Gelžbetoninės perdangos plokštės yra plačiai naudojamos statyboje dėl savo tvirtumo, patikimumo ir ekonomiškumo. Šiame straipsnyje aptarsime svarbiausius aspektus, susijusius su gelžbetoninių perdangos plokščių užleidimu ant mūrinių sienų, įskaitant reikalavimus, konstrukcijas ir patikimumo užtikrinimo būdus.
Pagrindinės sąvokos ir reikalavimai stogams
Prieš aptariant plokščių užleidimą, svarbu susipažinti su pagrindinėmis sąvokomis ir reikalavimais, keliamais stogams:
- Atbraila - žemesnis šlaitinio ar plokščiojo stogo kraštas.
- Atvirkštinis stogas - eksploatuojamas stogas, kuriame šiluminė izoliacija įrengta virš hidroizoliacinio sluoksnio.
- Hidroizoliacinė stogo danga - iš hidroizoliacinių medžiagų sudaryta vandeniui nelaidi danga.
- Karnizas - stogo šlaito dalis, išsikišusi už išorinės sienos.
- Kraigas - šlaitinio stogo viršutinė horizontali šlaitų sankirtos briauna.
Stogai turi atitikti esminius statinio reikalavimus, įskaitant priešgaisrinę saugą, aplinkos apsaugą, garso izoliaciją, šilumos izoliaciją ir cheminį atsparumą. Taip pat svarbu užtikrinti, kad nuo stogo būtų saugiai nuvedamas vanduo, o konstrukcijos būtų apsaugotos nuo išorinio lietaus ir sniego poveikio.
Svarbu: Stogų konstrukcijoms leidžiama naudoti tik nustatyta tvarka sertifikuotus statybos produktus.
Plokštieji neeksploatuojamieji stogai
Plokštiesiems neeksploatuojamiesiems stogams priskiriami stogai, kurių nuolydis ne mažesnis kaip 0,7 ° ir ne didesnis kaip 7 °. Projektuojant ir įrengiant tokius stogus, būtina įvertinti šių sluoksnių naudojimą:
- Garus izoliuojančio sluoksnio
- Nuolydžio suformavimo sluoksnio
- Termoizoliacinio sluoksnio
- Vėjui nelaidaus sluoksnio
- Vėdinamo oro sluoksnio
- Vandens garų slėgį išlyginančio sluoksnio
- Papildomų hidroizoliacinių sluoksnių
- Hidroizoliacinės stogo dangos
- Hidroizoliacinės dangos apsauginio sluoksnio
Plokščiųjų neeksploatuojamųjų stogų hidroizoliacinės dangos tvirtinimo konstrukciniai sprendiniai turi būti pagrįsti skaičiavimais, įvertinant stogą veikiančias vėjo ir kitas apkrovas.
Reikalavimai statybos produktams ir paklotams
- Nuo atmosferos poveikių neapsaugotų betoninių ir gelžbetoninių statybos produktų atsparumas tūriniam šaldymui turi būti ne mažesnis kaip FRE 200.
- Bituminių ir kitų mastikų atsparumas temperatūrai turi būti ne mažesnis kaip 75 °C.
- Hidroizoliacinei dangai ir garus izoliuojančiam sluoksniui įrengti skirtų betoninių paklotų ir išlyginamųjų sluoksnių paviršius turi būti lygus, švarus ir sausas, ištrupėjimai ir plyšiai turi būti užtaisyti.
Tarp hidroizoliacinės dangos betoninio pakloto ir virš stogo iškylančių vertikalių paviršių turi būti palikti ne mažesnio kaip 20 mm pločio deformaciniai tarpai.
Termoizoliacinių statybos produktų mechaninis atsparumas turi būti parinktas įvertinus galimą apkrovų poveikį. Minimalūs reikalavimai termoizoliaciniams statybos produktams iš mineralinės vatos ir polistireninio putplasčio nurodyti aukščiau esančiame tekste.
Visi stogo konstrukcijoms gaminti naudojami metalo ir skardos elementai turi būti iš korozijai atsparių statybos produktų.
Reikalavimai garus izoliuojantiems sluoksniams
Garus izoliuojantis sluoksnis turi būti įrengtas taip, kad stogo konstrukcijose nesikauptų drėgmė. Stoguose virš šildomų patalpų garus izoliuojantis sluoksnis turi būti įrengtas vidinėje termoizoliacinio sluoksnio pusėje. Garus izoliuojančiam sluoksniui panaudotų statybos produktų sujungimai turi būti suklijuoti, tarpusavyje sulydyti arba kitu būdu užsandarinti.
Stogo sandūrose su sienomis, taip pat konstrukcijų ir stogo elementų, pereinančių per denginį, vietose garus izoliuojantis sluoksnis turi tęstis iki šiluminės izoliacijos sluoksnio viršaus. Deformacinių siūlių garinės izoliacijos sluoksnis turi būti įrengtas taip, kad iš pastato patalpų nepraleistų drėgmės ir dengtų kompensatorių kraštus.
Plokščiuosiuose stoguose, kurie įrengti virš horizontalių gelžbetoninių perdenginių, pirmiausia turi būti įrengtas nuolydį formuojantis sluoksnis, o garus izoliuojantis sluoksnis turi būti įrengtas virš nuolydį formuojančio sluoksnio.
Reikalavimai hidroizoliacinės dangos sutvirtinimui ir prijungimui prie vertikalių paviršių
Stogo hidroizoliacinėje dangoje turi būti numatytas reikiamas papildomų hidroizoliacinių sluoksnių skaičius, jų išdėstymas ir statybos produktai šių sluoksnių įrengimui.
Prieš įrengiant ritininę hidroizoliacinę dangą ant vertikalios mūrinės sienos, mūras turi būti nutinkuotas - arba mūro siūlės turi būti užpildytos, o paviršius išlygintas.
Stogo sujungimo vietose su sienomis ir kitais vertikaliais paviršiais pastarieji turi būti padengti hidroizoliacine danga ne mažiau kaip 300 mm virš stogo plokštumos. Sujungimo su parapetais vietose, kai parapeto aukštis žemesnis nei 300 mm, hidroizoliacinė danga turi būti užleista ant parapeto viršaus ir pritvirtinta. Hidroizoliacinės dangos kraštas turi būti užsandarintas, kad į stogo konstrukcijas nepatektų vanduo.
Reikalavimai deformacinėms siūlėms
Deformacinės siūlės turi būti atitrauktos nuo sienų, parapetų ir kitų virš stogo išsikišusių pastato dalių ne mažiau kaip 500 mm.
Deformacinių siūlių išdėstymo intervalai turi būti tokie, kad užtikrintų hidroizoliacinės dangos sandarumą ir jos atsparumą irimui dėl deformacinių reiškinių.
Betone, keramzitbetonyje arba mediniuose paklotuose deformacinės siūlės turi būti įrengtos ne didesniais kaip 10 m intervalais, o termoizoliacinių statybos produktų paklotuose - ne didesniais kaip 30 m intervalais.
Pastato aukščio perkryčio vietose esančiose deformacinėse siūlėse turi būti įrengti kompensatoriai. Deformacinės siūlės konstrukcija turi būti tokia, kad, atsiradus deformacijai, pro siūlę nepratekėtų vanduo. Deformacinių siūlių įdėklams turi būti naudojami nedegūs termoizoliaciniai statybos produktai.
Deformacinės siūlės pastato konstrukcijose, paklote ir hidroizoliacinėje stogo dangoje turi būti sutapdintos.
Vandens garų slėgio išlyginamasis sluoksnis
Vandens garų slėgio išlyginamasis sluoksnis turi būti įrengtas po hidroizoliacinės dangos sluoksniu.
Kai hidroizoliacinė danga įrengta ant betoninių ar gelžbetoninių paklotų, privaloma įrengti vandens garų slėgio išlyginamąjį sluoksnį.
Vandens garų slėgio išlyginamojo sluoksnio oro mikrotarpsluoksniai turi susisiekti su išore per parapetus, karnizus arba vėdinimo kaminėlius.
Visuose platesniuose kaip 10 m stoguose turi būti įrengti vėdinimo kaminėliai. 60 m2-80 m2 stogo plote turi būti įrengtas ne mažiau kaip vienas vėdinimo kaminėlis.
Reikalavimai parapetams
Parapetai turi būti iškilę virš hidroizoliacinės stogo dangos paviršiaus ne mažiau kaip 100 mm.
Parapetų viršaus nuolydis turi būti į stogo pusę ir ne mažesnis kaip 2,9 °.
Padengiant parapetus skarda, ją būtina iškišti už vertikalaus sienos paviršiaus į abi sienos puses.
Kiaurymėtosios įtemptojo gelžbetonio plokštės
Kiaurymėtosios įtemptojo gelžbetonio plokštės yra projektuojamos ir gaminamos ekstruziniu būdu pagal užsakovo pateiktą perdangų planą. Įtemptojo gelžbetonio kiaurymėtosios plokštės yra standžios, ekonomiško skerspjūvio. Plokštės gaminamos tam tikro aukščio ir pagal kliento pageidavimus pjaustomos įvairiais ilgiais. Nominalusis gaminio plotis yra 1200 mm, tačiau plokštė gali būti pjaustoma išilgai į mažesnio pločio juostas.
Plokštės gaminamos iš C 45/55 ar C 50/60 klasės normaliojo betono ir armuojamos iš anksto įtemptais plieniniais lynais, išdėstant juos tempimo zonoje. Plokščių armavimui naudojami tik sertifikuoti ir CE ženklinimą turintys septynių vijų lynai Y 1860S, kurių skersmuo - 9,3 ar 12,5 mm.
Įtemptojo gelžbetonio plokštės pasižymi geromis garsą izoliuojančiomis savybėmis. Tarpai tarp plokščių (siūlės) turi būti armuojami ir užtaisomi betonu (6 pav. Plokščių galuose esančios kiaurymės yra užtaisomos (užkemšamos) plastikiniais dažniausiai 50 mm ilgio kamščiais.
Sumontuotų plokščių dažniausiai paremti nereikia. Paremti reikia tas plokštes, kurių atraminiuose galuose ir viduryje, yra angos, išėmos didesnės negu 300 x 300 mm.
Plokščių atrėmimas
Plokštės gali būti atremtos į gelžbetonines sijas. Atrėmimo zonos ilgis turi būti ne mažesnis kaip 70 mm. Priklausomai nuo gelžbetoninės sijos formos, plokštės gali būti remiamos į pačią siją arba jos lentynas.
Išilginis tarpas tarp plokščių turi būti ne mažesnis kaip 30 mm ir yra užpildomas betonu (be armavimo). Plokščių atraminėse zonose pašalinama viršutinė lentyna (atidengiamos plokščių kiaurymės). Sudėjus armatūrą į kiaurymes ir išilgines siūles, jos sumonolitinamos C30/37 klasės betonu.
Norint padidinti kiaurymėtųjų perdangos plokščių standį (sumažinti įlinkį) bei padidinti laikomąją galią armatūros kiekis turi būti parenkamas apskaičiavimais, įvertinant pasikeitusią perdangos plokštės skaičiuotinę schemą. Šiuo atveju į kiaurymes rekomenduojama dėti plokščiuosius armatūros strypynus. Skersinės armatūros kiekis turi būti parenkamas pagal lenkiamųjų elementų armavimo skersine armatūra konstravimo nuorodų reikalavimus.
Plokštės į sienas dažniausiai remiamos per cementinio skiedinio išlyginamąjį sluoksnį arba neopreno juostas. Neopreno juostos gali būti vartojamos nedidelio aukštingumo pastatams (1-2 aukštų) arba mišriose (platforminėse-kontaktinėse) sandūrose.
Rekomenduojamas horizontaliųjų skiedinio siūlių storis yra 15-20 mm.
Kai plokščių atrėmimo į sieną ilgis yra mažas, rekomenduojama į plokščių kiaurymes įdėti armatūros strypynus ir kiaurymes monolitinti (29-30 pav.). Toks konstrukcinis sprendimas padidina horizontaliųjų sandūrų stiprumą ir patikimumą.
Sandūrų armavimas (dedant armatūros strypynus į plokščių kiaurymes) rekomenduojamas ir esant pakankamam perdangos plokščių atrėmimo ilgiui, norint padidinti sandūros patikimumą.
Mūrinės sienos gali būti vienasluoksnės arba sluoksniuotosios. Išorinėse sluoksniuotose sienose perdangos plokštės yra atremiamos į vidinį laikantįjį sluoksnį (20 pav.). Plokštės atrėmimo zonos ilgis turi būti apskaičiuojamas ir ne mažesnis kaip 120 mm.
Montuoti plokštes į griovelius (išėmas), paliekamus mūrijant sieną, draudžiama. Plokštes atremiant į gelžbetonines arba betonines sienas atrėmimo zonos ilgis turi būti ne mažesnis kaip 100 mm, ir ne mažesnis kaip 0,008xl, kur l - skaičiuotinas tarpatramio ilgis.
Angų įrengimas
Gamyklinių angų plotis gali būti iki 400 mm. Angos ilgis priklauso nuo jos padėties plokštėje. Mažos angos formuojamos plokštės išilginių kiaurymių centre. Vienoje plokštėje gali būti iki trijų angų. Angos formuojamos gamybos metų. Angų briaunos yra šiurkščios.
Perdangoje įrengiant angas laiptams, viena arba dvi plokštės yra pjaunamos ties angos kraštu. Šios plokštės yra atremiamos į PEIKKO PETRA plokščių pakabas.
VSP GROUP - surenkamos perdangos montavimas
Šiame straipsnyje aptarėme svarbiausius aspektus, susijusius su gelžbetoninių perdangos plokščių užleidimu ant mūrinių sienų. Laikantis reikalavimų ir tinkamai įrengiant konstrukcijas, galima užtikrinti perdangos patikimumą ir ilgaamžiškumą.
tags: #kiek #reikia #uzleisti #perdangos #gelzbetoniniu #ploksciu