Kiek vandens turi būti radiatoriuje: išsamus vadovas

Šiuolaikiniai radiatoriai būna įvairių formų (plokšti, vamzdiniai), vertikalūs, horizontalūs, įvairaus aukščio ir pločio. Jų medžiaga - ketus arba plienas, būna aliuminio radiatorių, dviejų metalo lydinio. Radiatorių plokštės paprastai turi griovelius, kad susidarytų didesnis šilumos atidavimo plotas.

Jei norite užtikrinti optimalų šilumos komfortą sau ir savo šeimai, nepriklausomai nuo temperatūros lauke, turite pagalvoti apie tinkamos šildymo sistemos įrengimą. Šiame straipsnyje patariame, kaip apskaičiuoti radiatoriaus galią priklausomai nuo patalpos dydžio. Tai labai svarbu, nes skirtingoms patalpoms gali prireikti labai skirtingos šilumos kiekio.

Radiatorių tipai ir jų ypatybės

Radiatorių tipo pasirinkimą lemia šilumos šaltinio tipas. Jeigu naudojamas paprasčiausias kietojo kuro katilas, tinkamas variantas yra ketaus (vadinamieji špižiniai) radiatoriai, kadangi jie labiau inertiški temperatūros kitimui. Šie įrenginiai į aplinką išspinduliuoja iki 60 proc.

Populiariausi yra plieniniai plokšti radiatoriai, jų efektyvumas didelis, o kaina ne pati didžiausia ir daugeliui prieinama. Jie gali būti viengubi, dvigubi arba trigubi. Visi plieniniai radiatoriai skirti uždarai šildymo sistemai, t. y., tokiai, kurioje vanduo neturi sąlyčio su aplinkos oru, negauna deguonies ir metalas apsaugomas nuo korozijos.

Ketaus radiatoriai gali turėti keletą sekcijų, jie yra patvaresni ir daugiau inertiški - t.y., lėčiau įšyla, bet ir lėčiau atšąla. Kai kas dar mano, kad špižiniai radiatoriai netaupūs. Senieji tokio tipo radiatoriai iš tiesų turėjo didelę talpą, taigi, kol prišildavo bei atvėsdavo 60 litrų, praeidavo nemažai laiko. Tačiau visa tai jau praeitis. Šiuolaikinių radiatorių talpa daug mažesnė. Senųjų radiatorių vienoje sekcijoje tilpdavo apie 4-5 litrus vandens, o visame šiuolaikiniame radiatoriuje yra vos 5 litrai vandens ir, nors ketaus paviršiaus plotas liko toks pats, tačiau šilumos atidavimo paviršius gerokai padidėjo.

Į grindis montuojami konvektoriai - šiuolaikinis šildymo sistemos prietaisas, nes moderniuose stikliniuose pastatuose, prie didelių vitrininių langų tradiciniai radiatoriai tampa interjerą darkančia detale. Konvektoriai paprastai turi varinius vamzdelius, kuriais cirkuliuoja šilumnešis, korpusas yra iš plieno arba aliuminio, šilumokaičio plokštelės - iš aliuminio.

Dar vienas šildymo prietaisas, panašus į ištemptą radiatorių - grindjuostės, liaudiškai vadinamos plintusais. Variniai vamzdeliai arba elektros kabelis gali būti slepiami grindjuostėse, šiuo atveju tai bus vadinamasis grindjuostinis šildymo būdas. Grindjuostės išvedžiojamos visu kambario perimetru, atitinkamai didesnės galios jos gali būti ir pagrindiniu šildymo būdu.

Vonios kambaryje savotišku radiatoriumi galima vadinti rankšluosčių džiovintuvą - vadinamąjį gyvatuką. Jo paskirtis - šildyti ir sausinti vonios kambario orą. Gyvatuko šilumos šaltiniu gali būti elektra, šildymo sistemos vanduo arba vanduo iš karšto vandens ruošimo sistemos.

Taip pat yra lubinio arba sieninio šildymo kilimėlių. Lubinio šildymo kilimėliai būna pagaminti iš lanksčios medžiagos, per kurią prateka šilumnešis, kuris ir šildo patalpas arba vasaros metu jas vėsina.

Radiatoriaus įrengimo vieta

Radiatorius paprastai įrengiamas prie lauko sienos. Geriausia, jeigu statomas po langu, kadangi tokiu atveju pasiekiamas palankiausias patalpos oro pasiskirstymas. Rekomenduojamas radiatoriaus ilgis - ne mažesnis nei lango plotis, viso radiatoriaus pločio neturi uždengti palangė. Tokiu būdu kylanti šilto oro srovė susimaišo su šaltu oru, krintančiu nuo lango stiklo, ir nesijaučia nemalonios šalto oro traukos prie grindų.

Radiatoriaus jungtis su šilumos šaltiniu

Pagrindinis vandeninio radiatoriaus jungties su šilumos šaltiniu elementas - du vamzdžiai: vienu šilumos nešiklis atbėga į radiatorių, kitu - išbėga, jie gali būti jungiami iš apačios arba iš šono, kartais iš centro.

Radiatoriaus galios parinkimas pagal patalpos dydį

Norint teisingai pasirinkti radiatorių, reikia tinkamai parinkti jo galią. Kiekviena namo patalpa turi šiek tiek skirtingus šilumos poreikius. Tai, kokią temperatūrą galima pasiekti, didžiąja dalimi priklauso nuo įrengto radiatoriaus tipo ir galios.

Taip pat verta atkreipti dėmesį į tai, kad radiatoriaus galia ne visada priklauso nuo jo dydžio. Ją galima sužinoti, patikrinus gamintojo ženklinimus ant pakuotės. Paprastai didelis radiatorius duoda daugiau šilumos, tačiau prieš perkant verta apsvarstyti, kokią iš tikrųjų temperatūrą norime pasiekti. Per didelis radiatorius gali pernelyg šildyti kambario vidų, todėl gali padidėti išlaidos.

Kaip apskaičiuoti šilumos poreikį priklausomai nuo patalpos tipo?

Pradžioje verta naudoti radiatorių parinkimo skaičiuoklę - jos prieinamos internetu.

Jei norime, kad patalpoje būtų apie 20 laipsnių Celsijaus, reikia pasirinkti radiatorių, kurio galia 70-80 W/m2. Jei temperatūra turi būti apie 24 laipsnius, radiatoriai turėtų turėti nuo 100 iki 120 W/m2 patalpos ploto.

Radiatoriaus galios pasirinkimą taip pat veikia patalpos dydis, o šilumos poreikį galima apskaičiuoti supaprastintu metodu. Tai reiškia galios paskaičiavimą vienam kvadratiniam metrui, padauginus iš patalpos ploto. Taip sužinome, kokią galią turintį radiatorių reikia įrengti toje patalpoje.

Pavyzdžiai: radiatoriaus galios apskaičiavimas

Koks radiatorius tinka 16 m2 kambariui?

Pavyzdžiui parodysime, kaip apskaičiuoti radiatoriaus galią, kad būtų galima šildyti 16 m2 dydžio patalpą. Čia atsižvelgiame į plotą ir standartinį aukštį - dažniausiai 2,7 m.

Norint teisingai parinkti radiatorių galią, reikia padauginti kambario plotą iš šilumos poreikio, kuris salonui yra 70-80 W/m2 arba net 150 W/m2, jei skaičiavimai susiję su senos statybos pastatu (kalbame apie pastatus su šilumos izoliacija).

Remdamiesi pateiktais parametrais, gauname šią lygtį:

70-80 W x 16 m2 = 1120/1280 W

Todėl, kad patalpos dydis būtų apie 20 laipsnių šilumos, reikia įrengti radiatorių arba radiatorius, kurių bendra galia siekia ne mažiau kaip 1120 W.

Koks radiatorius tinka 12 m2 kambariui?

Mažesnėje patalpoje atliksime analogiškus skaičiavimus, keičiant plotą:

70-80W x 12 m2 = 840/960W

Apskaičiuojant radiatoriaus galią, verta atkreipti dėmesį ir į šilumos nuostolius - senuose, prastai izoliuotuose pastatuose jie gali būti dideli. Kuo didesni šilumos nuostoliai, tuo galingesnis radiatorius turi būti montuojamas toje patalpoje.

Koks radiatorius tinka 30 m2 kambariui?

Dideliam salonui reikalinga daug šviesos. Todėl tai yra viena iš tų patalpų, kurioje sumontuojama daugiau langų. Šiuolaikinėje statyboje naudojami panoraminiai langai, keičiantys sieną. Abu sprendimai prisideda prie temperatūros patalpoje sumažėjimo. Kodėl? Langai perduoda šaltį iš išorės. Dėl to svarbu tinkamai pasirinkti radiatorių. Pirmas dalykas, apie ką turėtumėte prisiminti, yra langų perjungimas į vadinamąjį žiemos režimą, kuris užtikrina jų sandarumą. Antras dalykas, žinoma, yra tinkama radiatoriaus galia.

Naudodamiesi jau žinoma formule, apskaičiuojame, koks radiatorius tinka 30 m2 kambariui:

70-80W x 30 m2 = 2100/2400 W

Jei norite, kad jūsų svetainėje būtų ne žemesnė kaip 20 laipsnių temperatūra, turite investuoti į radiatorių, kurio galia 2100 arba 2400 W. Blogai izoliuotose namuose ar butuose radiatoriaus šildymo galia turėtų būti didesnė.

Lentelė: Rekomenduojama radiatorių galia pagal patalpos plotą

Patalpos plotas (m2) Reikalinga galia (W), esant 20°C Reikalinga galia (W), esant 24°C
12 840-960 1200-1440
16 1120-1280 1600-1920
30 2100-2400 3000-3600

Šildymo sistemos priežiūra ir energijos taupymas

Šildymo ir vėdinimo sistemų ekspertai pateikia šokiruojančius faktus: beveik pusė pastatų sunaudojamos energijos dingsta kažkur jų inžinerinėse sistemose. Daugiau kaip 40 proc. energijos Europos Sąjungoje sunaudoja gyvenamųjų pastatų sektorius. Tačiau atnaujinus seną šildymo sistemą (net „neapvilkus“ namo apšiltinimo „kailiniais“) namo energijos suvartojimą galima sumažinti trečdaliu.

Viena paprasčiausių problemų, kodėl radiatoriai tinkamai neįkaista - oro kamščiai. Apskaičiuota, jog dėl oro kamščių perduodama iki 80 proc. mažiau šilumos. L. Rimkūnas pataria radiatorius nuorinti „kokybiškiau“ sistemos užpildymo metu.

Kiekvienas milimetras nuosėdų ant šilumokaičio arba vamzdžių sienelių energijos suvartojimą didina 9 procentais. Kadangi radiatoriai, šilumokaičiai, vamzdžiai ir kiti šildymo sistemų įrengimai gaminami iš geležies, jai sureagavus su oru, iškart kaupiasi ir nuosėdos.

Susidariusios rūdys ir kitos nuosėdos šilumos sistemoje turėtų būti praplaunamos. 1 centimetro nuosėdų sluoksnis ant šildymo katilo ar šilumokaičio sienelių energijos suvartojimą padidina jau maždaug 55 procentais.

Kad nereiktų jaudintis dėl nuosėdų ir prarasti šilumos, buvo sukurtas įrenginys, vadinamas purvo šalintoju arba purvo atskyrėju. Šis įrenginys, priešingai nei filtrai, geba iš vandens pašalinti net smulkias purvo daleles. Taip pat yra sukurtas ir oro atskyrėjas.

Balansuojant sistemą specialiu įrenginiu tikrinama, koks vandens srautas iš tiesų prabėga ir stengiamasi kuo labiau priartinti sistemą prie apskaičiuoto idealaus mato. Šilumos sistemos balansavimas - tai darbas, reikalingas tam, kad stovas, radiatorius, grindys - visos šilumos sistemos dalys šiltų teisingai ir vieniems nebūtų per karšta, kitiems - per šalta.

Subalansuota sistema leidžia sutaupyti daugiau nei trečdalį pastato sunaudojamos energijos. Tačiau reikia subalansuoti ne tik tai, kas yra rūsyje, tačiau ir radiatorius. Ant jų uždedami vožtuvai su tam tikromis padėtimis, kurie leidžia vandeniui tekėti toliau, pas kitus kaimynus. Ir galiausiai visi turi vienodą temperatūrą butuose.

Jei neturite galimybės reguliuoti kambario temperatūros, įsirengę termostatines galvutes sutaupytumėte maždaug 28 proc. šilumos energijos.

Radiatoriai veiks tinkamai, jei jais pasirūpinsite laiku. Reikia pašalinti dulkes ir užtikrinti vandens kokybę sistemoje. Apnašos, šaltis - visa tai kenkia radiatoriams ir gali sutrumpinti jų tarnavimo laiką. Panaši problema kyla ir dėl oro sistemoje, tačiau jis yra lengvai pašalinamas. Sistemą nuorinti reikėtų prieš kiekvieną šildymo sezoną, taip radiatoriai kais vienodai ir tolygiai atiduos šilumą patalpoms. Taip pat nepatariama radiatorių laikyti tuščių - juose kaupiasi drėgmė, vyksta korozijos procesai. Jei sistemą naudojate ne nuolatos ir kartais išjungiate, naudokite ne vandenį, o neužšąlantį skystį.

Kaip lengvai išleisti orą iš radiatoriaus

tags: #kiek #radijatoriuose #turi #buti #vandens