Kada Apsimoka Pasilikti II Pensijų Pakopoje: Detali Analizė

Pastaruoju metu vis dažniau kyla klausimas, ar verta pasilikti II pensijų pakopoje, ar geriau pasirinkti savarankišką investavimą. Šis sprendimas priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant individualią finansinę situaciją, rizikos toleranciją ir finansinį raštingumą. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kada pasilikti II pakopoje gali būti naudinga, o kada verta apsvarstyti alternatyvius investavimo būdus.

Nenorėjau skaičiuoti, nes mano sprendimą pasitraukti lėmė kiti veiksniai - privalomas anuitetas (kai pinigus atgauni kas mėnesį), politinė rizika, besikeičiantys įstatymai ir sąlygos, statistiškai trumpesnė vyrų gyvenimo trukmė (ir iš to kylantis klausimas kiek realiai savo investicijų spėsi atgauti kol esi gyvas), ir mano pačio gana aukštas finansinis raštingumas bei disciplina.

Tačiau, žmonės nori skaičių. Tai vardan jūsų edukacijos ir savo minimalaus smalsumo - prisėdau pasiskaičiuoti, bent jau supaprastintai. Per savo individualią situaciją pamėginsiu parodyti kada apsimoka, kada neapsimoka pasilikti II pakopoje, tačiau iš karto didelis disclaimeris - viskas pastatyta ant (nebūtinai teisingų) prielaidų. Taip jau būna, kai bandai nuspėti “projekto atsiperkamumą” 35 metus į priekį, o patį projektą veikia aibė plačių makro veiksnių.

Modeliuojant, privaloma atsakyti į keletą labai sunkių klausimų. Kiekvienam iš jų pasikeitus eigoje, gali keistis visa situacija (o kažkas tikrai keisis, nes pensijų reformos pas mus vyksta kas daugmaž 2 valdžias).

Prielaidos:

• Ar II pakopos sistema visuomet išliks tokia kokia yra dabar? Prielaida - taip.
• Ar valstybė visuomet prisidės +1.5% VDU paskatą? Prielaida - taip.
• Ar pensinis amžius neviršys 70 metų? Prielaida - taip.
• Ar II pakopos lėšoms visuomet bus GPM lengvata gale kaupimo? Prielaida - taip.
• Ar dar bus panašių langų su galimybe išsiimti lėšas? Prielaida - ne.
• Ar keisis anuiteto tvarka? Prielaida - ne.
• Ar keisis 15% GPM dydis investicijoms po 35 metų? Prielaida - ne.

Pensijų Fondų Valdymo Mokesčiai

Didžiausias skaičių argumentas prieš PF - neva ima kosminius valdymo mokesčius už investavimą į tuos pačius ETF’us, į kuriuos ir taip pats galėtum investuoti.

PF valdymo mokesčiai, kaip skelbia patys PF valdytojai yra tokie: 0.4% už Swedbank 1996-2002, 0.5% už Artea 1989-1995 Index Plus, 0.5% už SEB 1996-2002 ir panašiai. Kaip ir ne tragedija - juk VWCE perku su 0.22% TER, tai čia gal ir dvigubai, bet skaičiukai dar maži.

Problema, kaip man pavyko išsiaiškinti, yra tai, kad čia tas valdymo mokestis yra ant viršaus ETF’o valdymo mokesčiui. Nes visi PF’ai vistiek perka tuos pačius ar panašius ETF’us kaip mes perkame tiesiogiai.

Va, pvz. mano turimo Swedbank 1996-2002 fondo ataskaita parodo, kad PF sudėtis labai net gera - tie patys mano žinomi Global ETF’ai ir tiek.

Tad šis Swedbank fondas susimoka tuos pačius 0.2% iShares ETF’o TER’ą (ir šis mokestis niekur nesimato, jis tiesiog sumažina pačio ETF’o grąžą). Pavyzdžiui, jeigu VWCE TER yra 0.22%, tai FTSE All World indeksui paaugus 8%, VWCE ETF’as (sekantis tą patį indeksą) duos mus 7.78% grąžą ir pačio ETF’o mokesčio mes niekur nepajausime. Tai jeigu Swedbank PF’as už jus nupirktų VWCE, tuomet tai jums kainuotų 0.22% + 0.4% = 0.62%. Skirtumas jau ženklėja.

Ir taip - jūs susimokate 0.4% valdymo mokestį tam, kad Swedbank’e vyriokai su kostiumais už jus supirktų tuos pačius ETF’us. Neapeliuoju į to naudą - nes didžiajai daugumai piliečių net ETF’us susipirkti yra sunku, o Swedbank’o kostiumuotieji dar vėliau ir rebalansuoja šį portfelį, tad 0.4% mokestis nėra kažkoks tai kosminis.

Didesnė problema - tas 0.4% valdymo mokestis matomas PF prezentacijose yra tiesiog reklaminė žinutė. Realybė gali būti kiek kitokia, nes kiekvienas PF perka kitus ETF’us ar sintetinius fondus, kurie ima dar ir savo mokestį. Ir gaunasi mokestis ant mokesčio.

Lietuvos bankas kas metus skelbia kiekvieno PF valdymo mokestį (BAR) vs. realų administracinį mokestį (BIK). Pasinagrinėkite patys ir patikrinkite savąjį fondą, aš tiesiog įmetu kelis pavyzdžius:

Bendrai - žemiausias skelbiamas valdymo mokestis yra 0.41%, bet realus žemiausias yra 0.57%, o kai kurių fondų atveju šis rodiklis užkyla iki 1.27%.

Pensijų Fondų Rezultatai

Na, bet mokesčiai mokesčiams, pažvelkime į PF fondų rezultatus.

Bet kokius skaičiavimus galiu pakreipti į vieną ar kitą pusę, priklausomai kokią augimo prielaidą paimsiu. Įdėk, kad PF fondai auga po 4% kasmet, kai ETF’ai auga 8% kasmet ir nebelieka net ką lyginti.

Tačiau, pamėginsiu išlikti objektyvus. LB kas ketvirtį skelbia kiekvieno PF rezultatus, tai galite pasinagrinėti savuosius. Skubu pabrėžti - pastarieji 5 metai buvo ekstremaliai geri akcijų rinkose, tad PF fondai, žinoma, irgi augo - kai kurie ir dviženkliu procentų skaičiumi kasmet.

To tikėtis ateityje būtų nelogiška. Rinkos negali amžinai augti tokiu tempu ir (tikėtina) grįšime prie istorinių rodiklių (6-8% kasmet).

Dažna daroma prielaida, kad PF vistiek investuoja į tuos pačius globalius ETF’us, tai jų grąža yra identiška ETF’ams (na, minus valdymo mokestis).

Tai nėra visiškai teisinga, nes nors PF ir investuoja į gana neblogus ETF’us - ką galime kartu pamatyti atsidarę mano turimo Swedbank’o pensijos prospektą, tačiau tai nėra visiškai tie patys geriausi global ETF’ai. Dėl politinio spaudimo, vidinių tvarkų ir įvairių socialinių aspektų, PF fondai yra priversti investuoti kiek atsakingiau nei kapitalistas šešiNuliai, aklai kišantis lėšas į mūsų mylimą VWCE.

Prie visų PF holding’ų galite pamatyti mažą niuansą, pvz. Swedbank TOP holdings:

• Amundi MSCI World SRI Net Zero Ambition
• Xtrackers MSCI World ESG
• Amundi S&P 500 Climate Net Zero Ambition
• Amundi S&P Eurozone PAB Net Zero
• Amundi S&P 500 Equal Weight ESG
• SPDR S&P 500 ESG Leaders

Tai nors ir PF kaip ir investuoja į All-World, S&P500 ir panašius mums gerai žinomus indeksus, jie visuomet investuoja su ESG prieskoniu.

Kas tas ESG? Environmental social governance. Kitaip tariant - socialiai atsakingas verslas, vengiant visokių verslų tiesiogiai dirbančių su naftos produktais, tabako gaminiais, ginklų ar šaudmenų gamyba ar kazino.

Tas per PF jūs niekada nebūsite Shell’o, Chevrov’no, Phillip Morris’o, BAE Systems ar MGM Resorts akcininku. Būti socialiai atsakingu yra gerai - tikrai palaikau, tačiau čia to nevertinsiu. Čia mes investuojame ir į fondų grąža noriu pažvelgti objektyviai.

Palaikyti ESG ETF’ą jau kainuoja daugiau dėl didesnio tokių ETF’ų TER’o (bet skirtumas mažas - 0.1-0.2%), tačiau bent kol kas tokie ETF’ai tiesiog neša ženkliai mažesnę grąžą nei identiški ne-ESG aparatai.

Pvz., 10.65% viso Swedbank pensijų fondo sudarantis Amundi MSCI World SRI Net Zero Ambition per pastaruosius 5 metus augo 11.80%/metus. Rezultatas tikrai nuostabus, tačiau identiškas ETF’as be ESG prieskonio per tuos pačius 5 metus augo po 13%/metus.

Skirtumas = 1.2%

Swedbank 1996-2002 Fondas vs VWCE

Palyginkime visus duotojo Swedbank fondo holding’us su mano klasikiniu VWCE. Lengvai randu tik paskutinių 5 metų rezultatus (kas, deja, yra labai trumpas laikotarpis, bet sueis), tai juos ir palyginkime.

Swedbank skelbia 9.74% grąžą per paskutinius 5 metus:

Ir vėl - rezultatas nuostabus.

Tačiau per tuos pačius 5 metus VWCE augo po 11.27% per metus.

Skirtumas = 1.53% (per metus!!).

Aš pats tikiu, kad imant dar ilgesnį laikotarpį - 10-15-20 metų, tas skirtumas dar didės, nes PF fondai yra de facto aktyviai valdomi fondai ir kažkokie fondo aktyvūs veiksmai, apie kuriuos dabar dar nežinome, ilguoju laikotarpiu dar papildomai sumažins grąžą. Na, pvz., dėl politinių įtampų bus nuspręsta sumažinti exposure į Ameriką ar kokį kitą regioną ar industriją. Bet su šia nuomone nespekuliuosiu, pasilikime prie pastarųjų 5 metų faktų - PF fondai dėl ESG-tilt ar aktyvaus valdymo, kasmet atsilieka apie 1-1.5% nuo pasyvių ETF’ų.

Tai su šia informacija ir prielaidomis, judame į exceliukus.

Asmeninė Situacija

Aš tiesiog asmeninių finansų blogeris, tai viską parodysiu per savo situaciją ir, tikiuosi, įkvėpsiu jus patiems pasikrapštyt analizuojant savąją. Neabejoju, kad visokie finfluenceriai, bankai ar pati Sodra dar pateiks gražias online skaičiuokles, leidžiančias jums paskaičiuoti ką aš čia rodysiu patogiau.

Bet, mano skaičiavimai bus buitniai ir tik mano situacijai pavaizduoti.

Aš turiu:

• II pakopoje dabar turima suma = 5,118.21 Eur
• Iš II pakopos dabar išsiimti galėčiau = 3,556.02 Eur (kur pasitikrinti šias sumas aprašiau praėjusiame įraše)
• Iki pensijos liko = 35 metai. (apvalinu, nebandau nuspėt tiksliai, tačiau betkuriam 30mečiui dabar tiks).
• Šiuo metu II pakopoje papildomai nekaupiu jau apie 6 metus. Vardan lengvesnio skaičiavimo, vertinu metinius papildymus ir metinę grąžą (nors papildymai vyksta kas mėnesį).

Ką Daryti Su II Pakopoje Esamomis Lėšomis - Atsiimti Ar Palikti? Nekaupiant Papildomai.

Pirmiausia, vertinau ką vertėtų daryti su II pakopoje turmomis lėšomis - atsiimti ar palikti investuotus ten ir tegu guli. Čia kol kas nevertinau vėl pradėti kaupti II pakopoje.

Prielaidos ir kas skiriasi:

• Pradinė starto suma (5,118.21 vs. 3,556.02 Eur išsiėmus)
• Valdymo mokestis (0.67% pensijai vs 0.22% ETF’ui)
• Investicinė grąža (7.0% vs 8.0% - gana dosniai į pensijos pusę)
• GPM nebuvimas kaupimo pabaigoje.

Su tokiom gana dosniom prielaidom, rezultatas gale gaunasi vistiek beveik toks pat, tik II pakopos atveju tos sumos taip lengvai nepasiimsi, esi įtraukiamas į anuitetą ir atsiveria visos mano anksčiau aprašytos rizikos.

Šiek tiek pakeitus prielaidas (pamažinus grąža ir padidinus valdymo mokestį arčiau ką matome LB skelbiamų vidurkių), skirtumas jau išryškėja:

Tačiau, čia gana bukas scenarijus.

Man daug įdomiau kas būtų jeigu aktyvuočiau II pakopą ir vėl padėčiau skirti po tuos 3% nuo algos su valstybės paskata.

II Pakopa Skiriant 3% Nuo Algos Ateinančius 35 Metus vs. ETF’ai

Scenarijus: Palieku 2 pakopoj ir prisidedu 3%. Gaunama alga šiandien = 4000 Eur (gross), daugmaž uždirbama 2x vidurkio.

Prielaidos:

• Alga auga po 3% kasmet.
• Valstybė visus metus dameta po 1.5% nuo VDU.
• II pakopa duoda 6.5% grąžą vs. VWCE duoda 8% grąžą.
• Valdymo mokestis 0.7% vs. 0.22%
• Vidutinė alga = 2000 Eur gross ir auga tiek pat kiek tavo alga (po 3% kasmet).

Su tokiomis (gana realistiškomis) prielaidomis, kas susikaupia PF ir ką turėsi kaupiant VWCE gaunasi beveik identiškai: 356k vs 359k.

Bent jau su šiomis prielaidomis, nei valstybės paskata, nei gale dingstantis GPM’as neatgroja visų kitų II pakopos valdymo minusų. Ir gale gauname tą patį rezultatą.

Skirtumas tik, kad PF atveju vis dar turime visas tas pačias rizikas ir anuitetą, kai VWCE atveju gali išsiparduoti viską per vieną dieną, susimokėti GPM’ą ir disponuoti tais pinigais kaip tu pats nori.

Mano nuomone, čia dar ganėtinai dosnios prielaidos, nes II pakopos fondai su metais mažina riziką (ir gerai) bei permeta lėšas į obligacijas, tad nieko nedarant, ta grąža gale kaupimo periodo sumenks iki 3-4% per metus. Bet, bandome lyginti obuolius su obuoliais, primetant, kad su metais jūs pereisite į jaunesnės grupės pensijų fondą, taip išlaikant didesnį exposure į akcijas (kaip VWCE).

Kas Vyksta Prie Kitokių Algų?

Uždirbant daugiau - išryškėja didesnė savarankiško investavimo nauda, nes valstybės paskata tampa procentaliai vis mažesnė (kadangi remiasi VDU).

Uždirbant mažiau - pradeda ryškėti investavimo per II pakopą pranašumai, nes valstybės paskata sudaro didelę procentinę dalį papildymų.

Pvz., uždirbant 6,000 Eur per mėn (3x vidurkio ir augant tolygiai po 3% kasmet), gauname tokius rezultatus: 483k vs 518k

O uždirbant lygiai vidurkį (2,000 Eur gross/mėn)., gauname tokius rezultatus: 228k vs 200k

Bet kaip sakiau - viskas pastatyta ant labai didelių prielaidų apie pensijos pakopos grąžą, valdymo mokesčius, sistemos stabilumą ir ateities taisykles.

Čia tik gana bukas modeliavimas, padedantis suprasti skirtumų rėžius, jokiu būdu ne tiksli situacijos reprezentacija.

tags: #kiek #procentu #islaikyti #kad #butu #0