Gyvenamojo ploto normos vienam žmogui Lietuvoje

Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, gyvenamojo ploto klausimas yra itin aktualus. Šiame straipsnyje aptarsime, kokios yra gyvenamojo ploto normos vienam asmeniui, kokie reikalavimai keliami naujos statybos būstams ir kaip keičiasi būsto sąvoka šiuolaikinėje rinkoje.

Mažo ploto butai Vilniuje tampa vis populiaresni. Šaltinis: iVilnius.lt

Gyvenamojo būsto plotas: kas įeina?

Būsto naudingasis plotas - tai bendras gyvenamųjų kambarių ir kitų patalpų grindų plotas. Į šį plotą įeina virtuvės, sanitariniai mazgai, koridoriai, įstatytos spintos, šildomos lodžijos ar kitos pagalbinės patalpos.

Reikalavimai daugiabučiams namams

Projektuojant daugiabučius gyvenamuosius namus, būtina laikytis tam tikrų reikalavimų:

• Bent vienas kambarys bute turi būti ne mažesnis kaip 16 kv. m.
• Bendras vonios ir tualeto plotas - ne mažesnis kaip 4 kv. m.
• Vienam žmogui turi tekti ne mažiau kaip 14 kv. m.

Kiekviename daugiabučiame name turi būti suprojektuoti butai, pritaikyti žmonėms su negalia. Šie butai turi sudaryti ne mažiau kaip 5 proc. visų butų. Šis reikalavimas taikomas namams, esantiems ne toliau kaip 500 m kelio pėsčiomis iki viešojo transporto stotelių. Pastatuose be lifto butai žmonėms su negalia turi būti planuojami pirmajame aukšte.

Energinis naudingumas

Nauji daugiabučiai iš esmės skiriasi nuo senųjų energiniu naudingumu. Nuo 2014 m. Lietuvoje naujai statomi pastatai turi atitikti B energinio naudingumo klasę, o nuo 2016 m. - ne žemesnę kaip A klasę.

Jaukus mažo buto interjeras

Mažo ploto būstai: studijos ir loftai

Vilniaus nekilnojamojo turto plėtotojai pirkėjams siūlo ne tik naujus butus, bet ir naujus loftus, studijas ar kūrybines dirbtuves. Tai - patalpos, kurių plotas yra mažesnis, nei reikėtų, kad erdvė taptų gyvenamosios paskirties.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija primena, kad per pastaruosius keletą metų gyvenamojo būsto sąvoka pasikeitė. Jei anksčiau buvo nustatyta, kad butas negali būti mažesnis nei 34 kv. m, dabar apibrėžta, kokio dydžio patalpoje turi būti kambarys, virtuvė ir sanitarinis mazgas, kad ji būtų vadinama gyvenamąja. Asociacijos skaičiavimais, pakanka 17-18 kv. m įrengti minimaliam butui.

Mažo ploto studijas Vilniuje siūlančios įsigyti bendrovės „Trinapolis“ komercijos direktorė Lina Valantiejūtė pasakoja, kad paklausa 15-25 kv. m būstams didėja. Bendrovė yra pardavusi visus 69 „Microloftus“ Žirmūnuose ir pernai lapkritį pradėjo statyti naują namą, kurį sudarys tik studijos.

„Pastatyti „Microloftai“ buvo pirmieji mūsų mažos kvadratūros projektai, o dabar statome „Studio Tower“. Įdomu tai, kad iki šiol renovuodavome senus pastatus, o dabar statome naują 7 aukštų pastatą Kareivių g., kurio kiekviename aukšte - po 6 patalpas”, - kalbėjo L. Valantiejūtė. Pasak jos, statomame name parduota trečdalis būstų, nors statybos pradėtos pernai lapkritį.

„Mūsų klientas - jaunas žmogus, kuris nenori už būstą daug mokėti, tiek pirkdamas, tiek įsirengdamas ar skaičiuodamas komunalinius mokesčius. Dažnai tai yra pirmas jauno žmogaus būstas, arba kitų asmenų investicija su tikslu vėliau jį nuomoti. Mes dirbame su mažų būstų segmentu ir jame stengiamės likti, nes matome, kad poreikis yra ir jį diktuoja rinka“, - mano pašnekovė.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos duomenimis, šiuo metu sostinėje dažniausiai perkamas 37-48 kv. m būstas, tačiau statomų naujų butų plotų vidurkis kiek didesnis: 52 kv. m.

Pirkėjai dažniau renkasi to paties ploto butus, kuriuose yra ne 1, o 2 kambariai, taip pat patrauklesniais yra optimalaus išplanavimo būstai. Pavyzdžiui, 50 kv. m dviejų kambarių butas yra mažiau patrauklus nei 55 kv. m, bet jau 3 kambarių.

Tai, kad pirkėjai renkasi mažus būstus, pastebėjo ir Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičius. „Pirkėjams yra labai svarbus kainos kriterijus, o mažesni būstai - pigesni. Antra, toks būstas yra arba pirmasis būstas studijuojančiam žmogui, jaunai šeimai, arba investicija su tikslu jį nuomoti. Be abejo, ne mažiau svarbu, kur tie objektai yra. Dažniausiai jie yra netoli sutvarkytos viešosios infrastruktūros, centro, prekybos ir pramogų centrų“, - kalba M. Statulevičius.

Inžinerijos ir konsultacijų bendrovės „Sweco Lietuva“ vyriausias architektas urbanistas Mindaugas Pakalnis sutinka, kad normalu, jei studentas pasirenka gyventi 15 kv. m būste. „Nelabai suprantu žmones, kurie sukūrė jauną šeimą ir tokį būstą įsigyja. Aišku, aš irgi buvau jaunas, su žmona gyvenome 9 kv. m bendrabučio kambaryje ir jame sugebėjome turėti ir miegamąjį, ir svetainę, ir virtuvę, bet nelabai įsivaizdavome savo ateitį su tokiu būstu. Kalbėti apie kokybišką vaikų auginimą turint tokį būstą tiesiog neišeina. Vertinu tai kaip laikiną prieglobstį arba būstą viengungiams, kai yra vieta lovai, kompiuterio stalui, o kieme - ir automobiliui“, - kalbėjo M. Pakalnis.

Specialistas neatmeta, kad yra žmonių, kuriems būsto reikia tik nakvynei, tačiau svarsto, kad veikiausiai sprendimas pirkti mažą būstą lemiamas pinigų stygiaus didesniam pirkiniui.

„Mano supratimu, būstai Vilniuje yra neadekvačiai brangūs pagal žmonių pajamas, o palyginus buto ir namo sąnaudas, butai yra nepaprastai brangūs. Pirmiausia, manau, problema yra kaina. Jeigu mes kalbėtume apie kokybišką aplinką šeimai, vienam nariui 20-30 kv. m yra būtini, kad žmonės nesitrintų šonais. Tikrai logiška Londone ar Tokijuje turėti mažesnį būstą, nes ten viena yra nepaprastai brangi, bet Vilniuje ploto yra, neturime gyventi susispaudę“, - mano M. Pakalnis.

Pasak jo, šalyse, kurios gali pasigirti aukšta gyvenimo kokybe, skaičiuojama, kad žmogui turėtų tekti apie 30-45 kv. m ploto. „Manoma, kad išsilavinęs žmogus turi tam tikrų poreikių ir tiems poreikiams realizuoti jam reikalingas tam tikras plotas, yra vadinamojo „burbulo“ teorija: jei žmogui yra per mažai vietos, asmuo jaučiasi nepatogiai“, - kalbėjo architektas urbanistas.

Pasak M. Pakalnio, šiuo metu Vilniuje vienam gyventojui tenka apie 25 kv. m. „Mes visada sakydavome, kad žmogui turėtų tekti apie 30-35 kv. m, tai yra tam tikras gerovės požymis. Sovietmečiu buvo labai blogai, kai žmogui tekdavo 12-16 kv. m, ir jau tuomet buvo sakoma, kad gyvenimo sąlygos yra prastos. Tuomet mažų būstų statyta nedaug, nes manyta, kad juose nepavyksta kurti normalaus gyvenimo net ir sovietmečiu“, - kalbėjo jis.

M. Pakalnis nesutinka, kad mažų plotų studijos ar loftai yra pigūs, nes vieno kvadratinio metro kaina dažnai yra didesnė nei naujos statybos ekonominės klasės būsto. „Pigumas yra santykinis, jei paskaičiuoti, kiek kainuoja kvadratinis tokio mažo būsto metras ir kas rinkoje yra siūloma už šią kainą. O jeigu dar įvertinti, kokios yra statybos sąnaudos, verta prisiminti, kad žmogus vieną kvadratinį metrą namo sode pasistato už 2,5-3 tūkst. litų. Manau, už šią kainą namą imsis statyti ir statybos bendrovės paskelbus konkursą. Šie skirtumai rodo butų ir namų kainų neadekvatumą, dėl to žmonės ir statosi namus aplink Vilnių“, - apibendrina M. Pakalnis.

Senos statybos daugiabučiai ir studijos - konkurentai

Vertinant kainas, naujai statomos mažo ploto studijos ir senos statybos daugiabučiuose esantys būstai yra konkurentais. „Aš nežinau, ar mes jaučiame konkurenciją su senos statybos daugiabučiais, bet pagal kainą mes tikrai konkuruojame, - kalbėjo L. Valantiejūtė. - Visgi Lietuvos gyventojams mažo būsto koncepcija yra suvokiama: tėvai ar seneliai mažuose plotuose yra gyvenę.

M. Pakalnis mano, kad būstai turėtų konkuruoti ne mažumu, o tinkama aplinka šeimai ir šiuo atveju seni daugiabučiai turi pranašumų. Be to - ir potencialo. „Labai gerų renovacijos projektų yra Rytų Vokietijoje, kur iš atliktų projektų matoma, kaip tipiniai daugiabučiai transformuoti. Dalis jų buvo padidinti, kai kas - nugriauta, įrengtos terasos. Šiai rekonstrukcijai buvo panaudotos Europos Sąjungos lėšos, tiesa, pastatai priklausė savivaldai“, - kalbėjo M. Pakalnis.

Pasak jo, Vilniuje taip pat galima būtų tokius projektus įgyvendinti, nes senų daugiabučių yra ypač patogiose vietose. „Tam, kad reikalai pajudėtų sparčiau, reikia vieno kito gero projekto. Senieji daugiabučiai stovi gerose vietose esančiuose rajonuose, kuriose yra visa infrastruktūra“, - mano M. Pakalnis.

Gyvenamojo ploto normos Lietuvoje

Ši lentelė apibendrina esminius reikalavimus ir rekomendacijas dėl gyvenamojo ploto normų Lietuvoje:

Socialinis būstas

Vadovaujantis LR paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu, Savivaldybė socialinį būstą nuomoja eilės tvarka į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą įrašytiems asmenims.

Taigi, norintys gauti socialinį būstą asmenys ir šeimos pirmiausia privalo pateikti prašymą įrašyti juos į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą. Šiame puslapyje pateikta informacija yra skirta Vilniaus miesto gyventojams.

Asmenys ir šeimos, norintys pretenduoti į socialinį būstą, turi atitikti tam tikrus kriterijus:

• Neturi nuosavo būsto Lietuvoje arba jų nuosavas būstas yra nusidėvėjęs daugiau kaip 60 proc., arba jų nuosavo būsto vienam asmeniui ar šeimos nariui tenkantis naudingasis plotas yra mažesnis kaip 10 kv. m. (arba 14 kv. m., jeigu šeimoje yra asmuo su negalia arba sunkia lėtinės ligos forma sergantis asmuo).
• Yra deklaravę savo gyvenamąją vietą Vilniaus mieste arba yra įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą.
• Yra deklaravę (deklaracijos forma FR0001) savo turtą ir pajamas už praėjusius kalendorinius metus ir jų vertė neviršija Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytų dydžių.

Kada galima prarasti teisę į socialinį būstą?

Teisė į socialinį būstą prarandama, jei:

• Jų socialinio būsto vienam asmeniui ar šeimos nariui tenkantis naudingasis plotas yra mažesnis kaip 10 kv. m. (arba 14 kv. m., jeigu šeimoje yra asmuo su negalia arba sunkia lėtinės ligos forma sergantis asmuo, arba jų nuosavas būstas yra nusidėvėjęs daugiau kaip 60 proc.).
• Jų deklaruoto turto vertė ar pajamos viršija nustatytus dydžius daugiau kaip 35 proc.
• Jie išvyksta gyventi į kitos savivaldybės teritoriją ar kitą valstybę ir ten deklaruoja savo gyvenamąją vietą.
• Pasibaigus kalendoriniams metams, iki kitų metų gegužės 1 dienos (arba dėl svarbių priežasčių - iki kitų metų birželio 1 dienos) jie nepateikė turto ir pajamų deklaracijos Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka.
• Jų įsiskolinimas už socialinio būsto nuomą ir (ar) mokesčius už komunalines paslaugas viršija 6 mėn.

Jeigu socialinio būsto gyventojų deklaruotas turtas ar pajamos viršija Įstatyme nustatytus metinius pajamų ar turto dydžius daugiau kaip 35 proc. arba daugiau kaip 50 proc. (jeigu asmuo yra be šeimos ar jeigu šeimoje motina arba tėvas, globėjas (rūpintojas) vienas augina vieną ar daugiau vaikų ir (arba) vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), jaudintis nereikia.

Siekiant suteikti gyventojams laiko susirasti kitą būstą rinkoje, jų prašymu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, įvertinęs socialinio būsto poreikį Savivaldybėje, gali priimti sprendimą socialinį būstą ne ilgesniam nei vienų metų laikotarpiui išnuomoti kaip Savivaldybės būstą rinkos kainomis, jeigu gyventojai neturi nuosavybės teise kito tinkamo būsto.

Svarbūs apibrėžimai:

• Naudingasis būsto plotas - bendras gyvenamųjų kambarių ir kitų būsto patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įmontuotų spintų, šildomų lodžijų ir kitų šildomų pagalbinių patalpų) plotas.
• Asmuo su negalia - asmuo, kuriam Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka nustatytas arba sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis, arba 40 proc. ar mažesnis darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakęs asmuo, kuriam nustatytas specialiųjų poreikių lygis.
• Savivaldybės būstas - savivaldybei nuosavybės teise priklausantis ar iš fizinių ar juridinių asmenų išsinuomotas būstas, įtrauktas į savivaldybės tarybos ar jos įgaliotos savivaldybės administracijos patvirtintą savivaldybės būsto fondo sąrašą.
• Socialinis būstas - savivaldybei nuosavybės teise priklausantis ar iš fizinių ar juridinių asmenų išsinuomotas būstas, įtrauktas į savivaldybės tarybos ar jos įgaliotos savivaldybės administracijos patvirtintą savivaldybės socialinio būsto fondo sąrašą, kuris yra savivaldybės būsto fondo sąrašo dalis.

Higienos normos laivuose

Lietuvos higienos norma HN 113:2001 „Laivai“ nustato higienos reikalavimus laivams. Ši norma apima įvairius aspektus, susijusius su laivų įrengimu ir priežiūra, siekiant užtikrinti saugias ir sveikas sąlygas įgulai ir keleiviams.

Kajučių įrengimas

Visuose laivuose įgulos nariams turi būti įrengtos kajutės su atskiromis lovomis. Kajučių skaičius turi atitikti vienoje pamainoje dirbančių žmonių skaičių.

Kajutėse lovos įrengiamos ne daugiau dviejų aukštų. Rekomenduojama įrengti motinos ir vaiko kajutes keleiviams su vaikais iki 5 m. amžiaus. Patalynė keičiama ne rečiau kaip kas 7 dienos, kapitono nurodytu laiku ar pasibaigus tarnybos laive laikui.

Higieninės patalpos

Bendro naudojimo higieninės patalpos įrengiamos atskirai vyrams ir moterims. Bendro naudojimo prausyklos turi būti aprūpintos rankų plautuvėmis. Tualetuose turi būti tualetinio popieriaus, muilo ir šiukšlių dėžė.

Moterų higienos patalpa turi turėti bidė ir rankų plautuvę. Jei laive nėra atskiros moterų higienos patalpos, minėti įrengimai įrengiami moterų tualete.

Jei gamybinėse patalpose dirba 5-10 žmonių, turi būti įrengtas tualetas ir rankų plautuvė. Jei gamybinėse patalpose dirba daugiau kaip 10 žmonių, turi būti įrengtos atskiros higieninės patalpos (tualetas, prausykla, dušas).

Laivuose numatomi bendro naudojimo sanitariniai mazgai keleiviams ir įgulai.

Medicininės patalpos

Laivuose, kuriuose plaukioja daugiau kaip 12 dienų, turi būti gydytojas, atsakingas už sveikatos priežiūrą.

Laivuose, kuriuose įgulos narių skaičius yra:

• Nuo 15 iki 100 žmonių, turi būti atskira ligonių guldymo patalpa
• Daugiau kaip 100 žmonių, turi būti atskiros ligonių guldymo patalpos, naudojamos tik medicininiais tikslais.

Jei laive yra gydytojas - medicininė kajutė.

Įėjimas į izoliatoriaus sanitarinį mazgą įrengiamas tik iš izoliatoriaus patalpos. Izoliatorius turi turėti du įėjimus: iš atviro denio ir iš vidaus patalpų.

Medicininės kajutės plotas turi būti ne mažesnis kaip 5 m2.

Virtuvės ir maitinimas

Visuose laivuose turi būti laivo virtuvė. Priėjimas prie plytos turi būti ne mažiau kaip iš trijų pusių. Laivuose, kurių reiso trukmė ne ilgesnė kaip 24 valandos, virtuvės gali nebūti.

Turi būti numatyta maisto išdavimo patalpa, kuri skirta ir indų plovimui.

Įrenginiai su kaitinimo paviršiais turi būti aptverti, kad supimo metu nenukristų indai.

Vėdinimas ir apšvietimas

Visos patalpos turi būti vėdinamos. Akumuliatorinėje, džiovykloje turi būti autonominė mechaninė vėdinimo sistema.

Visos patalpos turi būti aprūpintos natūraliu ir dirbtiniu apšvietimu arba tik dirbtiniu apšvietimu.

Triukšmo lygis

Laivuose turi būti užtikrintas triukšmo lygio mažinimas, siekiant sumažinti neigiamą poveikį įgulos nariams ir keleiviams.

Lentelės

Informacija apie patalpų dydžius ir kitus reikalavimus pateikiama lentelėse, kurios nustato konkrečius standartus skirtingiems laivų tipams ir patalpoms.

tags: #kiek #vienam #zmogui #gyvenamo #ploto #norma