Šildymo sistemų technologijos per pastaruosius dešimtmečius sulaukė didelių pokyčių. Dabar pastatų apšildymui siūlomi dešimtys skirtingų šilumos šaltinių ir šildymo būdų. Griežtesni pastatų energinio efektyvumo reikalavimai smarkiai pakeitė ir šildymui reikalingos energijos kiekius. Šiluma dabar gali būti išgaunama iš oro, gali būti sugrąžinama į patalpas ta šiluma, kuri prarandama vėdinimo metu.
Šiame straipsnyje aptarsime, kaip pasirinkti tinkamą šilumos siurblį 60 kv. m patalpų apšildymui, įvertinsime įvairius faktorius, įtakojančius reikalingą galią ir sąnaudas, bei pateiksime realius kainų pavyzdžius.
Nusprendus namams rinktis efektyvų, taupų ir aplinkai draugišką šildymo sprendimą paprastai pasirenkamas šilumos siurblys: oras-oras, oras-vanduo ar kito tipo. Tačiau pasirinkimo procesas gali būti kiek keblus, kadangi šilumos siurblių spektras rinkoje labai didelis. Taigi tikslinga išgryninti esminius kriterijus, savo poreikius ir galimybes. Vienas iš svarbiausių pasirinkimo aspektų, tiesiogiai susijęs su siurblio efektyvumu, yra jo galingumas.
Siurblio galingumas yra tiesiogiai susijęs su jo veikimu, tad svarbu pasirinkti būtent tokį, kuris tinka atsižvelgiant į patalpų plotą, kurį reikia apšildyti. Jei pasirinksite per mažos galios siurblį, tai jis veiks visu savo pajėgumu, kas tikrai neprisidės prie ilgesnės jo eksploatacijos. Negana to, sąskaitos už elektrą bus nemažos, o namų jis, tikėtina, tinkamai neapšildys. Tačiau jei prioritetą teiksite per didelės galios siurbliui, tai irgi nebus racionalus sprendimas. Geriausias siurblys bus tas, kurio galingumas idealiai atitiks apšildomą plotą.
Šilumos siurblio veikimo principas
Šilumos siurblio patalpų šildymo veikimo principas gana paprastas. Įrenginio sistema yra užpildyta freonu, kurį specialistai gali pavadinti „šilumnešiu“ arba „šaltnešiu“, priklausomai nuo to ar įrenginys patalpas šildo, ar vėsina. Jo temperatūra yra žemesnė, nei aplinkos. Garintuvas freoną paverčia garais. Garai, būdami žemesnės temperatūros, šilumą paima iš aplinkos. Tada jie keliauja į kompresorių, kuriame yra suspaudžiami.
Suspaustų garų temperatūra labai padidėja ir ši šiluma yra atiduodama į šildomas patalpas. Atidavę šilumą, garai papuola į kondensatorių, kuriame virsta skysčiu ir toliau keliauja į išsiplėtimo vožtuvą. Čia jo slėgis sumažėja.
Šilumos siurblio veikimo principas
Šilumos siurblių tipai
Rinkoje galite rasti kelių tipų šilumos siurblius:
- Oras-oras (kai šiluma paimama iš lauko oro ir atiduodama į vidaus patalų orą).
- Oras - vanduo (kai šiluma paimama iš lauko oro ir atiduodama į vidaus patalų šildymo sistemą, pvz. grindinį šildymą ar radiatorius).
- Žemė - vanduo (kai šiluma paimama iš lauke esančios žemės ir atiduodama į vidaus patalų šildymo sistemą, pvz. grindinį šildymą ar radiatorius).
- Vanduo - vanduo (kai šiluma paimama iš lauke esančio vandens telkinio (galimai šalia tekančios neužšalančios upės) ir atiduodama į vidaus patalų šildymo sistemą, pvz. grindinį šildymą ar radiatorius).
Tarkime, jeigu turite gamybines - remonto patalpas, kuriose nėra sumontuotą jokia šildymos sistema (radiatoriai ar grindinis šildymas), galimai finansiškai labiau apsimokėtų statyti galingesnį oras - oras šilumos siurblį. Šiū tipų siurbliai turi vidinį ir šorinį blokus. Tačiau, jeigu vertinsime Jūsų gyvenamo būsto apšildymo galimybes, kuriame yra įrengtas grindinis šildymas, daugumoje atvejų siūlysime įrengti šilumos siurblį oras - vanduo.
Vertinant grynai iš techninės pusės, geoterminiai (žemė- vanduo ir vanduo - vanduo) šilumos siurbliai yra efektyvesni, nei oras - oras ar oras - vanduo.
Oras-oras šilumos siurbliai: kaip nustatyti tinkamą galią?
Pastaraisiais metais oras-oras šilumos siurbliai tapo vienu populiariausių šildymo sprendimų Lietuvos butuose. Ir tai visai nesunku paaiškinti - šios sistemos nesudėtingai montuojamos, nereikalauja leidimų iš daugiabučio bendrijų, o svarbiausia, leidžia ne tik šildyti, bet ir vėsinti patalpas vasarą.
60 kvadratinių metrų butas - tai vienas dažniausių plotų Lietuvoje, todėl būtent tokio dydžio būstui įrengti šildymo sistemą yra daug praktiškų niuansų, kuriuos verta žinoti prieš priimant sprendimą. Skirtingai nei grindinio šildymo ar radiatorių sistemos, oras-oras šilumos siurbliui nereikia jokių vamzdynų, kolektorių ar kitų sudėtingų komunikacijų. Tai ypač aktualu seniems butams, kur renovacija būtų sudėtinga ir brangi. Be to, daugelyje daugiabučių namų tiesiog nėra techninių galimybių įrengti kitokio tipo šildymą be didelių investicijų ir kaimynų sutikimų.
Nuo to, kokio dydžio patalpas norėsite šildyti, priklausys reikalingas įrenginio galingumas. Šildant vieną patalpą, paprastai montuojama taip vadinama „split-sistema“ - įrengiamas vienas išorinis įrenginys ir vienas vidinis. Norint šildyti dvi ar tris patalpas, galima naudoti „multi - split“ sistemą.
Šilumos siurblio galia - tai parametras, nuo kurio priklauso ne tik įrangos kaina, bet ir būsimi eksploatacijos kaštai. Per mažai galingas įrenginys dirbs ant ribos, vartodamas daugiau elektros ir greičiau susidėvės. Per daug galingas - kainuos nereikalingai brangiai.
60 kvadratų butui teoriškai reikėtų apie 3-4 kW šildymo galios, jei butas vidutiniškai apšiltintas. Tačiau čia svarbu atsižvelgti į kelis faktorius. Ar butas kampinis? Ar langai į šiaurę? Koks aukštas - pirmasis ar paskutinis? Ar pastatas renovuotas? Visa tai gali pakeisti reikalingą galią iki 30-40 procentų.
Saugiau yra rinktis šiek tiek galingesnį įrenginį nei minimaliai reikia. Pavyzdžiui, 5 kW sistemos kaina nesiskirs drastiškai nuo 3,5 kW, bet turėsite rezervą šalčiausioms žiemos dienoms ir greičiau pasieksite norimą temperatūrą. Be to, kai įrenginys nedirba ant maksimalios galios, jis efektyvesnis ir tyli.
Inverterinės technologijos įrenginiai, kurie plačiai paplitę dabar, automatiškai reguliuoja galią pagal poreikį. Tai reiškia, kad 5 kW įrenginys nedirbs nuolat maksimalia galia - jis prisitaikys prie realių poreikių. Todėl nebijokite rinktis šiek tiek galingesnio modelio, jei kaina nesiskiria drastiškai.
Anksčiau būdavo grubiai skaičiuojama, kad 10 kvadratinių metrų plotui reikia 1 kW galingumo šildymo įrangos. Tai buvo beveik teisinga C ir žemesnio energetinio efektyvumo klasės pastatams, kuriuose vidutiniškai per metus sunaudojama apie 180 - 250 kWh/m2.
Energiškai efektyvesniems būstams reikia tikslesnių skaičiavimų. Maksimaliam šildymo galingumui apskaičiuoti verta imti šalčiausią ( -20 laipsnių C) vėjuotą dieną (įvedant didesnį patalpose keičiamo oro kiekį). Vėjas padidina energijos praradimus, ypač jei neužtikrintas sandarumas.
Norint apskaičiuoti reikalingą šildymo prietaiso galią, iš praktikos dominuoja tokie skaičiai:
- D - C klasės pastatams - maksimalus galingumas 1 kW - 5-7 m2, vidutinis - 10 m2
- B klasės - maksimalus galingumas 1 kW - 10-15 m2, vidutinis 20 - 30 m2
- A ir aukštesnės klasės pastatuose maksimaliai reikia apie 1 kW - 18 -20 m2 šildomam plotui, vidutiniškai 1 kW pakanka sušildyti 35 - 45 m2 ploto.
Tačiau reikalingai siurblio galiai įtakos turi ne tik plotas, tačiau ir tai, kiek gera pastato šiluminė varža: naujos statybos, A klasės namų šiluminė varža bus tikrai gera ir tokiu atveju reikalingas šilumos kiekis siekia maždaug 40 W/m2. Senos statybos namams, sodyboms, kitiems statiniams su prastesne šilumine varža reikalingas šilumos kiekis siekia maždaug 60 W/m2.
Šildymo galios poreikis būtų apie 50-55 W/m2. Vadinasi, reikėtų galios apie 9-9,4 kW. Priimame, kad šildymo galios prie lauko -15 C, reikės apie 0,85. Tada reikėtų apie 8 kW. Dar pridedame apie 1 kW vidutiniškai karštam vandeniui ruošti. Vadinasi, prie lauko -15 C, šilumos siurblio galia turėtų būti apie 9 kW. Esant žemesnei lauko temperatūrai (tai būna labai retai), trūkstamą galią prideda įmontuoti el. šildymo elementai.
Energijos vartojimo efektyvumas
Renkantis šilumos siurblį svarbu atsižvelgti į įrenginio efektyvumo koeficientą (COP, angl. Coefficient of Perfomance arba nuo 2014 m. COP/SCOP koeficientas tuo geresnis, kuo aukštesnis. Pvz., jeigu šilumos siurblio COP yra 5, tai jis, sunaudojęs 1 kW elektros energijos, į šildomas patalpas atiduos 5 kW šilumos.
Šiuolaikinis oras-oras šilumos siurblys turi SCOP (sezono efektyvumo koeficientą) apie 4-4,5. Tai reiškia, kad iš 1 kW elektros energijos gaunate 4-4,5 kW šilumos. Su oras-oras sistema tai reikštų apie 1500-2000 kWh elektros energijos per sezoną. Esant elektros kainai apie 0,15-0,20 Eur/kWh, šildymo sezonas kainuotų 225-400 eurų.
Verta paminėti ir šilumos naudingumo koeficientą (COP), kaip dar vieną labai svarbų veiksnį.
Kiek kainuoja įrengti šilumos siurblį?
Kai kalbame apie oras-oras šildymo sistemos kainą 60 kv.m. butui, turime suprasti, kad tai nėra vien tik įrangos pirkimo klausimas. Bendra investicija susideda iš kelių pagrindinių dalių, kurių kiekviena gali svyruoti priklausomai nuo jūsų pasirinkimų ir konkrečių aplinkybių.
Pirmiausia - pati įranga. 60 kvadratų butui paprastai pakanka vieno išorinio bloko ir vieno ar dviejų vidinių blokelių. Jei turite atvirą planą ar neblogą oro cirkuliaciją, vieno galingesnio vidinio bloko gali užtekti. Tačiau jei butas suskirstytas į atskiras kambarius su durimis, geriau rinktis du mažesnius vidinius blokus - vieną bendrai erdvei, kitą miegamajam.
Įrangos kainos labai skiriasi priklausomai nuo gamintojo ir modelio. Profesionalus montavimas 60 kv.m. Jei gyvenant aukštesniame aukšte reikia alpinistų paslaugų išoriniam blokui montuoti, kaina gali išaugti dar 100-200 eurų.
Realių kainų pavyzdžiai
Dabar apibendrinkim konkrečiais skaičiais, kiek iš tikrųjų kainuoja oras-oras šildymo sistema 60 kv.m. butui 2024 metais Lietuvoje.
- Ekonominis variantas (vienas vidinis blokas, kinų gamintojas): įranga 700-900 eurų, montavimas 300-400 eurų, papildomos išlaidos 100-150 eurų. Bendra suma: 1100-1450 eurų.
- Vidutinis variantas (vienas vidinis blokas, japonų/korėjiečių gamintojas): įranga 1400-1800 eurų, montavimas 400-500 eurų, papildomos išlaidos 100-150 eurų. Bendra suma: 1900-2450 eurų.
- Premium variantas (du vidiniai blokai, aukščiausios klasės įranga su Wi-Fi valdymu, oro valymo funkcijomis): įranga 3200-4000 eurų, montavimas 700-900 eurų, papildomos išlaidos 200-250 eurų. Bendra suma: 4100-5150 eurų.
Kaip matote, kainų amplitudė gana plati - nuo 1100 iki 5000 eurų. Bet realistiškai, dauguma žmonių investuoja 2000-3000 eurų už gerą, patikimą sistemą, kuri tarnaus ilgus metus.
Papildomos išlaidos
Be pagrindinės įrangos ir montavimo, yra keletas papildomų išlaidų, kurias verta įskaičiuoti į bendrą biudžetą. Jos nėra milžiniškos, bet geriau apie jas žinoti iš anksto.
- Elektros instaliacijos darbai. Šilumos siurbliui reikia atskiros linijos su automatiniu jungikliu. Jei jūsų bute elektros skydinė pasenusi ar nėra laisvų vietų, gali tekti ją modernizuoti. Tai gali kainuoti nuo 50 iki 200 eurų, priklausomai nuo situacijos.
- Kondensato nutekėjimo sistema. Vidinis blokas gamina kondensatą, kurį reikia kažkur nutekinti. Dažniausiai tai daroma per nedidelį vamzdelį į kanalizaciją arba lauko pusę. Jei nėra patogaus sprendimo, gali tekti įrengti kondensato siurblį - dar apie 50-100 eurų.
- Fasado sutvarkymui gali tekti gauti leidimą iš bendrijos, nors tai labiau biurokratinė nei finansinė našta. Kai kuriose bendrijose reikalaujama, kad išorinis blokas būtų montuojamas vienodoje vietoje visuose butuose arba kad būtų naudojamos dekoratyvios grotelės. Tai gali pridėti dar 50-150 eurų.
- Kasmetinė priežiūra. Nors tai ne vienkartinė išlaida, verta ją planuoti. Profesionalus šilumos siurblio aptarnavimas kartą per metus kainuoja apie 60-100 eurų.
Dažniausios pirkėjų klaidos
Turėdamas patirties šioje srityje, galiu pasakyti, kad žmonės daro kelias tipines klaidas, kurios vėliau kainuoja papildomų pinigų ar nusivylimo.
- Per didelis dėmesys kainai, per mažas kokybei.
- Montavimas pigiausiomis kainomis.
- Netinkama vidinio bloko vieta.
- Per didelis pasitikėjimas, kad vienas blokas tikrai pakaks.
Grįžtant prie pagrindinio klausimo - ar verta investuoti į oras-oras šildymo sistemą 60 kv.m. butui? Atsakymas beveik visais atvejais yra teigiamas, jei tik neturite centrinio šildymo su labai žemomis kainomis.
Finansiškai sistema atsiperkanti per 3-5 metus, priklausomai nuo to, kokį šildymo būdą keičiate. Jei keičiate elektrinius radiatorius, atsipirkimas greitas - per 2-3 metus. Jei keičiate dujas, ilgiau - per 5-7 metus, bet vis tiek atsiperkanti. O dar gaunate vėsinimo funkciją, kuri vasaromis tampa vis aktualesnė.
Leidimai ir reikalavimai
Įsirengiant šilumos siurblį nuosavuose vienbučiuose namuose, jokių papildomų leidimų nereikia, jeigu pastatas neįtrauktas į Kultūros vertybių registrą. Norint įsirengti šilumos siurblį daugiabučiame name vienam butui, yra svarbu, kur norėsite statyti išorinį šilumos siurblio bloką.
Jeigu statysite Jums teisiškai priklausančiame balkone, papildomų leidimų nereikės. Jeigu išorinį bloką montuosite ir kitų butų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiose vietose, Jums reikės gauti daugiabučio bendrasavininkų sutikimą.
Šilumos siurblių priežiūra
Šilumos savininko rūpestis būtų sistemingai prižiūrėti ar švarūs oro filtrai. Tikrinimo ir valymo dažnumas priklauso nuo aplinkos sąlygų, siurblio veikimo intensyvumo, pačio siurblio modelio. Kasmetinis periodinis šilumos siurblio techninis aptarnavimas turėtų būti atliekamas sertifikuotų specialistų.
Poveikis oro kokybei
Šilumos siurbliai gali turėti įvairių poveikių patalpų oro kokybei, priklausomai nuo to, kaip jie yra naudojami ir kokia jų technologija.
- Ventiliacija: kai kurie šilumos siurbliai yra integruoti su ventiliacijos sistema arba gali būti prijungti prie jų.
- Filtravimas: kai kuriuose šilumos siurbliuose yra įmontuoti oro filtrai, kurie gali sulaikyti dulkes, alergenus, bakterijas ir kitus kenksmingas daleles iš oro.
- Drėgmės kontrolė: kai kurie šilumos siurbliai turi funkcijas, skirtas valdyti drėgmę patalpose.
Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad šilumos siurbliai gali turėti įtakos oro kokybei tik tuo atveju, jei jie yra tinkamai prižiūrimi, valomi ir eksploatuojami.
Tikimės, kad šis straipsnis padės jums priimti teisingą sprendimą renkantis šilumos siurblį 60 kv. m patalpų apšildymui. Rinkitės siurblį mūsų pasiūloje.