Kiek turi buti trombocitu kraujyje: išsamus vadovas

Trombocitai yra kraujo plokštelės, kurios labai svarbios kraujo krešėjimo procese. Kaip trombocitus reikėtų atpažinti bendrame kraujo tyrime ir ką vertėtų žinoti, jei jų kiekis yra padidėjęs arba sumažėjęs? Apie tai kalbamės su „Hila“ gydytoja hematologe Rūta Semaškevičiene.

Ką rodo trombocitai ir kaip juos atpažinti bendrame kraujo tyrime?

„Trombocitai - tai maža bespalvė disko formos ląstelės dalis, randama kraujyje ir blužnyje. Trombocitai yra labai didelių kaulų čiulpų ląstelių, vadinamų megakariocitais, gabalėliai. Jei trombocitų per daug arba per mažai arba jie veikia ne taip, kaip turėtų, gali kilti problemų.

Gydytoja R. Semaškevičienė paaiškino, jog bendro kraujo tyrimo lentelėje trombocitai žymimi trumpiniu PLT (angl. platelets - trombocitai). Jų vertė nurodoma trombocitų skaičiumi viename mikrolitre kraujo, t. y. MPV (angl. Mean platelet volume) - vidutinė trombocitų apimtis. Didesni trombocitai yra jaunesni ir hemostaziškai aktyvūs. Trombocitams bręstant, jų MPV mažėja.

PDW (angl. Platelet distribution width) - trombocitų pasiskirstymas pagal dydį. Jei trombocitų dydžio pasiskirstymas nevienodas, PDW didėja. Pct (angl. Platelecrit) - trombokritas - tai hematologinio analizatoriaus rodiklis, rodantis suminį trombocitų tūrį.

Gydytoja hematologė pabrėžė, jog visi šie rodikliai (MPV, PDW, Pct), nesant bendro trombocitų skaičiaus (PLT) nuokrypio (sumažėjimo arba padidėjimo), klinikinės reikšmės ir praktinio panaudojimo neturi, todėl vieni nevertinami.

Kokia yra trombocitų norma?

Normalus trombocitų skaičius, hematologės R. Semaškevičienės teigimu, svyruoja nuo 150 tūkst. iki 450 tūkst. trombocitų viename mikrolitre kraujo (150-450 x 109/l). Trombocitų skaičius nustatomas, atlikus įprastinį kraujo tyrimą.

Sveiko suaugusio žmogaus kraujyje trombocitų norma paprastai svyruoja nuo 150 iki 400 (arba 450) x 10^9/l.

Normalus trombocitų kiekis šiek tiek gali skirtis priklausomai nuo laboratorijos ar metodo, bet dažniausiai orientuojamasi į šias ribas:

Ką turėtumėte žinoti, jei trombocitų skaičius yra padidėjęs?

Medicininiai terminai, kuriais nusakoma, kad trombocitų yra per daug, - trombocitozė ir trombocitemija. „Daugelis žmonių, sergančių trombocitemija arba trombocitoze, neturi simptomų. Šie kraujo pokyčiai gali būti aptikti tik atlikus įprastinius kraujo tyrimus“, - kalbėjo hematologė R.

Trombocitemija

Trombocitemija reiškia didelį trombocitų skaičių, kurį sukėlė kita sveikatos būklė. Trombocitemija, anot gydytojos, pasireiškia tuomet, kada genetiškai pakitusios kaulų čiulpų ląstelės skatina trombocitų gamybą kaulų čiulpuose. Ši būklė kartais vadinama pirmine arba esmine trombocitemija.

„Esant pirminei trombocitemijai, didelis trombocitų skaičius gali būti nustatomas atskirai arba kartu su kitais kraujo ląstelių sutrikimais (pvz., kartu aptinkama ir didesnė eritrocitų bei leukocitų gamyba kaulų čiulpuose).

„Atrodytų, keista, tačiau kraujavimas gali atsirasti ir žmonėms, kurių trombocitų skaičius yra labai didelis (>1 000 x 109/l). Taip yra dėl to, kad labai didelis trombocitų skaičius sutrikdo normalų krešėjimo sistemos darbą - pasireiškia kraujavimu iš nosies, burnos ar dantenų, spontaninėmis hemoragijomis kūne arba krauju išmatose. Taip pat kraujavimas gali atsirasti, jei trombocitai veikia netinkamai“, - sakė hematologė R. Semaškevičienė.

Trombocitemijos gydymas priklauso nuo krešulių susidarymo ar kraujavimo rizikos:

• jaunesniems nei 60 m.
• vyresniems nei 60 m. asmenims ar pacientams, turėjusiems ligos simptomų, dažniausiai skiriamas gydymas, kuris reguliuoja kaulų čiulpų darbą ir sumažina trombocitų gamybą.

Trombocitozė

Trombocitozė, pasak gydytojos, reiškia didelį trombocitų skaičių, kurį sukelia kita liga arba nuolatinė sveikatos būklė. Ši būklė dažnai vadinama antrine arba reaktyvia trombocitoze.

Trombocitozės gydymas, anot specialistės, priklauso nuo jos priežasties - paprastai nereikia trombocitų kiekį mažinančių vaistų ar procedūrų, gydoma trombocitozę sukėlusi liga ar būklė: „Taip yra todėl, kad šių pacientų trombocitai yra normalūs ir mažiau linkę sukelti rimtų kraujo krešulių susidarymą ar kraujavimą.“

Dažniausios antrinės trombocitozės priežastys:

• lėtinės uždegimu pasireiškiančios ligos (reumatoidinis artritas, Krono liga, opinis kolitas)
• infekcija
• pooperacinės būklės
• vėžys - plaučių, virškinimo trakto, krūties ar kiaušidžių.

Ką turėtumėte žinoti, jei trombocitų skaičius yra sumažėjęs?

Trombocitų skaičiaus sumažėjimas vadinamas trombocitopenija. Jei trombocitų skaičius yra mažas, gali kilti sunkumų sustabdyti kraujavimą.

Trombocitopenijos simptomų, pasak hematologės R. Semaškevičienės, gali atsirasti staiga arba laikui bėgant: „Kraujavimas gali atsirasti kūno viduje, po oda arba odos paviršiuje. Lengva trombocitopenija dažnai neturi jokių simptomų, dažniausiai nustatoma atsitiktinai, atliekant įprastinį kraujo tyrimą.“

Gydytoja atkreipė dėmesį, jog sunkios formos trombocitopenija gali būti pavojinga gyvybei. Hematologės teigimu, trombocitų skaičius sumažėja, kai kažkas trukdo kaulų čiulpams gaminti trombocitus arba juos per greitai sunaikina imuninė sistema.

Įtarus ir pastebėjus dažniausius trombocitopenijos simptomus, pacientui būtina laiku atlikti bendrą kraujo tyrimą ir kraujo tepinėlį, kurie padės įvertinti trombocitų skaičių.

Kada reikia tirti trombocitų kiekį kraujyje?

Trombocitų kiekis nustatomas atliekant bendrą kraujo tyrimą (BKT) - tai vienas paprasčiausių, greičiausių ir pigiausių tyrimų, tačiau jo vertė diagnostikoje labai didelė. Nors šis tyrimas dažnai atliekamas profilaktiškai, yra aiškios situacijos, kada jį skirti būtina.

Gydytojas gali rekomenduoti ištirti trombocitų kiekį, jei pacientas skundžiasi:

• dažnu kraujavimu iš nosies, dantenų ar ilgu kraujavimu po įpjovimo,
• mėlynėmis ar kraujosruvomis, atsirandančiomis be aiškios priežasties,
• padidėjusiu nuovargiu, silpnumu,
• įtariamu kraujavimu virškinimo trakte (pvz., kraujas išmatose),
• tirpimu, galūnių skausmu ar patinimu (jei įtariama trombozė).

Taip pat trombocitų kiekis dažnai vertinamas:

• prieš operacijas, kad būtų įvertinta kraujavimo rizika,
• sergant lėtinėmis ligomis, pvz., kepenų, inkstų, onkologinėmis ar autoimuninėmis ligomis,
• nėštumo metu, ypač trečiąjį trimestrą, kai fiziologinis trombocitų sumažėjimas yra dažnas reiškinys,
• po chemoterapijos ar stiprių vaistų vartojimo, siekiant įvertinti kaulų čiulpų veiklą.

Tyrimas atliekamas imant kraują iš venos, dažniausiai ryte, nevalgius.

Vien tik trombocitų kiekio nepakanka tiksliai diagnozei - rezultatus visada būtina vertinti bendrame klinikiniame kontekste. Nedideli nukrypimai į vieną ar kitą pusę, ypač jei nėra simptomų, dažnai nereikalauja jokio gydymo, tik stebėjimo.

Jeigu tyrimas kelia įtarimų, dažniausiai skiriami papildomi ištyrimai - periferinio kraujo tepinėlis, biocheminiai ar imunologiniai tyrimai, o kai kuriais atvejais ir kaulų čiulpų tyrimas.

Svarbiausia - pasitikėti tyrimais, bet dar labiau pasitikėti savo gydytoju.

tags: #kiek #turi #buti #trombocitu #kraujyje