Paveldėjimo planavimas Lietuvoje vis dar yra retai diskutuojama tema, nors Vakarų Europoje bei Azijoje tai jau įprasta praktika.
Teisinga turto valdymo, priežiūros bei tęstinumo strategija prisideda prie šeimos ir visos ekonomikos gerovės. Nesudarius testamento ar kitaip nepaskirsčius turto, mirties atveju jis yra padalinamas įstatyme numatytomis dalimis.
Šiame straipsnyje aptarsime, kaip vyksta paveldėjimas, jei nėra testamento, ir kokią dalį turto paveldi sutuoktinis, kai yra vaikų.
Paveldėjimas Pagal Įstatymą
Paveldėjimas pagal įstatymą galimas, kai palikėjas nėra įstatymų nustatyta tvarka surašęs testamento arba testamente nėra aptartas visas palikėjo turtas. Įstatymas numato, kad nesant sudaryto testamento arba jame nurodytiems įpėdiniams atsisakius priimti palikimą, teisę paveldėti mirusiojo turtą turi jo giminaičiai ir sutuoktinis.
Svarbu tai, kad palikimas pereina įpėdiniams nepakitęs, t.y. tokios būklės, kokios buvo palikėjo mirties metu. Norint priimti palikimą, reikia per 3 mėnesius kreiptis į atitinkamą instituciją, t.y. notarą arba teismą. Paprasčiausias ir lengviausias kelias yra kreiptis į notarą, tačiau jeigu įpėdinis nėra užtikrintas dėl palikėjo skolinių įsipareigojimų, tinkamiausias variantas būtų kreiptis į teismą tam, kad būtų sudarytas turto apyrašas.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad tiek įpėdinis pagal įstatymą, tiek pagal testamentą turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo.
Kas paveldi turtą pagal įstatymą?
Pagal įstatymą mirusio asmens turtą paveldi įpėdiniai, kurių eiliškumas yra numatytas Civiliniame kodekse. Įstatyme išskiriamos šešios įpėdinių eilės:
- Pirmoje įpėdinių eilėje rikiuojasi palikėjo vaikai (įvaikiai), kartu ir sutuoktinis, jei toks yra.
- Antroje eilėje yra palikėjo tėvai (įtėviai) ir anūkai.
- Trečioje eilėje rikiuojasi palikėjo seneliai ir proanūkiai.
- Ketvirtoje eilėje - palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės.
- Penktoje eilėje - palikėjo sūnėnai ir dukterėčios, dėdės ir tetos.
- Šeštoje eilėje - pusbroliai ir pusseserės.
Dažniausiai turtą paveldi pirmos eilės įpėdiniai arba, jeigu pirmoje eilėje įpėdinių nėra, - antrosios eilės įpėdiniai. Jeigu nėra visų šešių eilių įpėdinių, palikimas atitenka valstybei.
Sutuoktinio Dalies Nustatymas
Pagal įstatymą, jeigu yra pirmos eilės įpėdinių (palikėjo vaikų ar įvaikių), sutuoktinis paveldi tam tikrą dalį turto. Jei įpėdinių yra ne daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi ketvirtadalį palikimo. Jei įpėdinių yra daugiau nei trys, sutuoktinis paveldi mirusiojo turtą lygiomis dalimis kartu su pirmos eilės įpėdiniais.
Jeigu sutuoktinis paveldi mirusiojo turtą kartu su antrosios eilės įpėdiniais (palikėjo tėvais ir vaikaičiais), tokiu atveju sutuoktiniui priklauso pusė mirusiojo palikimo.
Pavyzdžiui:
- Jei po vyro mirties dėl palikimo kreiptųsi žmona ir du vaikai, žmona paveldėtų 1/4 dalį, o vaikai - po 3/8 dalis.
- Jei kreiptųsi žmona ir vienas vaikas, žmona paveldėtų 1/4 dalį, o vaikas - 3/4 dalis.
- Jei žmona atsisakytų palikimo, abu vaikai paveldėtų turtą lygiomis dalimis.
Atkreiptinas dėmesys, jog priklausomai nuo to, ar pagal įstatymą įpėdinis turintis teisę paveldėti išreikš norą paveldėti arba atsisakys priimti palikimą, gali susidaryti ir kitoks įpėdinių skaičius bei atitinkamai, gali kisti jiems tenkančios turto dalys.
Jei nėra sudaryta vedybinė sutartis, turtas, įgytas po santuokos, laikomas bendra jungtine nuosavybe. Mirus vienam sutuoktiniui, pergyvenęs sutuoktinis įgyja nuosavybės teisę į pusę bendro sutuoktinių turto. Kita pusė - mirusiojo sutuoktinio dalis - yra dalijama vaikams ar sutuoktiniui paveldėjimo teisės normomis pagal testamentą ar įstatymą.
| Įpėdiniai | Sutuoktinio dalis (kai įpėdinių ne daugiau kaip trys) | Sutuoktinio dalis (kai įpėdinių daugiau nei trys) |
|---|---|---|
| Vaikai | 1/4 | lygi dalis su kitais įpėdiniais |
| Tėvai ir vaikaičiai | 1/2 | 1/2 |
Paveldėjimas Pagal Testamentą
Paveldėjimas pagal testamentą galimas, kai testatorius pats sudaro testamentą, o po mirties jo turtas padalomas pagal išreikštą valią. Jei sutuoktinis buvo sudaręs testamentą, tuomet paveldėjimas skirstomas pagal mirusiojo valią.
Sutuoktiniai gali sudaryti kiekvienas savo asmeninį testamentą. Tačiau Lietuvoje gana dažnas ir bendrasis sutuoktinių testamentas, pastebi teisininkė. Jis užtikrina, kad po vieno sutuoktinio mirties turtas atiteks kitam sutuoktiniui.
Visgi, kaip teigia advokatė, bendrasis testamentas gali netekti galios, jei santuoka nutraukiama arba ketinama tą padaryti. Taip pat, jei vienas iš sutuoktinių pakeičia savo valią, galios netenka ir antrosios pusės valia mat nebėra bendro sutarimo. Tokiu atveju kiekviena pusė gali sudaryti savo paties testamentą.
Papildomi Aspektai
Būtina paminėti ir mokestines prievoles šeimos nariams. Norint paveldėtą turtą parduoti, privalu sumokėti gyventojų pajamų mokestį (GPM), kuris lygus 15 ar net 20 procentų nuo skirtumo tarp parduodamo turto vertės jį paveldėjus ir parduodant. Pavyzdžiui, jei paveldėtas namas paveldėjimo metu buvo įvertintas šimtu tūkstančių eurų, o parduodant - trigubai daugiau, GPM reikės mokėti nuo 200 tūkst.
Svarbu žinoti, kad sugyventiniai pagal dabartinius Lietuvos įstatymus nėra šeimos nariai ir įstatyminiai įpėdiniai. Todėl jeigu paveldėjimas vyksta pagal įstatymą, sugyventinis nepaveldi nieko.
Tačiau vis dėlto, kalbant apie įpėdinystę, mažai yra kalbama apie tinkamus paveldėjimo būdus: patikos fondai, šeimos konstitucija. Tokios bendrovės kaip „McDonald’s“, „BMW“, „IKEA“ - tai šeimos įmonės, veikiančios antrą, trečią ir daugiau kartų.
Konstitucija neturi būti ir vien teorinių samprotavimų vertybių klausimais sąvadas, reikšmingą dalį turi sudaryti konkrečios taisyklės, kaip perduoti bei valdyti nuosavybę, kas gali būti akcininkais.