Elektrinių paspirtukų nuomos statistika Lietuvoje: tendencijos, pavojai ir ateities perspektyvos

Šiltuoju metų laiku gatvėse vis daugėja elektrinių paspirtukų, o išsivystęs nuomos sektorius didžiuosiuose Lietuvos miestuose paverčia šią transporto priemonę lengvai prieinama. VŽ rašė, kad nuo šių metų liepos mėnesio „Bolt“ elektrinių paspirtukų nuomos paslauga pradėta teikti Taline, o netrukus po to - Vilniuje ir Kaune. VŽ rašė, kad pirmasis Lietuvoje paspirtukų dalijimosi paslaugą pasiūlęs lietuviško kapitalo „CityBee“ Vilniuje startavo balandžio mėnesį, o sezoną užbaigė spalio viduryje. Keliais mėnesiais vėliau naują paslaugą pasiūlęs „Bolt“ dirbo mėnesiu ilgiau, tačiau pirmas įžengė į Kauną.

Elektriniai paspirtukai (e-paspirtukai) per pastaruosius kelerius metus tapo neatskiriama Lietuvos miestų dalimi. Greitai įsisavinę šią transporto priemonę, miesto gyventojai ieško patogiausių būdų judėti perpildytose gatvėse, taupyti laiką ir prisidėti prie aplinkos tausojimo.

Tačiau, daugėjant elektrinių paspirtukų, daugėja ir su jais susijusių įvykių - tiek sveikatos sutrikimų, tiek turto apgadinimo atvejų.

Palyginti didelį greitį pasiekianti transporto priemonė važiuoja tyliai, todėl pėstieji dažnai gali jos neišgirsti ir nepastebėti. Patys paspirtukų vairuotojai neretai drąsiai manevruoja tarp žmonių ar automobilių, o atsiradus kliūčiai gali nespėti sureaguoti.

Nelaimingi atsitikimai ir sužalojimai

„Daugėjant paspirtukų, daugėja ir patirtų nelaimingų atsitikimų. Paspirtukų vairuotojai dažnai susižeidžia patys, kai nukrenta jo nesuvaldę. Daugiausia užfiksavome žalų, susijusių būtent su nelaimingų atsitikimų draudimu, kai susižaloja patys paspirtukų vairuotojai. Tokie įvykiai sudarė 38 proc. Žmonės susižaloja patys, taip pat apgadina aplink esantį turtą. Kartais paspirtukų vairuotojai nepastebi automobilio, į jį atsitrenkia ir taip padaro žalos. Pasitaikė ir atvirkštinių situacijų, kai automobilis nepastebėjo paspirtuko, todėl nespėjo sustabdyti. Pasak „If“ ekspertės, elektrinių paspirtukų populiarumas nuolat auga, tačiau priprasti ir paversti juos eismo kultūros dalimi prireiks laiko.

„Patys paspirtukai nieko nebestebina, tačiau kaip integruoti juos į kasdienį miesto eismą, išlieka iššūkiu. Dažnas atvejis, kai paspirtuku partrenkiamas ir sužalojamas pėsčiasis arba apgadinamos kitos transporto priemonės. Paspirtukų vairuotojams galioja tokios pat kelių eismo taisyklės kaip dviratininkams: nevažiuoti važiuojamąja kelio dalimi, jeigu šalia yra dviračių takas, abiem rankomis laikyti vairą, nevežti keleivių, jei nėra tam specialiai įrengtos vietos, važiuojant pėstiesiems skirtu keliu privalu sulėtinti greitį iki 3-7 km/val.

A. Nuolat išlaikyti dėmesį. Jums atrodo, kad jus mato, viskas gerai, tačiau iš tikro būna kitaip. Sustokite kirsdami važiuojamąją dalį ar pėsčiųjų perėją. Važiuodami paspirtuku dažnai žmonės mėgaujasi greičiu, kartais net klausosi muzikos ir užmiršta viską aplinkui. Važiuojant pro žmones sulėtinti greitį. Netikėtai išnirus praeiviams prieš akis, jie išsigąsta, staigiai pakeičia kryptį, sutrinka. Pasirūpinti, kad vaikai dėvėtų apsaugas, taip pat juos supažindinti su kelių eismo taisyklių keliamais reikalavimais. Nemažai atvejų, kai vaikai važinėdami paspirtukais susižeidžia, taip pat pasitaiko ir tokių, kai sugadina aplinkinių turtą.

Paspirtukų nuomos statistika ir naudojimo tendencijos

„Statistika rodo, kad elektriniai paspirtukai pastaraisiais mėnesiais buvo itin dažnai naudojami susisiekimui ir judėjimui mieste. Nurodoma, kad viena kelionė paspirtuku Lietuvoje vidutiniškai truko apie 15 min. Vilniuje vienas „Bolt“ klientas su elektriniu paspirtuku keliavo rekordiškai daug - 143 kartus ir iš viso nuvažiavo 354 km. „Nuo pat paslaugos teikimo pradžios akcentavome saugių, kultūringų kelionių ir atsakingo naudojimosi paspirtukais svarbą.

Pradėdami elektrinių paspirtukų nuomos paslaugą Vilniuje ir Kaune, „Bolt“ ėmėsi prevencinių priemonių: informavo ne tik kaip naudotis paspirtukais, bet ir kaip saugiai jais važiuoti, išvengti nelaimių.

Lapkričio 20 d. paslaugos tiekimą žiemai sustabdęs operatorius nurodo, kad Lietuvoje elektriniais paspirtukais „apvažiuota 11 kartų aplink Žemę“.

Reglamentavimas ir saugumas

Elektriniai paspirtukai laikomi ekologiškesne alternatyva automobiliams, tačiau jų aplinkosauginis poveikis priklauso nuo daugelio veiksnių. Vilniuje, Kaune ir kituose didesniuose miestuose savivaldybės skatina mikrojudumo transporto priemones, nes jos padeda mažinti spūstis ir oro taršą.

Lietuvoje elektriniai paspirtukai teisiškai traktuojami kaip dviračiai, todėl jiems galioja panašios taisyklės:

  • maksimalus greitis: 25 km/h
  • privalomas šalmas asmenims iki 18 metų
  • draudžiama važiuoti pėsčiųjų zonose didesniu nei 7 km/h greičiu
  • būtina laikytis kelių eismo taisyklių
  • vakare ir naktį būtinas apšvietimas

Svarbu žinoti, kad dalijimosi platformos dažnai turi papildomus apribojimus, pavyzdžiui, draudimą važiuoti tam tikromis miesto zonomis, automatinius greičio apribojimus tam tikrose vietose ar privalomą paspirtukų statymą tik nurodytose zonose.

Nuosavo paspirtuko savininkas turi didesnę laisvę, bet kartu ir didesnę atsakomybę laikytis bendrų taisyklių ir užtikrinti savo paspirtuko techninius parametrus.

Klaipėdos savivaldybės iniciatyvos

Šią savaitę uostamiestyje vyksta aktyvi diskusija dėl šios transporto rūšies saugumo, įtakos miesto estetiniam vaizdui, naudos miestui, gyventojams ir turistams. Diskusijos atvedė prie to, kad pasigirdo siūlymų šią paslaugą uždrausti, kaip prieš porą metų tai padarė Neringos savivaldybė.

Klaipėdos miesto tarybos Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto nariai nusprendė pavesti savivaldybės administracijai atlikti analizę ir per tris mėnesius pateikti pasiūlymus, kaip būtų galima Klaipėdoje suvaldyti chaotišką paspirtukų nuomojimo tvarką.

Pirminis jo pasiūlymas buvo paruošti tvarkos aprašą bent jau kitiems metams. Iki šiol Klaipėdoje nėra jokios tvarkos, kaip naudotis šiomis transporto priemonėmis, todėl žalieji paspirtukai mėtomi bet kur - jie užgriozdina autobusų stoteles, pėsčiųjų perėjas, paspirtukai mėtosi prie daugiabučių įėjimų.

Klaipėdos miesto tarybos narys Vidmantas Dambrauskas siūlė į šią problemą pasižiūrėti dar griežčiau ir paanalizuoti, ar šios transporto priemonės Klaipėdoje iš viso reikia.

Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Andrius Žukas sako, kad Klaipėdoje iki šiol nėra elektrinių paspirtukų nuomos tvarkos.

Siekis yra žengti Vilniaus keliu, kad būtų sudarytas žemėlapis ir numatytos konkrečios vietos mieste, kur galima pradėti ir baigti kelionę nuomojamais paspirtukais“, - sako A. Žukas. Anot jo, taip būtų išvengta chaotiško jų išmėtymo miesto erdvėse.

Pasak A. Žuko, naujojoje tvarkoje taip pat turi būti numatytas ir fiksuotas maksimalus nuomojamų paspirtukų skaičius. Todėl paspirtukų drausti Klaipėdoje neplanuojama, nes viešojo transporto sistema tikrai negali patenkinti visų poreikių, o paspirtukai tampa gera alternatyva.

Klaipėdos miesto tarybos narys liberalas Edmundas Kvederis „Vakarų ekspresui“ sakė, kad neturi galutinės pozicijos dėl paspirtukų nuomos Klaipėdoje.

Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad miestas neturėtų siekti iš paspirtukų nuomos paslaugos kuo daugiau uždirbti. Paslauga turi būti prieinama jaunimui, kuris ja dažniausiai naudojasi.

Nuomotis ar įsigyti nuosavą paspirtuką?

Kyla klausimas - ar geriau nuomotis, ar įsigyti nuosavą e-paspirtuką? Šiame išsamiame vadove aptarsime abiejų variantų privalumus ir trūkumus, finansinę analizę, praktines aplinkybes ir visus niuansus, kuriuos reikia apsvarstyti prieš priimant sprendimą.

Prieš gilinantis į detales, verta suprasti pagrindinius skirtumus tarp e-paspirtukų nuomos ir jų įsigijimo. Šie skirtumai apima įsipareigojimus, lankstumą, išlaidų struktūrą ir naudotojo atsakomybę.

Elektrinių paspirtukų nuoma puikiai tinka retkarčiais važinėjantiems žmonėms. Pavyzdžiui, studentai Vilniaus universiteto miestelyje gali greitai nuomotis paspirtukus kelionėms tarp paskaitų be jokių ilgalaikių įsipareigojimų. Turistai, atvykę į Kauną ar Klaipėdą, gali lengvai tyrinėti miestą be bagažo rūpesčių.

Nuomos privalumai:

  • nereikia rūpintis technine priežiūra ar remontu
  • nėra stovėjimo vietos paieškos problemos
  • nereikia nerimauti dėl vagysčių
  • galimybė naudotis naujausiomis paspirtukų versijomis
  • lankstumas naudoti pagal poreikį

Nuoma ypač patogi tiems, kurie naudojasi e-paspirtuku ne kasdien, o tik tam tikromis progomis - savaitgaliais ar šiltuoju metų laiku. Taip pat tiems, kuriems nepatogu laikyti paspirtuką namuose dėl vietos trūkumo.

Nuosavas e-paspirtukas tampa ekonomiškai naudingesnis tiems, kas jį naudoja kasdien. Pavyzdžiui, Šiauliuose gyvenantis IT specialistas, kasdien važiuojantis į darbą paspirtuku, atgauna savo investiciją per 3-5 mėnesius, lyginant su nuolatine nuoma.

Nuosavybės privalumai:

  • mažesnės ilgalaikės išlaidos intensyviai naudojant
  • galimybė pasirinkti modelį pagal asmeninius poreikius
  • nepriklausomybė nuo dalijimosi platformų prieinamumo
  • didesnis pritaikomumas asmeniniams poreikiams
  • nėra laiko apribojimų naudojimui

Priimant sprendimą, ar nuomotis, ar įsigyti e-paspirtuką, svarbu atlikti išsamią finansinę analizę, atsižvelgiant tiek į trumpalaikes, tiek į ilgalaikes išlaidas.

Dalijimosi platformų kainos Lietuvos miestuose dažniausiai svyruoja nuo 1 iki 1,5 eurų už atrakinimą ir apie 0,15-0,25 eurų už minutę. Tuo tarpu kokybiško e-paspirtuko įsigijimo kaina prasideda nuo maždaug 300-400 eurų pigesniems modeliams ir gali siekti 700-1200 eurų už pažangesnius modelius su didesne baterija ir patvaresne konstrukcija.

Pavyzdžiui, vidutinio miesto gyventojui, važinėjančiam 10 minučių du kartus per dieną, 5 dienas per savaitę, nuomos kaina siektų:

  • Per dieną: 2 x (€1,5 + €0,20 x 10 min) = €7
  • Per savaitę: €7 x 5 = €35
  • Per mėnesį: €35 x 4 = €140

Tuo tarpu įsigijus €500 vertės e-paspirtuką, jo kaina atsipirktų maždaug per 3,5 mėnesio aktyvaus naudojimo. Tačiau taip pat reikia įvertinti papildomas išlaidas:

  • metinis techninės priežiūros mokestis: apie €50
  • baterijos keitimas (kas 2-3 metus): €100-200
  • smulkus remontas ir dalys: €30-50 per metus
  • elektros energijos sąnaudos įkrovimui: apie €15-20 per metus
  • draudimas (neprivalomas): €30-80 per metus

Šis finansinis palyginimas rodo, kad intensyviai naudojant, nuosavas paspirtukas yra ekonomiškai naudingesnis, tačiau retam naudojimui nuoma išlieka patrauklesnis variantas.

Be finansinių aspektų, sprendimą nuomotis ar įsigyti e-paspirtuką lemia ir kiti praktiniai veiksniai. Šie faktoriai gali turėti didelę įtaką bendram pasitenkinimui ir patogumui.

Praktiniai nuomos privalumai:

  • nereikia rūpintis saugojimo vieta namuose ar darbe
  • nėra techninės priežiūros rūpesčių
  • galima palikti bet kurioje tinkamoje vietoje mieste
  • nereikia neštis į patalpas ar rūpintis pritvirtinimu
  • galimybė naudotis skirtingais modeliais pagal poreikį

Praktiniai nuosavybės privalumai:

  • garantuotas prieinamumas bet kuriuo metu
  • nėra apribojimų, kur galima važiuoti
  • galimybė individualizuoti pagal savo poreikius
  • nereikia ieškoti laisvų paspirtukų per aplikacijas
  • didesnė kontrolė dėl techninio stovio ir švarios transporto priemonės

Lietuvos miestų infrastruktūra e-paspirtukams sparčiai gerėja, ypač Vilniuje ir Kaune, kur nuolat plečiasi dviračių takų tinklas. Tai didina tiek nuomojamų, tiek nuosavų paspirtukų naudojimo patogumą.

📺Riedis.Lt dalyvauja LRT laidoje "Keliai. Mašinos. Žmonės"📺

Įsigyjant nuosavą e-paspirtuką, būtina įvertinti papildomas atsakomybes ir išlaidas, kurios nėra iškart matomos. Reguliari techninė priežiūra apima:

  • padangų slėgio tikrinimas ir priežiūra
  • stabdžių sistemos patikra ir reguliavimas
  • baterijos priežiūra ir tinkamas įkrovimas
  • varžtų priveržimas ir mechanizmų tepimas
  • programinės įrangos atnaujinimai (modernesniuose modeliuose)

Daugeliui šių darbų reikalinga minimali techninė patirtis, tačiau sudėtingesnis remontas gali pareikalauti profesionalų pagalbos, o tai reiškia papildomas išlaidas. Vidutiniškai Lietuvoje e-paspirtuko techninis aptarnavimas kainuoja nuo 30 iki 70 eurų, priklausomai nuo reikalingų darbų apimties.

Baterija yra brangiausias paspirtuko komponentas, kurio keitimas po 2-3 metų gali kainuoti 100-200 eurų, priklausomai nuo modelio. Šios išlaidos turi būti įskaičiuotos į ilgalaikį biudžetą.

Saugojimo klausimai taip pat svarbūs - paspirtukai užima vietą namuose, o palikus lauke didėja vagystės rizika.

tags: #kiek #zmoniu #naudojasi #paspirtuku #nuoma