Kiek Lietuvos Gyventojų Gyvena Daugiabučiuose Namuose: Statistika ir Tendencijos

Lietuvoje, kaip rodo Lietuvos Statistikos departamento duomenys, daugiabučiams tenka 45 proc. viso šalyje registruoto gyvenamojo būsto ploto. Beveik 60 proc. visų Lietuvos gyventojų gyvena daugiabučiuose namuose ir jame esantis butas, dažniausiai, yra vienintelis nekilnojamasis turtas, kuris jiems priklauso. Europos komisijos statistikos departamento duomenimis, Lietuva nuosavų būstų savininkų skaičiumi pirmauja visoje Europos Sąjungoje (ES): nekilnojamojo turto (NT) valdytojų rodiklis siekia 93 proc., o šalyje būstus nuomoja tik 7 proc. gyventojų.

Didžioji dalis daugiabučių Lietuvoje yra pastatyti iki 1990 metų. Lietuvos statistikos departamento duomenimis didžioji dalis daugiabučių pastatyti 1961 - 1980 metais ir net 20 proc. Absoliučiai daugumai daugiabučių namų Lietuvoje skaičiuojant trisdešimt ir daugiau metų jų tinkamos techninės būklės išlaikymas reikalauja pastovios priežiūros. Tačiau didelė dalis butų, kuriuose gyvena lietuviai, yra pastatyti dar prieš kelis dešimtmečius, vadovaujantis visai kitais standartais nei šiandien.

Daugiabučių Priežiūra ir Administravimas

Kokia bus jo vertė priklauso ne tik nuo buto, bet ir viso daugiabučio, techninės būklės. Kokių veiksmų turi imtis kiekvienas buto savininkas, norėdamas išlaikyti savo būsto vertę, pasakoja daugiabučių administravimo ir priežiūros įmonės „Civinity Namai“ vyr. Deja, bet tokiomis žiniomis apie savo nekilnojamąjį turtą gali pasigirti tik retas daugiabučio gyventojas. Daugelis nežino nei kokie darbai atliekami, nei kokie turėtų būti atlikti jų name. Visgi informacija, tokia kaip inžinerinių tinklų, stogo būklė yra labai svarbi vertinant, kiek ilgai galėsime naudotis pastatu ir kada jis pradės kelti didelių nepatogumų ir pareikalaus papildomų investicijų,

Visą informaciją apie daugiabučio namo technine būklę renka namo administratoriaus įgaliotas techninis prižiūrėtojas, kuris privalo daryti pastato reguliarias apžiūras ir surašyti apžiūros protokolus. Su šiais dokumentais turi teisę susipažinti visi daugiabučio namo būtų savininkai. Geriausias būdas tai padaryti - dalyvauti susirinkimuose, kuriuose pristatomi apžiūrų rezultatai. Reguliarios techninės apžiūros metu nustačius tam tikrus trūkumus kartu su jų sąrašu pateikiamos ir rekomendacijos, kaip šie trūkumai turėtų būti tvarkomi. Butų savininkai pritarimą išreiškia balsuodami. Tam, paprastai, organizuojamas susirinkimasi.

Vidutiniškai į organizuojamą susirinkimą atvyksta 30 proc. butų savininkų. Akivaizdu, kad su tokiu balsų skaičiumi sprendimų dėl darbų atlikimo priimti nepavyksta. Tokiu atveju klausimai nesprendžiami laiku, gaištamas laikas organizuojant papildomus susirinkimus, bandoma rinkti gyventojų pritarimus raštu. Norint išvengti tokių situacijų rekomenduojama iš anksto apsvarstyti ir patvirtinti ilgalaikį daugiabučio atnaujinimo darbų planą. Jame turėtų būti numatyti darbai, kurie turi būti atlikti, norint išvengti nepageidaujamų vandens, elektros ar kitų inžinerinių tinklų avarijų.

Norėdami išsaugoti nekilnojamojo turto vertę pirmiausia turime galvoti apie tinkamą jo priežiūrą. Reagavimas tik į kilusias avarijas nėra tolygu tinkamai priežiūrai. Deja, bet jeigu gyventojai nėra suinteresuoti išsaugoti savo turto vertę, labai sunku su jais sutarti tam tikrą priežiūros planą bei jo laikytis. Raustytės, ilgalaikio plano sudarymą galima prilyginti daugiabučio namo savininkų strategijai kaip išlaikyti, o gal ir padidinti, nekilnojamojo turto vertę. Turint planą nelieka netikėtumo efekto, nereikia kaskart atėjus tam tikrų darbų atlikimo terminui diskutuoti iš esmės, ar tokie darbai reikalingi. Vienas iš jų - kaupiamosios lėšos. Svarbu suprasti, kad šis teisės aktais nustatytas tarifas yra minimalus ir gyventojai, bendru sutarimu, gali pritarti jo padidinimui. Tokiu atveju butų savininkai kas mėnesį moka šiek didesnę sumą, tačiau ilgainiui sukaupia žymiai daugiau lėšų, kurias gali naudoti namo atnaujinimui susijusius darbams kaskart nesusiduriant su problema, kad dalis gyventojų neturi galimybių iš karto sumokėti didesnę sumą už reikiamus atlikti darbus.

Šildymo Sistemos Daugiabučiuose

Net ir praėjus trims dešimtmečiams po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dalis žmonių nežino, kur ieškoti pagalbos. Įprasta dėl šildymo kokybės kaltinti šilumos tiekėjus. Tai suprantama: jei kas nors sako, kad tiekia šilumą, išrašo sąskaitas, tai tas ir turi užtikrinti, kad iš tikrųjų būtų nei per karšta, nei per šalta, kad šiluma būtų naudojama taupiai ir pan. Deja, Lietuvoje šildymo procesas organizuojamas labai painiai ir dažnai net neaišku, kur ieškoti teisybės. Šilumos tiekėjas, šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas, karšto vandens tiekėjas, šalto vandens tiekėjas ir pan. - visos institucijos, atrodo, tik tam ir sukurtos, kad nusikratytų atsakomybės ir kruopščiai rinktų pinigus iš bejėgiškoje padėtyje atsidūrusių gyventojų.

Vis dėlto didžiosios dalies Lietuvos gyventojų šilumos problemos yra istorinis sovietmečio palikimas. Jos negali būti išspręstos per atstumą ir neišsispręs savaime. Todėl labai svarbu šias problemas geriau suprasti ir patiems rasti būdus, kaip išsiveržti iš užburto šilumos kokybės problemų rato. Namo bendraturčiai turi daug galimybių modernizuoti savo turtą, tik retai jomis pasinaudoja. Daugiausia problemų keliantis ir Lietuvoje dominuojantis daugiabučio gyvenamojo namo tipas yra vidutiniškai pasenęs, prastos šiluminės izoliacijos sovietinis daugiabutis. Tai vadinamųjų miegamųjų rajonų standartas. Tokiuose namuose gyvena daugiau kaip 1 mln. Lietuvos žmonių.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos skaičiavimais, 60 kvadratinių metrų buto savininkai tokiuose namuose už šildymą 2022/2023 metų šildymo sezono metu vidutiniškai mokės apie 120-170 eurų. Dar apie 700 tūkst. Lietuvos gyventojų arba džiaugiasi aukščiausios kokybės daugiabučiais namais ir 60 eurų sąskaitomis už 60 kvadratinių metrų ploto buto šildymą, arba už tai mokės gal net 300 ar daugiau eurų, nes gyvena itin prastos kokybės, labai senuose sovietiniuose daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose. Tokia statistika leidžia išskirti tipinį sovietinį daugiabutį namą kaip didžiausiam žmonių skaičiui aktualią problemą. Jei esate vienas iš 1,5 mln. Lietuvos sovietinės statybos daugiabučių gyventojas, tai skaitykite toliau. Jūsų name tikriausiai yra įrengta vienvamzdė šildymo sistema. Tai paprasčiausia ir dažniausia iš visų galimų sistemų, pagrįsta vien tik fizikos dėsniais.

Įkaitintas vanduo siurbliu užkeliamas į viršutinį namo aukštą ir stumiamas tolyn, kol pasiekia tolimiausiame viršutiniame namo kampe esančius radiatorius. Paskui vanduo iš esmės teka pats, natūraliai leisdamasis žemyn ir, suprantama, vėsdamas. Į pirmus šildymo prietaisus atiteka karščiausias šilumnešis, todėl šių prietaisų šildomas plotas yra mažiausias. Jeigu kas nors perskirsto šildančio vandens srautus (daugiau šildančio vandens nukreipia į savo radiatorius), prisideda papildomų radiatoriaus „sekcijų” ar pan., tai kaimynams lieka mažiau šilumos. Kaip matote paveiksle, apie 20 °C temperatūra džiaugiasi tik trečdalis namo gyventojų. Likusiems arba per karšta, arba per šalta, nes vidaus šildymo sistema išbalansuota, dalis gyventojų papildomai pasididino radiatorių plotus, sumontavo grindinį šildymą, vietoje balkonų prasiplėtė kambarius ir pan.

Kadangi šiluma kaulų nelaužo, tai labiausiai nuskriaustais reikėtų laikyti žmones, šąlančius kairiajame apatiniame daugiabučio kampe. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidentas Valdas Lukoševičius pabrėžia, kad būtent ši problema, neturinti nieko bendra su šilumos tiekėjų darbo kokybe, yra tikrasis žmonių nepasitenkinimo šaltinis. „Kai žmonėms parodai šią schemą ir paaiškini, dėl ko butai šyla nevienodai, tai tampa suprantama, kodėl vienas atsidaręs langus ir skundžiasi, kad per karšta, o kitas tame pat name šąla”, - sakė jis.

Pasak V. Lukoševičiaus, sovietinių daugiabučių gyventojai ne be pagrindo piktinasi, kad dažna šildymo sistema nekokybiška. Neteisingumas, kuris tęsiasi jau 30 metų nepriklausomoje Lietuvoje, neatstatomas ir padėtis tik blogėja, nes gyventojai pradeda individualiai spręsti problemas, nesulaukdami kolektyvinės sistemos atnaujinimo. Dažnai tai daroma kaimynų sąskaita. „Juk sąskaitas žmonės apmoka vienodai - pagal plotą, o šilumos kiekį gauna skirtingą. Tai neteisinga. Be to, pastebėjau, kad daugeliui žmonių didesnė problema yra ne per didelė šildymo sąskaita, o prasta šildymo kokybė. Jiems nepatinka, kad namuose per karšta arba per šalta”, - tvirtino V. Lukoševičius.

Nesunku suprasti, kad geriausia išeitis būtų sovietinių daugiabučių namų kompleksinė renovacija. Vykdant tokią renovaciją, galima ne tik iš esmės pertvarkyti namo šildymo sistemą, subalansuojant šilumos paskirstymą tarp butų, bet ir sutvarkyti šilumos izoliaciją. Nors tai supranta visi, daugiabučių renovacijos tempai yra tiesiog apverktini. Nuo 2005 m. renovuota tik beveik 4000 daugiabučių namų, tai sudaro tik apie 10 proc. Renovacijos dar laukia (nors gali ir nesulaukti) apie 30 tūkst. sovietinių daugiabučių, iš jų apie 15 tūkst. yra prijungti prie centralizuoto šilumos tiekimo tinklų. Jei sakytume, kad tokiais tempais mes juos renovuosime dar šimtą metų, nedaug teapsiriktume. Praėjus beveik 20 metų nuo renovacijos iniciatyvų pradžios, daugelis specialistų priversti pripažinti, kad didžiausias jos stabdis - butų savininkų nenoras inicijuoti renovaciją ar prie jos prisidėti.

Kaip ir daugelis gyvenimo problemų, efektyvaus šildymo klausimas yra jūsų rankose. Turbūt jau supratote, kad nekokybiško šildymo problemos neišspręsite, jei nesiimsite atnaujinti savo daugiabučio šildymo sistemos. Gera naujiena ta, kad tokiam atnaujinimui nebūtina kompleksinė gyvenamojo namo renovacija. Daugiabučio namo šildymo sistemų modernizavimą turėtų organizuoti namą administruojanti bendrovė. Į ją pirmiausia reikėtų kreiptis, jei siekiate ieškoti kelių, kaip išspręsti šildymo kokybės problemas. Deja, ne visi daugiabučių administratoriai vienodai veiklūs ir sąžiningi. Todėl labai svarbus kaimynų susitelkimas ir bendradarbiavimas. Netinkamos kokybės paslaugas teikiantį namo administratorių galite pakeisti. Tai yra jūsų teisė. Iškilus rimtiems nesutarimams su administruojančia bendrove, galite kreiptis į Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą, savivaldybę ar kitas institucijas. Svarbiausia - nesustokite pusiaukelėje.

Šiuolaikinės technologijos padeda nebrangiai užtikrinti reikiamą šilumos kokybę. Įdiegus kartu ir temperatūros reguliatorius ant radiatorių, statistika rodo, galima reikšmingai sumažinti šildymo išlaidas. Dar paprasčiau modernizuoti dviejų vamzdžių sistemas. Vienvamzdes šildymo sistemas renovuojančios įmonės paprastai siūlo bent keletą galimos pertvarkos projektų, kurių įgyvendinimo kaina priklauso nuo sprendimų sudėtingumo ir jiems būtinos įrangos. Brangesni sprendimai paprastai užtikrina kokybiškesnį šilumos paskirstymo balansą, bet renkasi patys gyventojai, atsižvelgdami į savo konkrečius poreikius. Šie sprendimai geri tuo, kad nereikalauja didelių investicijų. Skaičiuojama, kad vidaus sistemų modernizavimas subalansuojant ir įrengiant reguliavimą kiekviename bute vidutiniškai kainuoja apie 30-40 Eur/m2, o darbai bute trunka vos pusę dienos. Be to, iš karto galėsite džiaugtis pagerėjusia šildymo kokybe ir naudoti tiek šilumos, kiek pageidaujate. Svarbiausia, kad nereikia pravesti antro vamzdžio per aukštus - to žmonės bijo labiausiai. Kas gi norės darkyti ką tik suremontuotą butą?

LŠTA prezidentas V. Lukoševičius tvirtina, kad vienvamzdžių šildymo sistemų renovacija - geras ir palyginti greitai atsiperkantis sprendimas. „Remdamiesi konkrečiais pavyzdžiais, esame apskaičiavę, kad vien tik šildymo sistemos renovavimas leidžia sutaupyti iki 25 proc. šilumos. Tokiu būdu sumažėjus sąskaitoms už šildymą, dėl renovacijos patirtos išlaidos namo gyventojams atsiperka per 3-5 metus”, - aiškino jis. V. Lukoševičiaus teigimu, LŠTA suinteresuota, kad sovietinių daugiabučių gyventojai greičiau spręstų šildymo kokybės problemas. „Tai šilumos tiekėjų reputacijos klausimas. Mums blogai, kai žmonės mus kaltina dėl prastos šildymo kokybės, nors tikroji problema niekaip nesusijusi su mūsų paslaugomis. Ypač, kai tos problemos sprendimas žmogui ranka pasiekiamas”, - sakė V. Valstybės parama inžinerinei renovacijai - tai dar viena galimybė dėl prastos šilumos kokybės kenčiantiems daugiabučių gyventojams, juolab dabar kai gyventojai gali gauti net 80 procentų paramą. Apsispręskite patys inicijuoti pokyčius ir džiaukitės jaukiais namais.

Mitai apie Daugiabučius

Tai turi įtakos ir kai kuriems paplitusiems, tačiau šiandien dažnai neteisingiems, įsitikinimams apie daugiabučius. Vieni iš dažniausiai sutinkamų mitų apie daugiabučius yra susiję su pirmųjų ir paskutiniųjų namo aukštų butais. Pavyzdžiui, manoma, kad butai pirmuose aukštuose yra išskirtinai nesaugūs - įvaizdis, kurį sustiprina dar pasitaikantys senesnių daugiabučių langų ar balkonų su grotomis vaizdai. Nors anksčiau pirmųjų aukštų butai nusikaltėliams galbūt ir galėjo atrodyti lengvesniu taikiniu, šiandien situacija yra pasikeitusi. Modernūs daugiabučių kvartalai dažnai yra aptveriami, o į vidinius jų kiemus paprastai gali patekti tik gyventojai - tai užtikrina elektroniniai užraktai. Be to, namų prieigose, automobilių stovėjimo aikštelėse ir požeminiuose garažuose daugeliu atvejų yra įrengiamos saugumo kameros, pasirūpinama tinkamu apšvietimu. Namų laiptinės dažniausiai turi patikimas kodines spynas, o pirmųjų aukštų butų langams, balkonams ir terasoms taip pat taikomi aukštesni saugumo standartai, jie dažnai yra įstiklinami.

Butai pirmame aukšte gyventojams taip pat dar neretai asocijuojasi su vaizdu į automobilių prigrūstą stovėjimo aikštelę ir nutrintą suoliuką prie laiptinės durų. Visgi naujų daugiabučių aplinkai skiriamas išties didelis dėmesys, todėl jų vidiniai kiemai formuojami išskirtinai namo gyventojų poreikiams - juose pasirūpinama šiuolaikiškais apželdinimo sprendimais, įdomiomis ir vaikus lavinančiomis žaidimų aikštelėmis, kitomis rekreacijos erdvėmis. Kitas populiarus mitas apie daugiabučius yra susijęs su įsitikinimu, kad pirmųjų aukštų butuose yra šalčiau, o viršutiniuose aukštuose vasarą yra itin karšta. Šiandien visi naujai statomi daugiabučiai privalo būti ne žemesnės nei A++ energinio naudingumo klasės, tačiau sovietmečiu ir nepriklausomybės laikotarpiu iki 2006 metų statyti daugiabučiai dažniausiai nesiekia net C energinio naudingumo klasės. Atitinkamai daugiau mokama ir už jų šildymą.

Senų daugiabučiuose pirmųjų aukštų butai išties gali būti šaltesni, nes dėl nepakankamos izoliacijos per grindis patiriami reikšmingi šilumos nuostoliai, o iš rūsio į patalpas skverbiasi drėgmė. Efektyvūs šilumos izoliacijos sprendimai taip pat užtikrina, kad vasarą paskutinio aukšto butai pernelyg neįšiltų nuo saulės prikaitinto stogo. Su tokia problema taip pat gali susidurti senesnių daugiabučių gyventojai, nes karštą dieną namo stogas neretai įkaista net iki 60 ir daugiau laipsnių, o nesant patikimo izoliacinio barjero, dalis šios šilumos gali patekti į butą. Šiuolaikiniuose daugiabučiuose, viršutinių aukštų butuose neįprastai šilčiau gali būti tik tada, kai į vidų patenka daugiau tiesioginės saulės šviesos.

Sienų ir grindų šilumos izoliacijai šiandien naudojamos efektyvios termoizoliacinės medžiagos, tokios kaip mineralinė vata, polistireniniai ir poliuretaniniai putplasčiai bei kt., kurių poreikis ir kiekis įvertinamas projektavimo metu. Tuo metu stogams, kaip ir anksčiau, dažniausiai naudojamos skystos teptinės ir ruloninės bitumo pagrindo hidroizoliacijos, tačiau dėl pažangesnių technologijų taikymo, šiandien jos yra gerokai kokybiškesnės ir ilgaamžiškesnės. Viena iš priežasčių, dėl kurių gyventojai neretai vengia įsigyti butus paskutiniuose daugiabučių aukštuose, yra įsitikinimas, kad į namus nuo stogo pateks drėgmė ar netgi tekės lietaus vanduo. Šiais laikais modernių daugiabučių stogai neretai yra netgi apželdinami, ant jų įrengiamos terasos ir jokių problemų dėl vandens patekimo į butus nekyla.

Nuo vandens patekimo į patalpas apsaugo tinkamai įrengta stogo ar terasos konstrukcija su reikiamomis hidroizoliacinėmis medžiagomis ir kondensato pašalinimui skirtais ventiliaciniais kanalais. Net jei tam tikrų stogo defektų ir atsiranda, juos efektyviai pašalina garantinės tarnybos. Pagal Lietuvoje galiojančias higienos normas, gyvenamosiose patalpose šaltuoju metų laikotarpiu turėtų būti užtikrinama 18-22 laipsnių temperatūra ir 35-60 proc. santykinė oro drėgmė. Vasarą temperatūra neturėtų nukristi žemiau 18 laipsnių ir nepakilti aukščiau 28 laipsnių, o santykinė oro drėgmė turėtų laikytis 35-65 proc. ribose.

Tiesa, kad langų šilumos laidumas, lyginant su sienų konstrukcijomis, yra didesnis. Tačiau šiandien kokybiškuose būsto projektuose naudojami šilumos laidumo požiūriu itin efektyvūs langai su keletu stiklo paketų. Tokių langų šilumos izoliacinės savybės yra kelis kartus geresnės nei tų, kurie buvo naudojami daugiabučius statant prieš keletą dešimtmečių. Atliekant modeliavimą yra apskaičiuojami reikiami šilumos varžos parametrai ir pasirenkami juos užtikrinantys sprendimai. Dėl to perkant butą aukščiausios klasės projektuose baimintis, kad dideli langai pablogins būsto energinį efektyvumą, tikrai nereikėtų. Tas pats pasakytina ir apie balkonus, kurie neretai įstiklinami ir leidžia gyventojams šią erdvę pilnai išnaudoti pagal savo poreikius ir įsirengti juose kone papildomą gyvenamąją erdvę.

Naujos Statybos Daugiabučiai

Bendrai blokinės statybos daugiabučiai dar dažnai nepelnytai siejami su praeities statybomis, kurios neturi nieko bendra su šiandien statomais moderniais gyvenamaisiais namais. Be to, naujų daugiabučių statyboms naudojamos tvaresnė medžiagos, o ir pačios statybos vyksta gerokai sparčiau. Reikiami pastato parametrai užtikrinami naudojant keleto sluoksnių blokus. Jų paruošimas gamykloje, o ne statybų aikštelėje, leidžia išvengti brokų ir netikslumų, sumažina energijos ir vandens resursų sąnaudas. Aukštesnę daugiabučio kokybę bei sklandesnes statybas padeda užtikrinti ir taikomi skaitmeninės statybos modeliai. Lyginti sovietmečiu ar net ir 90-asiais bei pačioje šio amžiaus pradžioje statytus blokinius daugiabučius su dabartiniais yra tas pats, kas lyginti pirmuosius „mygtukinius“ mobiliųjų telefonų modelius su šiandieniniais išmaniaisiais.

Būsto Plotas Lietuvoje

Nors lietuviai šluoja butus dar net nebaigtuose statyti namuose, vidutinis būsto plotas mūsų šalyje keičiasi tik šiek tiek. Statistikos departamento duomenimis, vidutinis būsto plotas Lietuvoje 2020 m. buvo 69,6 kvadratiniai metrai arba 0,2 kvadratinio metro daugiau nei ankstesniais metais. Per dešimtmetį lietuvių būstas vidutiniškai padidėjo 3,7 kvadratiniais metrais. Per metus šiek tiek padidėjo ir naudingasis plotas, tenkantis vienam gyventojui. Statistikos departamento duomenimis, vienam gyventojui praėjusiais metais teko 37,8 kvadratiniai metrai naudingojo ploto, užpernai - 37,3 kvadratiniai metrai.

Ir nors Vilniuje atliekama daugiausia statybos darbų, tačiau vilniečiai negyvena erdviau už kitus. Statistikos departamento duomenimis, Sostinės regione vidutinis būsto plotas pernai buvo mažesnis nei visoje Lietuvoje ir sudarė 69,2 kvadratinius metrus, vienam vilniečiui teko 36,1 kvadratiniai metrai naudingojo ploto. Erdviau už vilniečius gyvena Tauragės, Telšių, Marijampolės, Kauno, Klaipėdos apskričių gyventojai. Pavyzdžiui, Utenoje vienam gyventojui tenka 46,3 kvadratiniai metrai naudingojo ploto. Vis dėlto, vidutinis būsto plotas šiame mieste yra mažesnis nei Vilniuje ir sudaro 68,7 kvadratinius metrus.

Nekilnojamojo turto specialistai aiškina, jog taip yra dėl to, kad šiuose miestuose pastatoma daugiau nuosavų namų, kurių plotas yra pastebimai didesnis nei butų daugiabučiuose. Be to, vidutinis būsto plotas daugiausia priklauso ne tik nuo rinkos poreikių, bet ir nuo pastatomo būsto struktūros: vienais metais butų ar namų plotas būna mažesnis, kitais - didesnis. Didėjant namų statybų mastui, bendras vidutinis plotas vien dėl išaugusios pastatomų namų dalies gali padidinti bendrą vidutinį būsto plotą. 2020 m. Vilniuje pastatytuose daugiabučiuose vidutinis buto plotas sudarė 52,9 kvadratinius metrus ir, palyginti su 2019 m. pastatytais butais, padidėjo 1,7 kvadratiniais metrais. Parduoti statomų individualių ir sudurtinių (blokotuojų) namų vidutinis plotas Vilniuje bei jo apylinkėse 2020 m. siekė 101,2 kvadratinius metrus ir buvo 5,3 kvadratiniais metrais didesnis nei 2019 m. Matome, kad bent jau sostinėje ir jos apylinkėse vidutinis namų plotas yra beveik dvigubai didesnis nei butų daugiabučiuose.

2010 - 2018 m. dėl buvusios finansų krizės Lietuvoje ypač paklausūs tapo mažesni butai. Statytojai suskubo prisitaikyti prie žmonių poreikių ir rinkai stengėsi pasiūlyti racionaliai suplanuotą ir labiau įperkamą produktą. Bet 2019 - 2020 m. vidutinis būsto plotas nustojo mažėti ir jau fiksavome šiek tiek augantį vidutinį parduoti pastatomo būsto plotą. Apie poreikį turėti erdvesnį būstą žmonės ypač prakalbo po to, kai dėl pernai kilusios pandemijos nemažai jų buvo priversti dirbti ar mokytis iš namų. Įvairios atliktos apklausos parodė, kad žmonės norėtų keisti turimą būstą į didesnį, keltis arčiau gamtos. Kai kurie šiuos planus, nepaisydami lyg ant mielių kylančių būsto kainų, jau įgyvendino, o kiti apie tai dar tik svajoja.

Statistika: Būsto Plotas Lietuvoje

Nors per pandemiją ir buvo daug kalbama apie erdvesnio būsto poreikį, bet naujos statybos būsto ieškantis pirkėjas turi rinktis iš to, kas tuo metu statoma. Vis dėlto, pastaruosius penkerius metus galima matyti aiškią tendenciją: namų sandorių dalis bendroje būsto sandorių statistikoje yra auganti. O 2020 - 2021 m. pasiekė visų laikų aukštumas ir atitinkamai sudarė 28,1 proc. ir 27,7 proc. Tai rodo, kad didesnio ploto poreikis niekur nedingęs, o per pandemiją jis ypač aktualus. Vis dar sunku vertinti kaip pandemija susijusi su pasirenkamo būsto plotu. Taip, padidėjo namų ir kotedžų pardavimai, taigi gyventojai skyrė daugiau dėmesio erdvesniems namams. Atsižvelgiant į tai, kad gyventojai visada turi ribotą biudžetą, galimybės rinktis didesnio ploto būstą taip pat yra ribotos. Butams galioja tas pats principas. Gyventojai dažniau stengiasi įsigyti geriausią įmanomą būstą, tai yra, jie turi rinktis tarp vietos bei ploto ir yra labiau linkę rinktis mažesnio ploto būstą geresnėje vietoje nei didesnio ploto prastesnėje.

Pernai buvo baigta statyti 13,9 tūkst. būstų, 1,3 tūkst. daugiau nei 2019 m. Jų bendras naudingasis plotas buvo 1367,9 tūkst. kvadratinių metrų arba 69,2 tūkst. Kvadratiniais metrais didesnis nei 2019 m.

tags: #kiek #zmoniu #gyvena #daugiabuciuose #namuose