Šiandien, kai susirūpinimas aplinkosauga neatsiejamas nuo mūsų kasdienybės, o apie planetos išteklių ribotumą kalbama vis garsiau, tvarumo aspektas tampa kertiniu konkurencingiems ir šiuolaikiškiems verslams. Todėl natūralu, kad tvarumas versle neatsiejamas nuo nuolatinių tobulinimo procesų ir inovacijų diegimo.
Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslai yra visuotinis kvietimas veikti, siekiant užtikrinti taiką ir gerovę visiems žmonėms bei apsaugoti planetą.
Kas atsakingas už tvarų verslą?
Nors gali atrodyti, jog šie procesai nėra tiesiogiai susiję su visais įmonės darbuotojais, ekspertai teigia, jog tvarumas - visų atsakomybė, o nuostata, jog pokyčiai versluose ar organizacijose prasideda nuo jų vadovų, nėra teisinga.
Anot M., vadovų užduotis yra išnaudoti strateginius įrankius - formuoti įmonės strategijos, politikos procedūras, o tuomet visų darbuotojų pareiga - užtikrinti atitinkamų politikų laikymąsi. Pradėti nuo savęs galime kiekvienas iš mūsų, peržiūrėdami su savo asmeninėmis funkcijomis susijusias veiklas, optimizuodami joms reikalingus išteklius.
Jam pritaria ir pirmasis Lietuvos vienaragis „Vinted“, per paskutinį investicijų pritraukimo raundą įvertintas 3,5 mlrd. eurų, kurio teigimu prie teigiamo pokyčio gali prisidėti visi darbuotojai. Šioje įmonėje kiekvienas jai priklausantis specialistas gali pareikšti savo nuomonę, dalyvauti priimant sprendimus ar imtis savo iniciatyvos.
„Manau, norėdami darbuotojų aktyvumo vadovai turi juos įgalinti - visų pirma suteikti žinių ir informacijos apie tvarumo principus ir jų svarbą, sukurti galimybes prisidėti prie tvarumo tikslų įgyvendinimo savo ar įmonės veikloje, skatinti už tokį indėlį.
Tvarumas versle susijęs ir su darbuotojų gerove - psichologine ir fizine. Siekiant tvarios verslo plėtros, įmonėms rekomenduojama įtraukti tvarumo tikslus į įmonės strategiją bei rengti tvarumo ataskaitas.
Tvarumas - madinga tendencija ar strateginė kryptis?
„Bendrai žiūrint į Lietuvos rinką, pastebime, jog organizacijų požiūris į darnumą keičiasi. Ypatingai per praėjusius metus buvo ryškus sujudimas, kuris apima didesnį įmonių dėmesį žaliąja transformacija bei polinkiu spręsti su klimato kaita susijusius klausimus. Tvarumas nėra tik madingas šių laikų žodis, manau, jog šia tema sprendžiamų problemų reikšmė tik didėja. Pastebime, jog rinkoje atsiranda vis gausesnė naujų pozicijų, kurios apima darnumo specialisto atsakomybes, paieška. Įmonės intensyviau domisi šiomis temomis ir inovatyvesnių sprendimų pritaikymu savo veikloje“, - pastebėjimais dalinasi Lietuvos Atsakingo Verslo Asociacijos LAVA vadovas Tomas Jankus.
Pratęsdamas, jog organizacijų susidomėjimą darnumo temomis pastebi ir iš eilės į LAVA narius kandidatuojančių įmonių sąrašo. Neslepiama, jog norinčiųjų pirmą naujų metų mėnesį maždaug tiek, kiek prie asociacijos buvo prisijungusių per visus 2021 metus. Asociacijoje vis dažniau organizuojami mokymai, į kuriuo registruojasi ne tik nariai.
„Tai atspindys to, kas vyksta globaliau. Turime tiek tam tikrus tarptautinius įsipareigojimus, tokius kaip išskiriamų CO2 dujų mažinimo planas iki 2030 m., tiek nacionalinius šalies vystymo planus bei reguliavimo mechanizmus, glaudžiai susijusius su organizacijų vykdoma veikla”, - prideda T. Jankus. Anot ruošiamo „Naujos kartos Lietuva“ plano, iš 2,2 mlrd. eurų biudžeto, vien tik 37 proc. lėšų bus skirtos žaliajai ekonomikos transformacijai.
Kaip teigia LAVA vadovas, tai susiję ir su inovatyviomis priemonėmis, kurios padėtų verslui bei organizacijoms priimti darnesnius sprendimus bei taip mažinti poveikį gamtai.
Vienkrypčių sprendimų nepakanka
Tvarumas dažnai tapatinamas su įmonės valdymu, socialine atsakomybe, bet tikriausiai niekam nekyla abejonių, kad didžiausia šių dienų problema yra aplinkosauga.
„Maisto gamybos grandinė yra atsakinga už ketvirtadalį pasaulinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų. Žinome, kad energetikoje, transporto ar pramonės srityse, kurios taip pat yra vienos didžiausių klimato kaitos sukėlėjų, jau šiandien yra taikomi inovatyvūs ir tvarūs sprendimai. Žemės ūkio sektoriuje, visgi, sprendimų dar trūksta. Suprasdami šios problemos mastą, turime aiškų planą, padėsiantį sumažinti žemės ūkio sukuriamą neigiamą poveikį ir leisiantį išvystyti aplinkai draugišką maisto gamybos grandinę“, - teigia LAVA asociacijos narės „AUGA group“ rinkodaros ir tvarumo vadovas Gediminas Judzentas.
Anot jo, „AUGA group“ yra išsikėlusi tikslą iki 2030 metų tapti klimatui neutralia žaidėja žemės ūkio sektoriuje. Įmonių grupė vysto technologinius projektus, kurie leis sukurti tvaraus ūkininkavimo standartą.
„AUGA group“ taip pat prisideda prie tarptautinių iniciatyvų, tokių kaip Europos Komisijos organizuojamas Klimato Paktas, kurios skatina siekti dar tvaresnio ūkininkavimo idėjos. Anot 2021 m. „AUGA group” užsakymu atlikto tyrimo, kurį įgyvendino KOG Institutas, daugiau nei 70 proc. vartotojų sako, jog tvarumo kriterijai daro įtaką jų pirkimo įpročiams.
Tai rodo, jog pokyčiai yra reikalingi, o verslai turi ieškoti sprendimų, kaip mažinti poveikį aplinkai, taip atliepiant vartotojų poreikius.
Skatina drąsiau imtis pokyčių
Nors darnumas tampa patrauklia daugelio įmonių nauja strategine verslo vystymo kryptimi, visgi, iššūkių, susijusių su ambicingų planų įgyvendinimu, yra daug ir niekas nevyksta be tam tikrų finansinių injekcijų.
„Lietuva yra šalis, kuri tik pradeda vytis aukšto ekonominio išsivystymo valstybes Skandinavijoje ar Vakaruose. Žengiame pirmyn, tačiau dar tikrai yra kur tobulėti bei augti. Reiklesni ekologiškumo požiūriu klientai priverčia rinką reaguoti, tam, kad atitiktų rinkos poreikius tokiu būdu ir gimsta pokyčiai“ , - drąsina T. Jankus.
LAVA vadovas priduria, jog nežinojimas ir atsakymų, kaip įmonės veikloje taikyti tvaresnius sprendimus, ieškojimas yra pirmieji kryptingos naujos veiklos indikatoriai nuo kurių galima pradėti.
Tvarumas šiais laikais svarbus ne tik verslo partneriams, visuomenininkams, bet ir kitiems šalies gyventojams, o ypač - įmonių ir organizacijų klientams. „Vinted“ poveikio klimatui ataskaita atskleidė, kad 20 proc. pirkėjų naudojasi įmonės paslaugomis, nes juos motyvuoja aplinkosaugos ir socialiniai klausimai.
„Jei verslas kryptingai siekia tapti tvariu jis neabejotinai turi konkurencinį pranašumą. Visų pirma dėl to, jog tik tvarus verslas ilguoju laikotarpiu gali būti perspektyvus, tačiau yra ir kitų, lengviau pamatuojamų aspektų, pavyzdžiui, vartotojų lūkesčiai. Vis daugiau vartotojų yra linkę rinktis tvaraus verslo teikiamas prekes ar paslaugas, todėl tvarumo siekiantis verslas gali sulaukti daugiau klientų. KTU NIVC vadovas M. Bulota pastebi, jog pastaruosius keletą metų Lietuvoje įmonių noras kurti tvaresnius produktus yra ypač jaučiamas.
„Žiūrint ilgesnėje perspektyvoje, be abejo, tvarius verslo modelius diegiančios įmonės turi daugiau galimybių, nes tarša kainuoja ir ateityje kainuos dar daugiau. Ne tik dėl didėjančių mokesčių, bet ir dėl vartotojų pasirinkimo rinktis tvaresnius produktus ar paslaugas. Visiems žinoma, kad iškastinių medžiagų kaina yra veikiama įvairių veiksnių, nes šių medžiagų kiekis yra ribotas, kai tuo tarpu atsinaujinančių šaltinių kiekis nėra ribotas“, - teigia M.
Tvarumo siekiančios įmonės susiduria su dar vienu iššūkiu - jau dešimtmetį kalbant apie 17 Jungtinių Tautų Darnaus Vystymosi Tikslų bei įvairiems verslams viliojant vartotojus tuščiais pažadais, darosi vis sunkiau atkreipti aplinkinių dėmesį į tinkamas praktikas.
M. „Žodis tvarumas pastaruoju metu tikrai naudojamas daug kur ir nebūtinai pagal paskirtį. Tikiuosi, tai laikina, kol organizacijos tvarumą priims kaip neatsiejamą veiklos principą liečiantį visas veiklos dalis, o ne išskirs kaip atskirą projektą. Kaip bebūtų, šioje kelionėje svarbu būti skaidriems ir kalbėti apie konkrečius veiksmus ir jų rezultatą“, - teigia „KTU WANTed karjeros dienų 2023“, vyksiančių spalio 19 d.
„Vinted“ teigimu, pats terminas gali apimti daug skirtingų sričių - išteklių naudojimą, poveikį aplinkai, produktų socialinį poveikį, kol galiausiai pats žodis „tvarus“ gali reikšti viską ir nieko tuo pačiu metu. Dėl šios priežasties įmonė jį vartoja atsargiai, o vartotojams stengiasi aiškiai komunikuoti, kokius pasirinkimus jie gali priimti ir kokį poveikį tai daro aplinkai. Pavyzdžiui, jog perkant naudotą, o ne naują prekę, išvengiama emisijų, mat daiktui suteikiamas antras gyvenimas ir jis nėra išmetamas.
„Visų pirma reikia turėti ilgalaikę strategiją su konkrečiais veiksmais ir planais. Tada gelbsti skaidrumas - galime matuoti organizacijos progresą tvarumo tiksluose, pasitelkti nepriklausomą vertinimą, įtraukti suinteresuotas šalis“, - sako M. Jam pritaria ir „Vinted“, atkreipdami dėmesį į tai, jog visuomenė turi priėjimą prie itin didelio informacijos kiekio, todėl vienaip ar kitaip dažniausiai paaiškėja, kai organizacijos imasi melagingų tvarumo iniciatyvų tik dėl teigiamo įvaizdžio ar siekia užmaskuoti kitas problemas.
„Verslo kontekste tvarumas dažniausiai reiškia gamybos ar paslaugų teikimo procesą, kuris nenaudoja ar naudoja kuo mažiau iškastinių, neatsinaujinančių išteklių. Gamyboje tai galėtų būti žaliosios elektros energijos naudojimas ar išmanus gaminio dizainas, kuriam pagaminti reikia mažiau medžiagų. Be abejo, darnumas apima ir tiekimo grandinių valdymą bei patį verslo modelį“, - sako M.
Tvarumas versle apima įvairias sritis, nuo energijos naudojimo iki tiekimo grandinių valdymo.