Darbo laiko klausimai, ypač susiję su viršvalandžiais, yra itin svarbūs tiek darbuotojams, tiek darbdaviams. Lietuvoje darbo valandas riboja Darbo kodeksas, kuris numato, kiek laiko darbuotojas gali dirbti viršvalandžius ir kokios yra jo teisės bei darbdavio pareigos.
Pasak advokatės E.Kiznės, įprastai dirbant 40 valandų per savaitę, dirbant viršvalandžius, šį laiką galima pratęsti iki 48 valandų, o dirbant pagal suminę darbo apskaitą - iki 52 valandų.
Tačiau yra vienas teisėtas būdas prailginti darbuotojo darbo savaitę iki 60 valandų ir tai nebūtų viršvalandžiai. Anot E.Kiznės, darbuotojas ir darbdavys gali sudaryti susitarimą dėl papildomo darbo ir taip pailginti darbuotojo dienos darbo laiką. Susitarimas sudaromas remiantis Darbo kodekso 35 str.
Ką Būtina Žinoti Apie Darbo Laiko Ribojimus?
Darbo kodeksas darbo valandas riboja ir numato, kad darbo laikas, įskaitant ir viršvalandžius, ir darbo laiką pagal susitarimą dėl papildomo darbo, per darbo dieną (pamainą) negali būti ilgesnis kaip 12 val., neįskaitant pietų pertraukos, ir 60 valandų per kiekvieną septynių dienų laikotarpį.
„Taigi jei darbuotojas nedirba viršvalandžių, o jo įprastas darbo laikas - aštuonios valandos per dieną, penkių darbo dienų savaitė, tai pagal susitarimą dėl papildomo darbo jis gali papildomai dirbti iki keturių valandų per dieną ir iki 20 valandų per savaitę“, - aiškino E.Kiznė.
Pasak jos, susitarimas dėl papildomo darbo yra sudaromas, kai darbuotojas dirba kitą darbo funkciją, nei numatyta jo darbo sutartyje. „Tiesa, galima susitarti ir dėl tos pačios darbo funkcijos atlikimo terminuotai ar neterminuotai, tuomet galioja tos pačios taisyklės, tik susitarimas vadinamas „dėl darbo masto padidinimo“, - teigė E.Kiznė.
Darbo laiko apskaita. Šaltinis: efama.lt
Anot advokatės, darbdaviams gera žinia ta, kad papildomas darbas nėra laikomas viršvalandžiais, todėl jam netaikomas viršvalandinio darbo apmokėjimas. „Darbdavys ir darbuotojas gali susitarti dėl abiem pusėm tinkamo apmokėjimo už papildomą darbą“, - nurodė ji.
Advokatė taip pat pažymėjo, kad susitarimą dėl papildomo darbo bet kuri darbo sutarties šalis gali nutraukti, įspėjusi raštu kitą darbo sutarties šalį prieš penkias darbo dienas. Tad, jei darbuotojas ar darbdavys nepageidauja tęsti papildomo darbo, pakanka pateikti rašytinį pareiškimą.
Viršvalandžiai: Kas Tai Ir Kokie Apribojimai Taikomi?
Viršvalandžiai - laikas, kada darbuotojas faktiškai dirba viršydamas darbo laiko režimo jam nustatytą darbo dienos (pamainos) arba apskaitinio laikotarpio bendrą darbo laiko trukmę. Viršvalandžiai gali susidaryti, kai darbuotojas dirbdamas viršija savo darbo dienos (pamainos) trukmę arba apskaitinio laikotarpio darbo valandų trukmę.
Paprastai dirbti viršvalandinius darbus darbdavys gali nurodyti tik esant darbuotojo sutikimui. G. Kliukoit akcentuoja, kad visgi pagal Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 37 str. 7 d. nėščias, neseniai pagimdžiusias arba krūtimi maitinančias darbuotojas skirti viršvalandiniams darbams be jų sutikimo draudžiama.
Be to, pagal DSSĮ 38 str. 38 str. 3 d. Viršvalandinių darbų trukmė taip pat yra ribojama, t. y. per 7 paeiliui einančių kalendorinių dienų laikotarpį negali būti dirbama ilgiau kaip 8 valandas viršvalandžių, nebent darbuotojas savo sutikimą dirbti iki 12 valandų viršvalandžių per savaitę išreikštų raštu. Tokiais atvejais negali būti pažeista maksimali vidutinė 48 valandų darbo laiko trukmė per savaitę, skaičiuojant per apskaitinį laikotarpį. Maksimali viršvalandžių trukmė per metus - 180 valandų.
Pagal Darbo kodekso 119 str. 3 d. Bet kokiu atveju, pažymi vyriausioji specialistė, dirbant viršvalandinius darbus negali būti pažeisti maksimaliojo darbo laiko (Darbo kodekso 114 str.) ir minimaliojo poilsio laiko (122 str.) reikalavimai, t.
Darbo kodekso 144 str. 4 d. numato ir viršvalandžių apmokėjimą, t. Akcentuotina, kad pagal Darbo kodekso 144 str. 5 d. darbuotojas rašytiniu prašymu taip pat gali pasirinkti viršvalandinio darbo laiką kompensuoti ne padidintu darbo užmokesčiu, o poilsio laiku, padaugintu iš atitinkamo dydžio, kuris pridedamas prie kasmetinių atostogų laiko, pavyzdžiui, jeigu darbuotojas dirbo 4 valandas viršvalandžių savo poilsio dieną, šis laikas padaugintas iš 2 pridedamas prie kasmetinių atostogų laiko, tokiu būdu darbuotojas iš anksto sutartu laiku pasinaudos 8 valandų poilsiu.
Jei Dirbate Ilgiau Be Darbdavio Žinios Ar Paliepimo - Tai Nelaikoma Viršvalandžiais
Anot Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) Darbo teisės skyriaus vedėjos, vyriausiosios darbo inspektorės Ievos Piličiauskaitės-Dulkės, Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad viršvalandžiai dirbami darbdavio nurodymu arba su darbdavio žinia, o darbuotojo buvimas darbe, viršijantis jam nustatytą darbo laiko trukmę, nors galbūt ir susijęs su darbo funkcijų vykdymu, savaime nereiškia viršvalandinio darbo, jeigu taip elgiamasi nesant darbdavio nurodymo, be jo žinios ar leidimo.
„Viršvalandiniu gali būti pripažįstamas toks darbas, kuriam būdingi šie požymiai: darbas dirbamas viršijant nustatytą darbo laiko trukmę; dirbamas darbdavio nurodymu arba su darbdavio žinia; iš esmės yra galimas tik išimtiniais įstatyme nustatytais atvejais arba esant darbuotojo rašytiniam sutikimui (prašymui). Taigi, tai atvejais, kai darbuotojai patys nusprendžia padirbėti ilgiau, kad atliktų darbus, nors darbdavys prašymo ar nurodymo nebuvo išreiškęs, toks laikas nebus laikomas viršvalandiniu darbu, nes neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotos praktikos ir išaiškinimo dėl viršvalandžių požymių.“
Anot specialistės, gali būti įvairių situacijų, kai dėl viršvalandinių darbų kreipiamasi į VDI su skundu (pavyzdžiui, dirbami darbai be darbuotojo sutikimo) ar yra kitų aplinkybių, kai gali būti fiksuojamas pažeidimas. Tačiau dažniausiai tokie nesutarimai patenka į Darbo ginčų komisijos (DGK) statistiką kaip ginčai dėl neišmokėto užmokesčio.
„Paprastai asmenys nesikreipia, kol už viršvalandinį darbą yra atlyginama, na, o negavus užmokesčio tokie ginčai nagrinėjami ginčų komisijoje, kur ir nustatoma, ar buvo sumokėta, ar iš tiesų buvo darbdavio nurodymas ir ar tokį laiką galima kvalifikuoti kaip viršvalandinį darbą. 2023 m., kaip ir anksčiau, išliko stabili tendencija, kad absoliuti dauguma (apie 74 proc.) darbo ginčų buvo iškelta dėl darbo užmokesčio ir su juo susijusių sumų. Taigi ir ginčai, kylantys dėl sumokėjimo už viršvalandinį darbą, patenka į šią statistiką. 2023 m., palyginti su 2022 m., apie 27 proc. padidėjo DGK priteistos piniginės sumos - 2023 m. DGK priteisė 10,24 mln. Eur (2022 m. - 8,05 mln. Eur), iš kurių 10,09 mln. Eur (2022 m. - 7,9 mln. Eur) - darbuotojų naudai, 0,14 mln. Eur (0,13 mln. Eur) - darbdavių naudai. Tad aptariamu laikotarpiu, palyginus su 2022 m., išieškotinos sumos padidėjo tiek darbuotojams, tiek darbdaviams.“
Kaip Apmokama Už Viršvalandžius?
Vyriausiosios darbo inspektorės teigimu, atlikti viršvalandinius darbus darbdavys paprastai gali nurodyti tik esant darbuotojo sutikimui. Darbuotojo sutikimo dirbti viršvalandžius nereikia keletu atvejų:
- kai dirbami visuomenei būtini nenumatyti darbai arba siekiama užkirsti kelią nelaimėms, pavojams, avarijoms ar gaivalinėms nelaimėms, likviduoti jų skubiai šalintinas pasekmes;
- būtina užbaigti darbą arba pašalinti gedimą, dėl kurio didelis darbuotojų skaičius turėtų nutraukti darbą arba sugestų medžiagos, produktai, įrenginiai;
- tai numatyta kolektyvinėje sutartyje.
Mokėjimą už viršvalandžius numato Darbo kodekso 144 str.:
- už viršvalandinį darbą mokamas ne mažesnis kaip 1,5 darbuotojo atlyginimo dydžio užmokestis;
- už viršvalandinį darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo (pamainos) grafiką, arba viršvalandinį darbą naktį mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis;
- už viršvalandinį darbą švenčių dieną - ne mažesnis kaip 2,5 darbuotojo atlyginimo dydžio užmokestis.
Taip pat darbuotojas rašytiniu prašymu gali pasirinkti viršvalandinio darbo laiką kompensuoti ne padidintu darbo užmokesčiu, o poilsio laiku, padaugintu iš atitinkamo dydžio, kuris pridedamas prie kasmetinių atostogų laiko, pvz., jeigu darbuotojas dirbo 4 valandas viršvalandžių savo poilsio dieną, šis laikas, padaugintas iš 2, pridedamas prie kasmetinių atostogų laiko, - taip darbuotojas iš anksto sutartu laiku pasinaudos 8 valandų poilsiu. Šiuo atveju už faktiškai dirbtą viršvalandinį darbą poilsio dieną nemokama, o mokama (darbo užmokesčiu) už visą poilsio laiką, kuris pridedamas prie kasmetinių atostogų.
Viršvalandžių apmokėjimo pavyzdžiai:
| Situacija | Apmokėjimo dydis |
|---|---|
| Viršvalandinis darbas įprastą dieną | Ne mažesnis kaip 1,5 darbuotojo atlyginimo dydžio užmokestis |
| Viršvalandinis darbas poilsio dieną arba naktį | Ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis |
| Viršvalandinis darbas švenčių dieną | Ne mažesnis kaip 2,5 darbuotojo atlyginimo dydžio užmokestis |
Dėl Pažeidimų Galima Kreiptis Ir Viešai, Ir Anonimiškai
„Jei darbdavys nesumoka už viršvalandžius, darbuotojas turi teisę inicijuoti individualų darbo ginčą dėl teisės, kreipdamasis į darbo ginčų komisiją. Ginčai tarp darbuotojo ir darbdavio dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo nagrinėjami DK IV dalyje „Darbo ginčai“ nustatyta tvarka, t. y. pateikiant prašymą raštu ar elektroniniu paštu, pasirašius elektroniniu parašu, darbo ginčų komisijai prie VDI teritorinio skyriaus, kurio teritorijoje yra darbovietė. Darbo ginčų komisijų kontaktus bei prašymo darbo ginčų komisijai formą galima rasti internetiniame puslapyje www.vdi.lt, skyriuje „Formos“ (Nr. 19). Pažymėtina, kad prašymo darbo ginčų komisijai forma nėra anoniminė“, - paaiškina I. Piličiauskaitė-Dulkė.
Visgi yra būdas teisybės ieškoti ir anonimiškai. Pasak VDI atstovės, jeigu darbdavys galimai pažeidė darbo teisės normas, pvz., darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimus, nesilaiko darbo ir poilsio režimo ar pan., darbuotojas gali su rašytiniu skundu bei įrodymais kreiptis į VDI dėl konkrečios situacijos identifikavimo ir poveikio priemonių darbdavio atžvilgiu pritaikymo. Jeigu į VDI kreipiamasi su skundu, tai pasikreipusio asmens tapatybė darbdaviui nėra atskleidžiama.
Jeigu kreipiamasi į DGK, nagrinėjamas darbo ginčas pagal pareikštus reikalavimus, į kurį kviečiamos abi šalys, ir priimamas sprendimas, pvz., dėl prašomų priteisti darbuotojui tam tikrų sumų.
Net Norint Dirbti Viršvalandžius Ir Už Tai Gauti Pinigų, Galioja Griežti Ribojimai
Net abipusiu sutarimu dirbami mokami viršvalandžiai turi tam tikrų apribojimų. I. Piličiauskaitės-Dulkės teigimu, viršvalandžiai ribojami siekiant užtikrinti tam tikrų darbuotojų grupių saugą ir sveikatą.
„Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme numatyta, kad nėščias, neseniai pagimdžiusias arba krūtimi maitinančias darbuotojas skirti viršvalandiniams darbams atlikti be jų sutikimo draudžiama. Viršvalandžiai gali pabloginti šios grupės darbuotojų sveikatą, todėl joms viršvalandžiai ribojami labiau nei kitiems darbuotojams. Taip pat asmenys su negalia gali būti skiriami dirbti viršvalandinius darbus tik tada, kai jiems to daryti nedraudžia sveikatos priežiūros įstaigos išvada, ir tik su jų sutikimu. Darbdaviai, planuojantys tokių darbuotojų darbo laiką, turėtų atsižvelgti į jų negalią.“
Viršvalandinių darbų trukmė taip pat yra ribojama, t. y. per 7 paeiliui einančių kalendorinių dienų laikotarpį negali būti dirbama ilgiau kaip 8 valandas viršvalandžių, nebent darbuotojas savo sutikimą dirbti iki 12 valandų viršvalandžių per savaitę išreikštų raštu. Tokiais atvejais negali būti pažeista maksimali vidutinė 48 valandų darbo laiko trukmė per savaitę, skaičiuojant per apskaitinį laikotarpį. Maksimali viršvalandžių trukmė per metus - 180 valandų. Kolektyvinėje sutartyje gali būti susitarta dėl ilgesnės viršvalandžių trukmės.
„Bet kokiu atveju, dirbant viršvalandinius darbus, negali būti pažeisti maksimaliojo darbo laiko ir minimaliojo poilsio laiko reikalavimai, t. y. maksimalus darbuotojo darbo laikas per darbo dieną (pamainą) negali būti ilgesnis kaip 12 valandų, neįskaitant pietų pertraukos, ir 60 valandų per kiekvieną septynių dienų laikotarpį; negali būti dirbama daugiau kaip 6 dienas per 7 paeiliui einančias dienas; vidutinis darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, per kiekvieną 7 dienų laikotarpį negali būti ilgesnis kaip 48 valandos; kasdienio nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) trukmė negali būti trumpesnė kaip 11 valandų iš eilės, o per 7 paeiliui einančių dienų laikotarpį darbuotojui turi būti suteiktas bent 35 valandų nepertraukiamojo poilsio laikas; jeigu darbuotojo darbo dienos (pamainos) trukmė yra daugiau kaip 12 valandų, bet ne daugiau kaip 24 valandos, nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) laikas negali būti mažesnis negu 24 valandos“, - komentuoja specialistė.
Tvarkos Nesilaikantiems Darbdaviams Gali Tekti Ploninti Pinigines
Kas gresia darbdaviams, kurie nepaiso su viršvalandžiais susijusių taisyklių? Pasak I. Piličiauskaitės-Dulkės, Administracinių nusižengimų kodekso 96 straipsnis nustato darbdavių atsakomybę už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimus, pvz., kai darbdavys nedeklaruoja (neįtraukia į apskaitą) viso darbuotojo dirbto laiko (dirbtų viršvalandžių), toks pažeidimas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 240 Eur iki 880 Eur. Pakartotinai padarytas pažeidimas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 900 Eur iki 1400 Eur.
Taip pat Darbo kodekse nustatytos darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 300 Eur iki 1450 Eur. Administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo 1400 Eur iki 3000 Eur. Tyčinis Darbo kodekso, kolektyvinėje arba darbo sutartyje nustatytos darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimas arba darbo užmokesčio bei kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, neįtrauktų į finansinės apskaitos dokumentus, išmokėjimas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 2700 Eur iki 6000 Eur (Administracinių nusižengimų kodekso 99 straipsnis).