Turto konfiskavimas Lietuvoje: Istorija, Dabartis ir Ateities Perspektyvos

Šiame straipsnyje nagrinėjamas turto konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, jo paskirtis ir skyrimo ypatumai remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu. Aptariama turto konfiskavimo samprata tarptautinės teisės aktų kontekste bei jo prigimties raida Lietuvoje: nuo papildomos bausmės iki baudžiamojo poveikio priemonės. Taip pat analizuojami turto konfiskavimo taikymo ypatumai Lietuvoje, konfiskuotino turto požymiai ir išplėstinis turto konfiskavimas, kaip nauja baudžiamojo poveikio priemonė.

Turto konfiskavimo aktualumas ir reikšmė

Turto konfiskavimas leidžia pasiekti svarbų principą, kad iš neteisės negali atsirasti teisė. Reali grėsmė šiam principui kyla tuomet, kai nusikalstama veika siekiama savanaudiškų motyvų - neteisėtai praturtėti. Maždaug trys ketvirtadaliai padarytų nusikaltimų turi tokį motyvą, todėl net ir skyrus bausmę, nusikaltėlis vis tiek įgyja nesąžiningą pranašumą visuomenėje, t. y. praturtėja iš padaryto nusikaltimo. Vienintelis teisėtas būdas įgyvendinti teisingumą tokiu atveju yra konfiskuoti turtą, kurio prigimtis susijusi su nusikalstamos veikos padarymu. Tačiau kyla didelė problema siekiant įrodyti nusikalstamo turto kilmę.

Turto konfiskavimo prigimties bei turinio pasikeitimas 2000 m. Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (toliau - BK) tik iš dalies išsprendė šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo problemas, nes praktikoje dar pasitaiko problemų atribojant šį institutą nuo bausmės skyrimo. Problemiškas yra ir turto konfiskavimas, kai nusikalstama veika padaroma žalą asmeniui bei yra pareiškiamas civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje. Be to, atsiranda grėsmė, jog netinkamai pritaikius turto konfiskavimą bus pažeista ir nusikaltėlio teisė į nuosavybę.

Paskutinė BK redakcija vėl keitė nusistovėjusį turto konfiskavimo instituto turinį bei įvedė naują baudžiamojo poveikio priemonę - išplėstinį turto konfiskavimą. Šiuo metu Lietuvoje pasigendama išsamesnių mokslinių straipsnių bei monografijų šia tema. Taip pat būtina atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 18 d. teismų praktikos taikant turto konfiskavimą apžvalgą.

Tyrimo metodologija ir struktūra

Darbas buvo rengiamas remiantis teisės doktrinoje suformuluotais metodologiniais pagrindais. Istorinis metodas taikytas siekiant atskleisti turto konfiskavimo teisinės prigimties raidą Lietuvoje. Dokumentų analizės metodas padėjo atskleisti BK įtvirtintas turto konfiskavimo taikymo sąlygas, su tuo susijusią mokslinę literatūrą bei teismų praktiką. Analitiniu - kritiniu metodu siekta įvertinti išplėstinio turto konfiskavimo kaip naujos baudžiamojo poveikio priemonės teisėtumą baudžiamojoje teisėje. Lyginamuoju metodu naudotasi siekiant palyginti Lietuvos ir Vakarų šalių išplėstinio turto konfiskavimo taikymo galimybes. Apibendrinimo metodu buvo siekta išanalizuotą medžiagą koncentruotai apibendrinti bei pateikti darbo išvadas.

Darbas susideda iš įvado, penkių skyrių, trylikos poskyrių, išvadų bei darbo pabaigoje pateikto literatūros sąrašo. Pirmasis darbo skyrius yra teorinis ir nagrinėjamas turto konfiskavimo atsiradimas, kaip viena ir tinkamiausia priemone kovojant su organizuotu nusikalstamumu bei korupcija. Šio skyriaus poskirsnyje aiškinamasi turto konfiskavimo teisinės prigimties raida Lietuvoje. Tiriama, koks yra skirtumas tarp turto konfiskavimo kaip papildomos bausmės pagal 1961m. BK ir baudžiamojo poveikio priemonės pagal 2000 m.

Antrojo skyriaus tikslas - atskleisti konfiskuotino turto sampratą pagal BK, nes tai turi ypatingą reikšmę taikant šią baudžiamojo poveikio priemonę praktikoje. Šiame skyriuje siekiama atskirti nusikalstamos veikos įrankį ir priemonę. Analizuojamas turto konfiskavimo kaip baudžiamosios poveikio priemonės santykis su bauda, kaip viena iš bausmės rūšių. Paskutiniajame darbo skyriuje analizuojamos turto konfiskavimo taikymo prielaidos Lietuvoje. Aptariamos problemos taikant naująją baudžiamojo poveikio priemonę Lietuvoje.

Turto konfiskavimo samprata tarptautinėje teisėje

Šiuolaikinė turto konfiskavimo samprata bei teisinė prigimtis baudžiamojoje teisėje suvokiama nevienodai. Skirtumai, kylantys apibūdinant turto konfiskavimą, atsiranda iš įvairių turto konfiskavimo taikymo sąlygų, kurios yra nevienodos pasaulio valstybėse. Tarptautiniu lygiu suvokta, kad tradicinių bausmių, tokių kaip laisvės atėmimas bei baudos, nepakanka, jog situacija pasikeistų. Svarbią vietą užima turto konfiskavimo instituto įtvirtinimas, kuris leidžia pasiekti konceptualų šios sankcijos tikslą, kad niekam neapsimokėtų daryti nusikalstamų veikų, o jei tokios veikos ir būtų padarytos, kad būtų už tai tinkamai atsakyta.

Valstybės pasirašytoje konvencijoje, kaip viena iš priemonių, neleidžianti gauti finansinės naudos iš nusikaltimų susijusių su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, buvo įtvirtinta turto konfiskacija. Tai leidžia konfiskuoti pajamas, kurios gautos padarius nusikaltimus susijusius su narkotinėmis priemonėmis ar bet kuriomis psichotropinėmis medžiagomis. Taip pat konfiskuotinu turtu laikomos ir priemonės, kurios bet kuriuo būdu buvo naudojamos arba skirtos naudoti padarant minėtus nusikaltimus. Konvencijoje aiškinama, kaip suvokiamos neteisėtos pajamos. Kalbant apie galimybę perkelti pajamas arba kitos nuosavybės, kurią numatoma konfiskuoti, teisėtos kilmės įrodinėjimo naštą, konvencija šalims suteikia teisę pasirinkti tokį mechanizmą, kuris atitiktų nacionalinės teisės principus.

Europos Tarybos konvencijoje dėl pinigų išplovimo ir nusikalstamu būdu įgytų pajamų paieškos, arešto bei konfiskavimo, pasirašytoje 1990 m., valstybės tikėjosi, kad kovai su sunkiais nusikaltimais, geriausiai būtų pasitelkti nusikalstamas pajamas konfiskavimą. Aiškina konfiskavimo sąvoką, jau išryškėja šios sankcijos sampratos problema ir pati konfiskacija apibūdinama kaip turto atėmimo bausmė arba priemonė. Šioje konvencijoje didelis dėmesys yra skiriamas procesiniams klausimams bei tarptautiniui bendradarbiavimui, kai konfiskuotinas turtas yra skirtingose valstybėse jurisdikcijose.

Gana prieštaringai turto konfiskavimas yra reglamentuotas Jungtinių Tautų konvencijoje prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą. Pati turto sąvoka tarptautinėse sutartyse yra labai svarbi taikant turto konfiskavimą. Turtas suvokiamas, kaip visas rūšis turtas, tiek materialusis, tiek nematerialusis, kilnojamasis ar nekilnojamasis, daiktinis ar nedaiktinis, ir teisę į tokį turtą ar jo dalį patvirtinantys dokumentai. Nusikalstamu būdu įgytos pajamos konvencijoje apibūdinamos, kaip bet kokios pajamos, tiesiogiai ar netiesiogiai įgytos ar gautos padarius nusikaltimą. Konfiskavimas pagal šį teisės aktą yra ilgalaikis turto paėmimas remiantis teismo ar kitos kompetentingos institucijos sprendimu. Toks skirtingas sąvokų aiškinimas yra vengtinas, nes kelia papildomas problemas įtvirtinant turto konfiskavimo mechanizmą skirtingų valstybių nacionalinėse teisėse.

Šiuo metu pats svarbiausias tarptautinis dokumentas įpareigojantis Europos Sąjungos valstybes nares šiuo klausimu yra Europos Sąjungos Tarybos priimtas pamatinis sprendimas, dėl nusikalstamu būdu įgytų lėšų, nusikaltimo priemonių ir turto konfiskavimo (toliau - ES pamatinis sprendimas). Nauja šiame teisės akte yra tai, kad turtas, kuris buvo naudojamas arba dar tik planuojamas panaudoti nusikaltims darymui bei ekonominė nauda atsiradusi atliekant nusikaltimus nesietinas su tam tikrais nusikaltimais, kuriais buvo pažeistos specifinės baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės. Todėl turto konfiskavimo taikymas galėtų apimti visus nusikaltimus. Pamatiniame sprendime pasirinkta minimali riba yra nusikaltims baidžiamumas vieneriais metais, manytina, pasirinkta tam, kad būtų galima išvengti turto konfiskavimo už mažareikšmius nusikaltimus, bei neprieštarautų proceso ekonomiškumo principui, kai turto konfiskavimo įrodinėjimo bei vykdymo išlaidos būtų didesnės, nei pati konfiskuotino turto suma. Šis Europos Sąjungos teisės aktas reikšmingas tuo, kad pirmą kartą valstybėms narėms suteikta teisę išplėsti turto konfiskavimą.

Apibendrinant, galima daryti išvadą, kad turto konfiskavimo institutas laikui bėgant buvo reglamentuotas detaliau. Nagrinėjant tarptautinėse sutartyse įtvirtintas turto konfiskavimo sąmpratą, susiduriama su šios teisinės prievartos priemonės statusu baudžiamojoje teisėje. Pavyzdžiui, minėtame Europos Sąjungos pamatiniame sprendime pateikiamas toks apibrėžimas - tai byloje dėl nusikaltimo arba nusikaltimų teismo numatyta turto galutinio atėmimo bausmė arba priemonė. Toks dviprasmiškas supratimas leidžia teigti, kad Europos Sąjungos valstybėse nėra vieningai susitarta, ar turto konfiskavimas yra bausmė, ar specifinė priemonė, kuria yra suvaržoma asmens teisė į nuosavybę.

Turto konfiskavimo raida Lietuvoje

Analizuojant Lietuvos Respublikos baudžiamojo įstatymo raidą matyti, kad Lietuvoje turto konfiskavimo teisinė samprata taipogi kito. Lietuvai buvus Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungoje galiojo 1961 metų Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos baudžiamasis kodeksas (toliau LTSR BK), kurio 22 str. buvo įtvirtinta, kad turto konfiskavimas yra viena iš bausmės rūšių. Pagal pradinę LTSR BK redakciją tai buvo „priverstinis neatlygintinas paėmimas valstybės nuosavybėn viso arba dalies turto, kuris yra asmeninė nuteistojo nuosavybė“. LTSR BK 35 str., kuriame ir buvo įtvirtinta ši sąvoka, nieko daugiau apart to, kad turto konfiskavimas skiriamas tik už valstybinius ir sunkius savanaudiškus nusikaltimus, nenurodė. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas galėjo būti skiriamas ne už kiekvieną nusikaltimą, o tik tame kodekso straipsnyje, kuriame kriminalizuotas nusikaltimas ir ji galėjo būti skiriama.

Gana reikšmingi baudžiamojo kodekso pakeitimai buvo padaryti Lietuvai atgavus nepriklausomybę. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) pakeitime, kuris įsigaliojo nuo 1995 m. sausio 1 dienos, turto konfiskavimas įvardintas kaip „papildoma bausmė, teismo privalomai skiriama už sunkius savanaudiškus nusikaltimus“. Papildoma bausmė buvo pašalinta iš BK specialiosios dalies normų ir aprašoma tik bendrojoje dalyje. Lietuvos Respublikos Kontitucinis Teismas (toliau - Konstitucinis Teismas) savo 1993-12-13 nutarime konstatavo, kad „papildomos bausmės paskirtis yra labiau individualizuoti bausmę, išplėsti jos taikymo ribas užtikrinant poveikio nusikaltėliui pasirinktinumą, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį ir laipsnį, kaltininko asmenybę“.

Siekiant bausmės individualizavimo ir turto konfiskavimo išplėtimo galimybės, Seimas minėtu pakeitimu pašalino turto konfiskavimo bausmę iš BK specialiosios dalies sankcijų. Kontitucinis Teismas pabrėžė, kad turto konfiskavimu yra daromas poveikis tai nusikalstamo elgesio motyvacijai, kuri, pirmiausiai, sąlygoja savanaudiškus nusikaltimus padarymą. Šiame BK 35 str. buvo įtvirtinta sovietinė turto konfiskavimo samprata, kuri visiškai neatitiko tos dienos realijų. Daugelis nusikaltėlių, siekdami išsaugoti nusikalstamu būdu įgytą turtą, pasinaudodavo pasenusiu įstatymu.

Civilinio turto konfiskavimo instituto perspektyvos

Seimo 2020 m. kovo 31 d. posėdyje teisingumo ministras teigė: „Įstatymas neveikia dėl to, kad yra blogai paruoštas. Tačiau yra vienas svarbiausias „bet". Tačiau įstatyme daugybė dalykų siejami su nusikalstamomis veikomis. Civilinio turto konfiskavimo institutas - toks institutas, kai niekas nieko nebegali padaryti, nieko įrodyti, negali turtingam žmogui įkąsti. Kitaip tariant, nekaltumo prezumpcijos pagrindu viską išnagrinėja visos institucijos, neranda įrodymų ir tu tampi kaltu vien todėl, kad esi turtingas. Kuo tai dvelkia? Vienas esminių turto civilinio konfiskavimo instituto privalumų - jis nepriklauso nuo baudžiamojo proceso eigos. Taip ir Civilinio turto konfiskavimo įstatymas tėra teorinio pobūdžio kūrinys."

NSGK vadovas V. Bakas teigė, kad „reikia parengti ir priimti Civilinio turto konfiskavimo įstatymą“, nes dabartinė sistema neveikia. Lietuvoje buvo iškeltos 38 bylos dėl neteisėto praturtėjimo, tačiau tik 5 pasiekė teismą. Galiausiai visi buvo išteisinti. „Pagal tai kiek advokatų siūlo savo paslaugas tokiose bylose, galima spręsti, kad paklausa tam yra“, - pastebėjo R. Bilkštytė.

Apie civilinio turto konfiskavimo instituto kūrimą „valstietis“ V. Bakas prakalbo po NSGK atlikto verslo grupių poveikio politikams ir sprendimų priėmėjams tyrimo, kurio išvadas Seimas patvirtino antradienį. Po balsavimo NSGK pirmininkas kalbėjo, kad patvirtintos išvados - tik darbo pradžia, o ateityje į išvadų įtvirtinimą plačiau įsitrauks Seimas ir Vyriausybė. Pirmieji darbai, jo teigimu, bus įstatymų, susijusių su civilinio turto konfiskavimu (nepagrįstai įgyto turto atėmimu), priėmimas.

„Nusikalsti turėtų neapsimokėti. turėtų būti labai aiški žinia, kad jeigu kažkas sukaupė turtą iš politinės korupcijos, prekiaudamas žmonių interesais, jis tiesiog potencialiai viso šito turto gali netekti bet kuriuo momentu“, - tvirtino V. Bakas. Politikas kalbėjo, kad įstatymo projektai, numatantys turto konfiskavimą, jau yra parengti - esą tą darbą atliko Vidaus reikalų ministerija (VRM) kartu su Policijos departamentu ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). Juos tereikės tik pataisyti.

Kaip DELFI informavo vidaus reikalų ministro patarėjas Karolis Vaitkevičius, Organizuoto nusikalstamumo užkardymo ir kontrolės įstatymo projektą rengė Seimo valdybos sprendimu 2013-aisias sudaryta darbo grupė, vadovauta tuometinio NSGK pirmininko Artūro Paulausko. Į ją įėjo tiek politikai, tiek įvairių teisėsaugos institucijų atstovai.

Dr. Skirmantas Bikelis, besigilinantis į turto konfiskavimo problematiką, DELFI sakė, kad užsienio šalyse turto konfiskavimo civilinio proceso keliu taikomas įvairiais pagrindais, pirmiausia - asmenų, kurie siejami su pavojingiausiomis organizuotomis grupuotėmis, turtui, kaip, pavyzdžiui, numatyta Italijoje galiojančiame Antimafijos kodekse. Taip pat civilinė konfiskacija kai kuriose valstybėse taikoma asmenų, įtariamų savanaudiškų nusikaltimų padarymu, neaiškios kilmės turtui, arba asmenims, kontroliuojantiems itin didelės vertės neaiškios kilmės turtą.

Šis procesas gali būti nukreiptas ir prieš valstybės tarnautojų ir politikų neaiškios kilmės turtą, kadangi jiems taikomi aukšti skaidrumo reikalavimai. Jei valdininkas ar politikas turi oficialiomis pajamomis nepagrindžiamo turto, gali kilti pagrįsti įtarimai dėl jo kilmės.

Teisininko manymu, V. Bako teikiamas pavyzdys, kad Lietuva turėtų remtis Didžiosios Britanijos patirtimi, kur plačiai taikomas Civilinio turto konfiskavimo įstatymas, nėra labai sėkmingas. Jungtinė Karalystė civilinę konfiskaciją taiko labai plačiai - asmenims, kurie įtariami, kad jų gyvenimo būdas nusikalstamas. Iš kitos pusės, turto, kurio atžvilgiu taikoma procedūra, vertė ten gali būti gana žema, tad kyla problema, jog vykdant daugybę smulkių procesų dėl turto paėmimo, valstybei atsiranda rūpesčių tiek tiriant to turto kilmę, tiek jį administruojant, tam skiriama daugybė sąnaudų ir gaištamas pareigūnų laikas. Juo labiau, kad neretai konfiskuojamas ne itin vertingas turtas.

Apibendrinant, galima teigti, kad civilinio turto konfiskavimo instituto įvedimas Lietuvoje yra būtinas žingsnis siekiant efektyviau kovoti su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu. Tačiau, įgyvendinant šią priemonę, būtina užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami asmenų, sąžiningai įgijusių turtą, teisės ir teisėti interesai.

Pagrindiniai etapai turto konfiskavimo raidai Lietuvoje

tags: #anglijos #istatymai #turto #konfiskavimas