos individualią kainą. | Tiksliausias metodas. | Sudėtingas ir brangus, tinka tik specifinėms atsargoms. |
Registruojant apskaitoje atsargų sunaudojimą, galima pasirinkti vieną iš būdų: nuolat ir periodiškai.
Pinigai Ir Jų Ekvivalentai
Šis trumpalaikis turtas apima visus kompanijoje esančius grynuosius pinigus ir jų ekvivalentus: grynieji pinigai, trumpalaikiai indėliai banke, trumpalaikės investicijos (obligacijos, pinigų rinkos fondai ir kiti vertybiniai popieriai, kurių galiojimo terminas yra mažesnis nei vieneri metai). Trumpalaikės investicijos yra nukreiptos į mažai rizikingas ir labai likvidžias finansines priemones. Šias investicija galima greitai paversti grynaisiais pinigais.
Svarbu atkreipti dėmesį, ar pinigai ir pinigų ekvivalentai stipriai viršija įsipareigojimus. Jeigu kompanijos įsipareigojimai yra didesni už pinigus ir jų ekvivalentus, verta atkreipti dėmesį į kompanijos likvidumą - t.y. ar ji sugeba be vargo grąžinti skolas.
Gautinos Sumos
Prekybos ir kitos gautinos sumos yra neapmokėtos sąskaitos, kurias kompanija pateikė savo klientams už parduotas prekes ir paslaugas ir už kurias klientas turi atsiskaityti per metus. Kitaip tariant, gautinos sumos yra pelno (nuostolio) ataskaitoje nurodytos pajamos, už kurias dar nėra sumokėti grynieji pinigai. Gautinos sumos - tai pinigai, kuriuos kompanija tikisi gauti iš savo klientų, tačiau visuomet yra tikimybė, kad ne visi klientai pilnai atsiskaitys.
Apskaitos Dokumentas
Dokumentai ir apskaitos registrai apibūdinti buhalterinės apskaitos įstatymo III skirsnio straipsniuose. Ūkinių operacijų fiksavimas. Dokumentai yra įrašų apie ūkines operacijas į apskaitos registrus pagrindas. Įmonės gali naudoti pavyzdinius, specialius ir laisvos formos pirminius dokumentus, turinčius juridinę galią.
Dokumentų Juridinė Galia
Dokumentui juridinę galią suteikia šie privalomi rekvizitai: įmonės pavadinimas, dokumento pavadinimas, jo sudarymo data, ūkinės operacijos turinys, ūkinės operacijos matavimo rodikliai, asmenų, įvykdžiusių ūkinę operaciją ir atsakingų už jos įvykdymą ir teisingą įforminimą, pareigos, pavardės, vardai, parašai. Dokumentas, kuriame nėra minėtų rekvizitų, juridinės galios neturi.
Dvejybinis Įrašas
Ūkinis faktas atvaizduojamas vienoje sąskaitoje debete (D), o kitoje - kredite (K) arba atvirkščiai vadinama dvejybiniu įrašu. Sąskaitų derinys - kai į vieną debetuojama, o į kitą kredituojama, vadinama sąskaitų korespondencija, o tos sąskaitos - koresponduojančiomis. Toliau pateikiama įrašų įrašymo ir atvaizdavimo tvarka:
- Turto padidėjimas rašomas į sąskaitos debetą (D), o sumažėjimas - į kreditą (K), likutis (saldo) skaičiuojamas debete (D).
- Sąnaudos fiksuojamos analogiškai kaip ir operacijos su turtu.
- Nuosavybės padidėjimas rašomas sąskaitos kredite (K), o sumažėjimas - debete (D), likutis (saldo) skaičiuojamas kredite (K).
