Kiek Modernizuota Daugiabučių Namų Lietuvoje: Apžvalga ir Tendencijos

Raginimai gyventojams ir savivaldybėms imtis senų daugiabučių namų renovacijos netyla daug metų, o spartinti šį procesą žada ne viena valdžia.

Praėjusiais metais Lietuvoje buvo atnaujinta daugiau nei 300 daugiabučių, o labiausiai išsiskyrė mažosios savivaldybės.

Renovacijos tempą šalyje palaikyti skatina ne tik gyventojų noras pajusti būstų modernizavimo naudą, bet ir būtinybė laikytis jau šiemet įsigaliosiančios Europos Sąjungos (ES) direktyvos, numatančios, kad iki 2050 m. visi ES pastatai privalės būti pertvarkyti į beveik energijos nevartojančius pastatus.

Būtent pastatų sektoriuje vis dar slypi didžiulis energijos taupymo potencialas - net 75 proc. ES pastatų yra energiškai neefektyvūs, o per metus jie sunaudoja 40 proc. visos ES energijos bei į atmosferą išleidžia 36 proc. visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų.

Siekiant sėkmingai įgyvendinti užsibrėžtus Direktyvos tikslus, ES šalys vidutiniškai turėtų atnaujinti po 3 proc. energiškai neefektyvių pastatų iki 2050 m.

Nemažas sukauptos patirties bagažas renovuojant pastatus, o ypač daugiabučius padės Lietuvai įgyvendinant Direktyvoje išsikeltus tikslus.

Sėkmingai besiklostantis direktyvos įgyvendinimas Lietuvoje reikštų, kad šalyje iki 2030 m. turėtų būtų renovuota apie trečdalį visų senų ir energiškai neefektyvių pastatų, iki 2040 m. - du trečdaliai, o iki 2050 m. - visi likę.

Šios direktyvos laikymasis taip pat prisidės ir prie Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos laikymosi, kuriuo yra siekiama, kad vidutinė pasaulio temperatūra neviršytų 1,5 laipsnių Celsijaus, lyginant su ikipramoniniu laikotarpiu.

Tačiau pasiekti jo toli gražu nepavyko. Už renovaciją atsakinga ministerija pirštu beda į bendruomenes, esą jose trūksta sutarimo.

Kaip portalui LRT.lt komentavo Aplinkos ministerijos Būsto politikos grupės patarėjas Martinas Nyderis, šiemet Lietuvoje jau renovuoti 26 daugiabučiai.

Taip pat reikalingas didelis administratorių įsitraukimas bendraujant su gyventojais, norint juos įtraukti į atnaujinimą (modernizavimą)“, - lėtus renovacijos tempus komentavo M. Mažose bendruomenėse, pasak patarėjo, greičiau randami sprendimai.

Pasak jo, praktika rodo, jog mažesnių savivaldybių butų savininkų sprendimai paprastai priimami daugiau nei 60 proc.

Savivaldybė, kurioje procentaliai renovuota daugiausiai daugiabučių namų, - Birštonas.

Iš visų šalyje esančių renovuotinų daugiabučių, 5 261 stūkso Vilniuje. Sostinės savivaldybė skaičiuoja, kad 358 iš šių daugiabučių jau renovuoti, o dar 141 daugiabutis šiuo metu yra renovuojamas. Taigi, šiuo metu jau yra renovuoti arba renovuojami 12 proc.

J. Bielskus teigė, kad Lietuvoje iš viso yra apie 35 tūkst. senų daugiabučių namų, tačiau jų renovuojama vos keli šimtai per metus.

„Renovavę pastatą mes pailginame jo tarnavimo laikotarpį. Bet reikia nepamiršti, kad po kelių dešimtmečių vėl gali tekti iš naujo pastatą renovuoti. <...> Tai reiškia, kad turi vykti nuolatinė pastatų priežiūra“, - tvirtino J.

Tačiau manantiems, kad nerenovuodami daugiabučio gyventojai sutaupys, J. Bielskus turi klausimą: „Kai perkate, pavyzdžiui, automobiliui žiemines padangas, ar galvojate apie taupymą, atsiperkamumą?

Jau vien todėl gyventojai išlošia. <...> Žinoma, yra galimybė sutvirtinti konstrukcijas, bet visiška renovacija yra geriausia“, - portalui LRT.lt teigė Vilnius TECH Aplinkos inžinerijos fakulteto doc. dr. J.

„Lietuvoje renovuotų pastatų kiekis leidžia atkreipti dėmesį ne tik į sumažėjusias sąskaitas už šildymą ar pagerėjusią gyvenimo kokybę, bet ir į milžinišką poveikį aplinkai bei tvaresnį energijos vartojimą miestų jau ne pavienių pastatų, o miestų lygmeniu“, - teigia BETA direktorius.

Tarp mažesnių savivaldybių išsiskiria Jonavos rajonas, kuriame šiuo metu atnaujinami 28 namai, Ukmergės rajonas, kuriame renovuojamas 21 daugiabutis, Švenčionių (20), Utenos (19), Kėdainių (17) ir Trakų (17) rajonų savivaldybės.

„Šie rezultatai išryškina keletą svarbių momentų. Pirmiausia džiugina faktas, jog renovacija įsibėgėjusi visoje Lietuvoje - daugiabučių atnaujinimo projektai įgyvendinami daugiau kaip 50 - tyje šalies savivaldybių.

Antra, ne mažiau džiuginanti tendencija, jog auga skaičius savivaldybių, kuriose artimiausiais metais bus modernizuota didžioji dalis energetiškai neefektyviausių daugiabučių“, - tvirtina APVA Pastatų energinio taupumo departamento direktorius Vytautas Vrubliauskas.

Pagal paskutinį aplinkos ministerijos kvietimą teikti paraiškas daugiabučių atnaujinimui gautos 785 paraiškos, kurių bendra vertė siekia 435 mln. eurų.

Šiandien Lietuvoje jau modernizuota daugiau nei 3,5 tūkst. daugiabučių namų, apie 35 tūkst. daugiabučių dar laukia savo eilės. Taip pat verta paminėti, 1,4 tūkst. jų šiuo metu yra renovacijos procese, rangos darbai vyksta daugiau nei 500 daugiabučių.

Šie skaičiai parodo, kad teigiamos permainos jau palietė nemažą dalį būtų savininkų.

Regioniniai skirtumai ir lyderiai

Pernai aktyviausiai renovacija vyko mažesnėse savivaldybėse - Zarasuose buvo atnaujinta net 17 daugiabučių namų, Biržų savivaldybėje - 12 būstų, o Jonavos ir Tauragės rajonuose - po 11 pastatų.

Didiesiems Lietuvos miestams 2019 m. buvo mažiau sėkmingi - Kaune modernizuota 19 daugiabučių, Vilniuje - 15, o Klaipėdoje dar 8 būstai.

„Labiausiai praėjusiais metais išsiskyrė ne didžiosios savivaldybės, kur daugiabučių namų atnaujinimo tempas buvo kiek sulėtėjęs, o mažesnės savivaldybės. Pavyzdžiui, vien Zarasų rajono savivaldybėje atnaujinta apie 10 proc. visų energiškai neefektyvių būstų“, - pasakoja Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) direktorius Valius Serbenta.

Pernai renovacijos žemėlapyje išsiskyrė Vilnius, Kaunas ir Klaipėda - kiekviename iš šių miestų atnaujinta po 28 daugiabučius. Elektrėnuose ir Palangoje modernizuota po 21, Ukmergėje, Jonavoje - po 12, o Tauragėje - 11 namų.

Gerais rezultatais išsiskiria ir Rokiškis, renovavęs 10 senų daugiabučių.

„Didžiausią pažangą matome didžiuosiuose miestuose ir kurortuose, tačiau džiugina ir regionų aktyvumas. Sėkminga renovacija priklauso tiek nuo administratorių, tiek nuo savivaldybių pastangų - svarbu, kaip jos skatina gyventojus, kiek informacijos suteikia. Sėkminga renovacija priklauso tiek nuo administratorių, tiek nuo savivaldybių pastangų. Mes siekiame kuo plačiau viešinti galimybes, raginame ir savivaldybes aktyviai prisidėti bei tiesiogiai informuoti žmones, ką jie gali padaryti patys“, - sako Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Daugiabučių namų modernizavimo projektų skyriaus vedėja Aušra Bartkevičienė.

Marijampolės pavyzdys

Pernai Marijampolėje iš viso buvo modernizuota 11 daugiabučių, kurių bendras naudingasis plotas siekia 20 380,88 kv. m., juose yra 395 butai.

Visi atnaujinti namai pasiekė B ir C energinio naudingumo klases. Pasak Marijampolės savivaldybės Turto valdymo skyriaus vyriausiosios specialistės Jurgitos Būdžiuvienės, tai - reikšmingas pokytis tiek gyvenimo kokybei, tiek energijos taupymui mieste.

„Renovacija keičia miestą vizualiai ir iš esmės gerina gyventojų kasdienybę. Atnaujinti pastatai sukuria jaukesnę aplinką, o kartu prisideda prie bendruomenės pasididžiavimo savo gyvenamąja vieta.

Be to, modernizuoti namai sunaudoja ženkliai mažiau šilumos energijos, todėl gyventojai gauna mažesnes sąskaitas, jų būstas tampa komfortiškesnis.

Atnaujinti daugiabučiai skatina ir vietos ekonomiką, nes renovacijos metu dirba statybų, projektavimo, energetikos specialistai.

O ilgalaikėje perspektyvoje tai prisideda prie būsto vertės kilimo, nes tvarkinga ir moderni aplinka tampa patrauklesnė tiek esamiems, tiek būsimiems gyventojams“, - teigia J. Būdžiuvienė.

Ji tęsia, kad gyventojus renovacijai skatina ir palankios finansavimo galimybės - aiškiai išdėstyti paramos mechanizmai ir kreditavimo sąlygos.

Ne mažiau svarbūs yra gerieji pavyzdžiai bei kvartalinės renovacijos priemonės, kai savivaldybės lėšomis modernizuojama ir atnaujintų daugiabučių aplinkinė infrastruktūra - apšvietimas, šaligatviai, automobilių stovėjimo aikštelės.

Klaipėdos patirtis

Klaipėdos mieste pernai modernizuoti 28 daugiabučiai namai, kurių bendras naudingasis plotas siekia 31 314 kv. m, atnaujintuose namuose yra 712 butų.

Visi renovuoti pastatai pasiekė B ir C energinio naudingumo klases. Pasak miesto savivaldybės Statinių administravimo skyriaus vyriausiosios specialistės Linos Smilgytės, dažniausiai gyventojus renovuotis skatina gerieji aplinkinių namų pavyzdžiai ir aktyvesni gyventojai.

Taip pat didelį darbą atlieka ir namų bendrojo naudojimo objektų administratoriai, kurie rengia susirinkimus ir atsako į žmonėms rūpimus klausimus.

„Pirmiausia naudą pajaučia daugiabučio gyventojai, kurių namas ne tik pagražėja išoriškai, bet atnaujinami visi pasenę bendrojo naudojimo objektai, todėl nereikia sukti galvos dėl remonto.

Apšiltinus namo sienas, pamatus, stogą, pakeitus šildymo sistemą ir automatizavus šilumos punktus, gyventojai gali gyventi komfortiškoje temperatūroje ir savarankiškai reguliuoti šilumos kiekį, išauga ir jų turimo turto vertė“, - sako L. Smilgytė.

Ji priduria, kad savivaldybė, planuodama šaligatvių, automobilių stovėjimo vietų, apšvietimo atnaujinimo ir vaikų žaidimo, laisvalaikio zonų įrengimo darbus, pirmenybę teikia rajonams, kuriuose yra renovuotų daugiabučių.

Finansavimo galimybės ir naujovės

Gyventojai, siekiantys sumažinti šilumos išlaidas ir pagerinti gyvenimo sąlygas, kviečiami pasinaudoti galimybe atnaujinti savo namus siekiant B ar A energinio efektyvumo klasės, pasitelkiant įprastinės ir skydinės renovacijos technologijas. Kvietimas galioja iki spalio mėnesio.

Nauja, kad finansuojamos ne tik energinio efektyvumo didinimo, bet ir kitos priemonės, gerinančios pastato estetinę išvaizdą, architektūrą, užtikrinančios patogumą ir komfortą - balkonų langų didinimas, balkonų išplėtimas, naujų įrengimas, dviračių saugyklos.

Parama bus apskaičiuojama ir teikiama pagal nustatytus fiksuotus atnaujinto daugiabučio namo naudingojo ploto kvadratinio metro įkainius.

Kvietime yra naujovių, kurios supaprastina ir pagreitina šių namų atnaujinimo procesą, leidžia butų savininkams tiksliai paskaičiuoti, kiek paramos gali gauti.

Daugiau informacijos apie kvietimo sąlygas rasite APVA tinklalapyje: www.apva.lrv.lt

Paraiškos teikiamos per APVA informacinę sistemą APVIS. Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.

Daugiabučio renovacijos nauda

Akivaizdi daugiabučio renovacijos nauda - sumažėjusios šildymo sąskaitos. Kokia bus modernizacijos sukurta ekonominė grąža, priklauso nuo investicijų ir pasirinktų atnaujinimo priemonių - vidutiniškai būsto renovacija gali padėti sutaupyti 50-70 proc. pastato šildymui naudojamos energijos.

Būsto renovacija taip pat atsiperka komfortu - butų savininkai namuose jaučiasi kur kas geriau ir patogiau. Įgyvendinus modernizacijos darbus, namas tampa sandaresnis, šiltesnis, gyventojai patys gali reguliuoti kambarių temperatūrą pagal savo poreikius - tai užtikrina geresnes gyvenimo sąlygas ir kokybę.

Daliai gyventojų svarbu gyventi ne tik taupiame, bet ir vizualiai patraukliame renovuotame name, nes mus supanti aplinka daro įtaką gyvenimo kokybei - sutvarkius visą daugiabučių kvartalą, jo aplinką bei architektūrą, gyvenamasis rajonas ir jo aplinka labiau džiugina, joje norisi leisti daugiau laiko.

Kvartalinės renovacijos metu gali būti atnaujinami ne tik namai, bet ir sutvarkoma daugiabučio teritorija, šaligatviai, įrengiamos vaikų žaidimų aikštelės, poilsio zonos ar modernus apšvietimas.

Taip atnaujinus aplinką tampa maloniau leisti laiką daugiabučio kieme, kaimynai pradeda megzti santykius, tad stiprėja ir namo bendruomenė.

Dar vienas renovuoto daugiabučio privalumas - padidėjusi būsto vertė. Žmonės, planuojantys įsigyti ar nuomotis butą, atsižvelgia į namo būklę, tad parduoti ar išnuomoti butą atnaujintame name tampa lengviau.

Skaičiuojama, kad po daugiabučio modernizacijos buto rinkos kaina vidutiniškai išauga nuo 15 iki 20 proc., taip pat didėja ir jo likvidumas.

Kadangi namuose praleidžiame daug laiko, o ypač šaltuoju sezono metu - svarbu užtikrinti sveiką aplinką. Senuose daugiabučiuose įrengtos vėdinimo sistemos dažnai būna pasenusios ir užsikimšusios, tad į butą netiekia pakankamai gryno oro.

Tai gali lemti įvairius negalavimus, galvos skausmą bei produktyvumo sumažėjimą. Taip pat namuose gali atsirasti pelėsis, kuris su laiku sukelia tam tikras sveikatos problemas. Viso to gali padėti išvengti daugiabučio renovacija, kuriuos metu išvalomos ir atnaujinamos vėdinimo sistemos bei įrengiami rekuperatoriai, kurių dėka užtikrinama geresnė oro kokybė.

Butai senuose namuose dažnai būna šalti, o tai tikrai neprisideda prie geros savijautos. Dėl šalčio gali suaktyvėti jau turimos ligos, pavyzdžiui, širdies kraujagyslių, kvėpavimo takų, tad esant nepakankamai temperatūrai bute, o ypač žiemos metu, šių ligų simptomai gali paūmėti.

Buto renovacijos metu apšiltinus pastatą bei atnaujinus šildymo sistemą, oro temperatūra tampa tinkama ir komfortiška bei nesukelia sveikatos problemų.

Be visų jau minėtų renovacijos privalumų, ji taip pat prisideda prie mūsų planetos gerovės. Pastatų sektorius daro didelę įtaką klimato kaitai, tuo pačiu, jame slypi ir didžiulis aplinkos tausojimo potencialas.

Renovuodami daugiabučius žengiame žingsnį klimato kaitos stabdymo link ir užtikriname tvaresnį gyvenimą. Seni, nemodernizuoti pastatai stipriai teršia aplinką ir turi prasčiausią energinį efektyvumą. Jų šildymui išeikvojamas didžiulis kiekis energijos, o rezultato dažniausiai nejaučiama - butuose vis tiek būna šalta, kadangi visa šiluma iš patalpos „pabėga“ pro nesandarius langus, namo sienas ar stogą.

Atnaujinus daugiabučius šiluma lieka pastato viduje ir šildymas neišeikvojamas veltui. Renovacijos metu subalansuojama šildymo sistema, kuri reguliuoja vienodą šilumos paskirstymą po butus, taip pat apšiltinamos sienos bei stogas. Taigi, modernizavus būstą padidėja daugiabučio energinė klasė ir jis tampa draugiškesnis aplinkai.

Renovacija turi tikrai ne vieną privalumą, jos nauda - akivaizdi. Jei gyvenate trijų ar daugiau butų name, kuris buvo pastatytas pagal iki 1993 m. galiojusius techninius reikalavimus, kviečiame ryžtis daugiabučio renovacijai ir įsitikinti jos nauda.

Atnaujinant būstą, žinoma, reikės ir savų investicijų, tačiau valstybė prie renovacijos prisidės parama - lengvatiniais kreditais bei plačiu kompensuojamų priemonių spektru.

Tam, kad namas pasinaudotų lengvatinėmis modernizavimo sąlygomis, reikia daugiau nei pusės gyventojų sutikimo.

Aplinkos ministerija paragino šalies savivaldybes pateikti sąrašus su 50-ia daugiabučių, kuriuos skubiausiai reikia renovuoti.

Kauno savivaldybės Energetikos skyriaus vedėjas Algirdas Vaitiekūnas mano, kad modernizuoti 100 Kauno daugiabučių per metus nėra neįmanoma misija.

Iš viso pernai buvo atnaujinta daugiau nei 300 daugiabučių namų arba 9 tūkst. butų, o nuo 2013 m., kuomet į renovaciją buvo įtrauktos ir savivaldybės, iki 2019 m. buvo modernizuota daugiau kaip 2400 būstų arba 70 tūkst. butų.

Šiuo metu Lietuvoje yra renovuojami dar 430 daugiabučiai namai, o dar 1000 renovacijos projektų, kuriems jau yra pritarę pastatų gyventojai, bus pradėti įgyvendinti greitu metu.

„Vis daugiau gyventojų nori modernizuoti savo daugiabučius - tai patvirtina ne tik kiekvienais metais augantis BETA gaunamų paraiškų skaičius, bet ir praėjusių metų pabaigoje atliktas tyrimas. Anot „Spinter tyrimai“ atliktos apklausos, net 77 proc. daugiabučių gyventojų norėtų atnaujinti savo daugiabutį“, - sako V. Serbenta.

V. Serbenta priduria, kad vis dėlto yra ir nerimą keliančių daugiabučių atnaujinimo aspektų, o labiausiai vertėtų susirūpinti dėl statybinių organizacijų pajėgumų trūkumo.

Laukia paraiškų

BETA primena ir apie šiuo metu galiojantį kvietimą teikti paraiškas renovuoti daugiabutį.

Tiesa, norintiems gauti valstybės paramą kompleksiškai renovuoti daugiabutį liko mažiau nei mėnuo - iki sausio 31 d. - pateikti paraiškas Būsto energijos taupymo agentūros regioniniuose padaliniuose.

„Dažniausiai kalbėdami apie renovaciją minime energijos sutaupymus, tačiau gyventojams kyla daug klausimų apie patį procesą: kaip pasiekiami tie rezultatai, nuo ko jie priklauso, kiek tai kainuoja ir kokios dar naudos suteikia. Šiame turinio projekte palaipsniui pereisime visus renovacijos žingsnius, kurių reikia, kad gyventojai galėtų mėgautis komfortišku būstu“, - teigia Gintarė Burbienė, Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Pastatų energinio taupumo departamento Projektų įgyvendinimo ir priežiūros skyriaus vedėja.

Statistika

Statistiniai duomenys apie renovuotus daugiabučius Lietuvoje:

tags: #kiek #yra #modernizuota #daugiabuciu #namu