Kiekviena veiklą pradedanti įmonė privalo turėti buveinės registruotą adresą. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip išregistruoti įmonę iš buto, kai situacija tampa sudėtinga, pavyzdžiui, kai pasikeičia buto savininkas arba įmonės akcininkai nesutinka su išregistravimu. Taip pat, pateiksime naudingus patarimus, ką reikėtų daryti, jei duomenys apie asmenį registre yra netikslūs, nebeaktualūs arba pageidaujama išregistruoti neveikiančią įmonę ar organizaciją.
Steigiant įmonę buvo priskirtas juridinis adresas, tai vieno iš valdybos narių buto adresas. Vėliau šis asmuo paliko valdybą. Tačiau oficialus adresas nepasikeitė. Taip pat šis asmuo mirė prieš kelerius metus, tačiau juridinis adresas vis dar tas pats (įpėdiniai nėra valdybos nariai). Tokios situacijos nėra retos, tad svarbu žinoti, kaip teisingai išspręsti šią problemą.
Šiame straipsnyje aptarsime, kaip išregistruoti įmones, registruotas bute, kokie teisės aktai tai reglamentuoja ir kokie praktiniai žingsniai turi būti atlikti. Taip pat panagrinėsime virtualios įmonių buveinės idėją ir jos perspektyvas Lietuvoje.
Juridinių Asmenų Registras: Duomenų Tikslinimas
Pagrindinė informacija apie Lietuvoje registruotus juridinius asmenis yra sukaupta Registrų centro administruojamame Juridinių asmenų registre. Siekiant, kad šio viešai prieinamo registro duomenys būtų aktualūs ir teiktų kuo didesnę naudą visuomenei ir valstybei, Registrų centras dalinasi keliais naudingais patarimais.
Kiekvienas fizinis asmuo, prisijungęs prie Registrų centro savitarnos, gali nemokamai susipažinti su įvairiuose registruose, tarp jų ir Juridinių asmenų registre tvarkomais asmens duomenimis. Asmenys, pastebėję, kad registre jie nurodyti juridinio asmens vadovais, nors tokiais jau nebėra, gali teikti prašymą išregistruoti vadovą.
Anot jos, laisvos formos prašymas gali būti pateiktas fiziškai atvykus į Registrų centro padalinį arba siunčiamas paštu. Kartu su prašymu reikia pridėti juridinio asmens organo sprendimą dėl vadovo atšaukimo patvirtinančius dokumentus, pavyzdžiui, akcininkų susirinkimo protokolą dėl vadovo atleidimo (turi būti pateikti dokumentų originalai).
Už vadovo, kolegialaus valdymo organo ar priežiūros organo nario duomenų išregistravimą mokamas Vyriausybės nustatytas atlyginimas - 4,15 euro už vieną narį. Duomenys išregistruojami per 3 d. d. nuo apmokėjimo už paslaugą gavimo.
Kaip sužinoti, kokie asmens duomenys tvarkomi Juridinių asmenų registre?
- Kiekvienas fizinis asmuo, prisijungęs prie Registrų centro savitarnos gali nemokamai susipažinti su įvairiuose registruose, tarp jų ir Juridinių asmenų registre tvarkomais asmens duomenimis.
- Parengtoje ataskaitoje pateikiama informacija apie tai, kokiuose juridiniuose asmenyse (bendrovėse, viešosiose įstaigose, asociacijose ar kt.) konkretus asmuo užima vadovo pareigas ar yra kolegialaus valdymo organo (valdybos, tarybos ir k.t.) nariu.
- Susipažinti su šiais duomenimis taip pat galima atvykus į vieną iš Registrų centro klientų aptarnavimo padalinių, siunčiant prašymą įprastu ar elektroniniu paštu. Pastebėjus, kad registre esantys asmens duomenys yra netikslūs, reikėtų pateikti prašymą šiuos duomenis ištaisyti.
Esu nurodomas įmonės vadovu, nors jau kurį laiką jai nevadovauju
- Juridinio asmens vadovas skiriamas ir atšaukiamas juridinio asmens dokumentuose nustatyta tvarka, pavyzdžiui, uždarosios akcinės bendrovės vadovas skiriamas ir atleidžiamas akcininkų, valdybos arba stebėtojų tarybos sprendimu.
- Dažniausiai už duomenų teikimą Juridinių asmenų registrui yra atsakingas juridinio asmens vadovas, tad pasikeitus vadovui informaciją apie vadovo pasikeitimą Registrų centrui paprastai teikia naujasis vadovas ar įgaliojimą teikti duomenis turintis asmuo.
„Vis dėlto, neretai pasitaiko atvejų, kai duomenys taip ir lieka neatnaujinti, o registre vis dar matomi ankstesnio vadovo duomenys, kurie, esant reikalui, teikiami kitoms valstybės institucijoms ir įstaigoms, taip pat prieinami viešai, - sako Registrų centro Juridinių asmenų registro departamento vadovė Jolanta Kazlauskienė. - Asmenys, pastebėję, kad registre jie nurodyti juridinio asmens vadovais, nors tokiais jau nebėra, gali teikti prašymą išregistruoti vadovą.“
Anot jos, laisvos formos prašymas gali būti pateiktas fiziškai atvykus į Registrų centro padalinį arba siunčiamas paštu. Kartu su prašymu reikia pridėti juridinio asmens organo sprendimą dėl vadovo atšaukimo patvirtinančius dokumentus, pavyzdžiui, akcininkų susirinkimo protokolą dėl vadovo atleidimo (turi būti pateikti dokumentų originalai). Siunčiant dokumentus paštu nereikėtų pamiršti pridėti ir prašymą teikiančio asmens dokumento kopiją ar atstovo įgaliojimus patvirtinančius dokumentus (jeigu prašymą teikia atstovas).
Bendrovės akcininkai nepriima mano atsistatydinimo
- „Uždarųjų akcinių bendrovių (UAB) ir akcinių bendrovių (AB) atveju gali susiklostyti situacija, kai bendrovės akcininkai nepriima sprendimo atšaukti atsistatydinimo pranešimą pateikusį vadovą.
- Pavyzdžiui, vadovas nori atsistatydinti, tačiau bendrovės akcininkai dėl tam tikrų priežasčių (yra išvykę, mirę ar kt.) neatvyksta į šaukiamus akcininkų susirinkimus ir neatšaukia senojo vadovo bei neišsirenka naujojo“, - pasakoja J. Kazlauskienė.
Jos teigimu, tokiais atvejais atsistatydinęs vadovas, pranešdamas apie darbo sutarties su juo pasibaigimą, Registrų centrui taip pat turi pateikti laisvos formos prašymą ir dokumentus, patvirtinančius, kad atsistatydinimo pranešimas buvo pateiktas vadovą išrinkusiam valdymo organui (valdybai ar stebėtojų tarybai), o jei vadovą renka akcininkai - dokumentus, įrodančius, kad buvo sušauktas visuotinis akcininkų susirinkimas, o jam neįvykus - ir pakartotinis.
Atsistatydinusių ar atšauktų valdybos narių išregistravimas
Kai norima registre patikslinti informaciją apie juridinio asmens kolegialaus valdymo organo (valdybų, stebėtojų tarybų ar kt.) narius, duomenis ir reikalingus dokumentus turi teikti juridinio asmens vadovas. Šiuos duomenis vadovas gali atnaujinti ir per Registrų centro savitarną.
Už vadovo, kolegialaus valdymo organo ar priežiūros organo nario duomenų išregistravimą mokamas Vyriausybės nustatytas atlyginimas - 4,15 euro už vieną narį. Duomenys išregistruojami per 3 d. d. nuo apmokėjimo už paslaugą gavimo.
Įmonės Buveinės Pakeitimas
1. Susitarimas Su Akcininkais
Greičiausias būdas pakeisti įmonės buveinę yra susitarti su įmonės akcininkais, kad jie akcininkų susirinkime priimtų sprendimą dėl įmonės buveinės pakeitimo ir pateiktų jį juridinių asmenų registro tvarkytojui. Bendrijos įstatuose turi būti nurodyta, kaip keičiamas konkrečios bendrijos buveinės adresas (kokia procedūra). Dažnai būna parašyta, kad buveinės adresas keičiamas bendrijos pirmininko įsakymu.
2. Kreipimasis Į Registrų Centrą
Tačiau jei akcininkai patalpų savininkui yra nežinomi, su jais nėra galimybės susisiekti arba jie paprasčiausiai atsisako tai padaryti, patalpų savininkas gali pasinaudoti Vyriausybės 2003-11-12 Nr. Remiantis šia procedūra, patalpų, kuriose įregistruota juridinio asmens buveinė, savininkas turi teisę savarankiškai kreiptis į juridinių asmenų registro tvarkytoją su prašymu išregistruoti buveinę iš juridinių asmenų registro.
Šiuo atveju tokį prašymą reiktų pateikti valstybės įmonės Registrų centras filialui, kuriame yra įregistruota įmonės buveinė. Juridinių asmenų registro tvarkytojas, gavęs patalpų savininko prašymą, išsiunčia pranešimą apie numatomą buveinės išregistravimą registre nurodytais valdymo organų narių adresais ir šį pranešimą paskelbia registro tvarkytojo interneto svetainėje.
3. Kreipimasis Į Teismą
O išregistruoti įmonę iš buto, jeigu UAB akcininkai to nepageidauja galima tik per teismą.
Vaizdo įrašo vadovas, kuriame parodyta, kaip pakeisti įmonės ar vadovo adresą Įmonių registre.
Konstitucinio Teismo Sprendimas
Konstitucinis Teismas 2018 m. gegužės 4 d. priimtu nutarimu pripažino, kad Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 patvirtintų Nuostatų 195 punktas, išdėstytas 2015 m. gruodžio 9 d. ir 2017 m. spalio 11 d. redakcijomis, tiek, kiek pagal jį patalpų, kuriuose įregistruota juridinio asmens, jo filialo ar atstovybės buveinė, savininkas turi teisę kreiptis į Juridinių asmenų registro tvarkytoją (toliau Registro tvarkytojas) dėl tokios buveinės išregistravimo tik tuo atveju, kai juridiniam asmeniui įregistruotas šiame Nuostatų punkte nurodytas teisinis statusas („inicijuojamas likvidavimas“, „likviduojamas“, „bankrutuojantis“ arba „bankrutavęs“), prieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio 1,2 dalims bei konstituciniam teisinės valstybės principui.
Konstitucijos 23 straipsnyje įsakmiai nurodyta, kad nuosavybė Lietuvoje yra neliečiama, o jos teises saugo įstatymas, tačiau vertinant naujausią Konstitucinio Teismo nutarimą susidaro įspūdis, jog ši teisė nėra absoliuti. Atsižvelgiant į šį nutarimą, artimiausiu metu turėtų keistis juridinio asmens buveinės išregistravimą reglamentuojančios normos, suteikiančios patalpų savininkui platesnes teises išregistruoti buveinę iš nuosavybės teise priklausančių patalpų.
Neveikiančios Įmonės Likvidavimas
Jeigu įmonių savininkai nemato prasmės toliau tęsti įmonės veiklą, tokia įmonė gali būti likviduojama ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Likvidavus ir išregistravus bendrovę, jos duomenys nebus kaupiami Juridinių asmenų registre, tad jai nebeliks ir tam tikrų prievolių, pavyzdžiui, finansinių ataskaitų teikimo, už kurios neatlikimą bendrovės vadovui gresia administracinė atsakomybė.
Likvidavimo procedūra yra nesudėtinga - pirmiausiai tam reikia sušaukti dalyvių susirinkimą, jo metu priimti sprendimą likviduoti juridinį asmenį, paskirti likvidatorių (gali būti ir juridinio asmens vadovas) ir pateikti dokumentus Registrų centrui.
Juridinis asmuo išregistruojamas gavus VMI pranešimą, kad atsiskaityta su biudžetais ir pinigų fondais bei Archyvo išduotą pažymą, patvirtinančią, kad dokumentai perduoti toliau saugoti arba perduotinų toliau saugoti dokumentų nėra . Nesant kliūčių, juridinio asmens likvidavimo ir išregistravimo procedūra užtrunka 2-3 savaites.
Už juridinio asmens išregistravimą mokamas Vyriausybės nustatytas atlyginimas - 8,92 euro.
Juridinių asmenų likvidavimas - per 3 savaites
„Jeigu įmonių savininkai nemato prasmės toliau tęsti įmonės veiklą, tokia įmonė gali būti likviduojama ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Likvidavus ir išregistravus bendrovę, jos duomenys nebus kaupiami Juridinių asmenų registre, tad jai nebeliks ir tam tikrų prievolių, pavyzdžiui, finansinių ataskaitų teikimo, už kurios neatlikimą bendrovės vadovui gresia administracinė atsakomybė“, - pataria Registrų centro ekspertė J. Kazlauskienė.
Likvidavimo procedūra yra nesudėtinga - pirmiausiai tam reikia sušaukti dalyvių susirinkimą, jo metu priimti sprendimą likviduoti juridinį asmenį, paskirti likvidatorių (gali būti ir juridinio asmens vadovas) ir pateikti dokumentus Registrų centrui. Pavyzdžiui, jei likviduojama uždaroji akcinė bendrovė, po akcininkų sprendimo likviduoti bendrovę juridinio asmens likvidatorius Registrų centrui turi pateikti prašymą įregistruoti teisinį statusą „likviduojamas“, minėtą akcininkų sprendimą įrodantį dokumentą ir kitus reikalingus dokumentus.
Likvidatoriui atlikus likvidavimo procedūrai reikalingus veiksmus (atleisti darbuotojus, kreiptis į VMI dėl atsiskaitymo su biudžetais ir kt.) turi būti pateiktas prašymas išregistruoti ar išbraukti juridinį asmenį iš Juridinių asmenų registro, laisva forma surašytas likvidavimo aktas, kuriame nurodomi likvidavimo metu atlikti darbai. Juridinis asmuo išregistruojamas gavus VMI pranešimą, kad atsiskaityta su biudžetais ir pinigų fondais bei Archyvo išduotą pažymą, patvirtinančią, kad dokumentai perduoti toliau saugoti arba perduotinų toliau saugoti dokumentų nėra . Nesant kliūčių, juridinio asmens likvidavimo ir išregistravimo procedūra užtrunka 2-3 savaites.
Už juridinio asmens išregistravimą mokamas Vyriausybės nustatytas atlyginimas - 8,92 euro.
| Etapas | Veiksmai | Terminas |
|---|---|---|
| 1 | Juridinio asmens dalyvių sprendimas likviduoti įmonę ir paskirti likvidatorių | - |
| 2 | Prašymo dėl likviduojamos įmonės statuso įregistravimas Registrų centre | 3 d. d. |
| 3 | Likvidatoriaus veiksmai, susiję su likvidavimu (atsiskaitymas su kreditoriais, turto paskirstymas) | - |
| 4 | Prašymo išregistruoti juridinį asmenį pateikimas Registrų centrui | - |
| 5 | VMI pranešimo apie atsiskaitymą su biudžetais gavimas | - |
| 6 | Juridinio asmens išregistravimas | 5 d. d. |
Patarimai Įmonėms Ir Butų Savininkams
- Atnaujinkite duomenis: Laiku atnaujinkite duomenis Juridinių asmenų registre.
- Bendradarbiaukite: Bendradarbiaukite su akcininkais ir Registrų centru, kad išvengtumėte teisinių ginčų.
- Pasikonsultuokite su teisininkais: Jei situacija sudėtinga, pasikonsultuokite su teisininkais, kad gautumėte profesionalią pagalbą.
Virtuali Įmonių Buveinė: Ar Tai Įmanoma Lietuvoje?
2018 m. Vyriausybė pritarė tuometinės Ūkio ministerijos siūlymui įteisinti virtualią įmonių buveinę, sudarančią sąlygas užtikrinti teisinę ir įrodomąją galią turinčią komunikaciją su valstybės institucijomis ir kitais asmenimis virtualioje erdvėje.
Virtuali įmonių buveinė turėjo būti įteisinta Seimui priėmus atitinkamas Civilinio kodekso pataisas, tačiau Parlamento Vyriausybės projektas taip ir nepasiekė. 2021-ųjų kovą teikti siūlymus dėl virtualios įmonių buveinės žadėjo ir ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonatė.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija komentare Delfi teigia, kad virtualios įmonių buveinės iniciatyva nėra pamiršta, tačiau klausimas reikalauja išsamesnių diskusijų, siekiant išvengti nacionalinių ir ES teisės prieštaravimų.