Žmonių populiacija - tai visuma žmonių, gyvenančių Žemėje arba kurioje nors jos teritorijoje (žemynuose, valstybėse, miestuose, regionuose, rajonuose, seniūnijose). Gyventojus apibūdina jų skaičius, tankis, natūralus judėjimas (gimimai, mirimai), kalbinė, rasinė, religinė, lytinė sudėtis, šeiminė padėtis, išsilavinimas, užimtumas ir ekonominis aktyvumas.
Dabar žmonių skaičius pasaulyje jau pasiekė 8 milijardus. 8 mlrd. žmonių skaičius buvo viršytas 2022 m. lapkritį. Jungtinės Tautos (JT) prognozuoja, kad 9 mlrd. riba gali būti pasiekta 2037 m. Antrąją šimtmečio pusę planetos gyventojų skaičius tikriausiai pasieks 10 mlrd.
Pasaulio gyventojų skaičius priklauso nuo natūralaus gyventojų prieaugio, o įvairių šalių, rajonų - ir nuo migracijos. Gyventojų pasaulyje sparčiai gausėja, ypač Afrikoje ir Lotynų Amerikoje. DSW duomenimis, absoliutus žmonių skaičius nuolat auga, tačiau šis augimas yra vis lėtesnis. Šiuo metu moterys pasaulyje vidutiniškai susilaukia 2,2 vaiko.
Ypač sparčiai gyventojų daugėja Afrikoje: čia gyventojų skaičius per ateinančius du dešimtmečius gali daugiau nei padvigubėti. Iki šimtmečio pabaigos Afrikos gyventojų tikriausiai padaugės nuo dabar 1,2 iki 3,4 mlrd. žmonių.
Tačiau prieš porą metų Vašingtono universiteto mokslininkų atlikta studija prognozuoja, kad augimo piką žmonija pasieks anksčiau. Naujoje Jungtinių Tautų (JT) ataskaitoje teigiama, kad pasaulio gyventojų skaičius pasieks piką ir ims mažėti anksčiau, nei buvo manyta iki šiol. Naujaisiais duomenimis, iki devintojo šio amžiaus dešimtmečio vidurio žmonių skaičius padidės iki maždaug 10,3 mlrd., o 21 a.Naujoje ataskaitoje „Pasaulio gyventojų perspektyvos 2024 m.“ gilinamasi į gyventojų skaičiaus prognozes 237 šalyse bei teritorijose ir siūlomi kai kurie ankstesnių įverčių patikslinimai. Vienas iš svarbiausių pakeitimų - pasaulio gyventojų skaičiaus pikas turėtų būti pasiektas anksčiau ir siekti mažesnes vertes, nei buvo manoma iki šiol. Be to, 2100 m. gyventojų skaičius gali būti 700 mln. Ankstyvesnį gyventojų skaičiaus piką lemia daugybė sudėtingų veiksnių, tačiau pagrindinis - daugelyje pasaulio šalių gimsta mažiau vaikų.
Mažėjantis gimstamumas ypač pastebimas kai kuriose didžiausiose pasaulio šalyse. Kadaise sparčiai augančiu gyventojų skaičiumi garsėjusioje Kinijoje neseniai pirmą kartą nuo septintojo praėjusio amžiaus dešimtmečio gyventojų skaičius sumažėjo. Naujoje ataskaitoje teigiama, kad gyventojų skaičius jau pasiekė aukščiausią tašką mažiausiai 63 šalyse ir teritorijose, įskaitant Kiniją, Vokietiją, Japoniją ir Rusiją. Tose šalyse, kur gyventojų skaičius pasiekė piką, per ateinančius 30 metų žmonių sumažės 14 proc.
Fondas daro prielaidą, kad pasaulio gyventojų skaičius iki šio amžiaus devintojo dešimtmečio vidurio pasieks maždaug 10 mlrd., ir tai bus apogėjus. Naujoje ataskaitoje teigiama, kad gyventojų skaičius jau pasiekė aukščiausią tašką mažiausiai 63 šalyse ir teritorijose, įskaitant Kiniją, Vokietiją, Japoniją ir Rusiją. Tose šalyse, kur gyventojų skaičius pasiekė piką, per ateinančius 30 metų žmonių sumažės 14 proc.
Pirmąjį gyventojų milijardą (1827) pasaulis pasiekė per labai ilgą laikotarpį, antrąjį (1930) - per 100 m., trečiąjį (1960) - per 30, ketvirtąjį (1975) - per 15, penktąjį (1988) - per 13, šeštąjį (2000) - per 12, septintąjį (2012) - per 12 metų. Kai kuriose šalyse gyventojų skaičius mažėja. T. p. mažėja gyventojų gausėjimo tempai.
Gyventojų skaičiaus pokyčiai ir prognozės
Štai kaip keitėsi pasaulio gyventojų skaičius per tam tikrą laikotarpį:
| Metai | Gyventojų skaičius (mlrd.) |
|---|---|
| 1827 | 1 |
| 1930 | 2 |
| 1960 | 3 |
| 1975 | 4 |
| 1988 | 5 |
| 2000 | 6 |
| 2012 | 7 |
| 2022 | 8 |
Jungtinių Tautų sukurta projekcija rodo, kad 2030 metais žmonių populiacija sieks 8,5 milijardo, amžiaus vidury - beveik 10 milijardų, o augimo piką pasieks priešpaskutinį amžiaus dešimtmetį.
Kitąmet įvyks pokytis ir daugybę metų nesikeitusiame skaitlingiausių valstybių sąraše. Indija pagal gyventojų skaičių aplenks šiuo metu pirmoje vietoje esančią Kiniją. Šiuo metu čia gyvena 1,41 mlrd. žmonių, Indijoje - 20 milijonų mažiau.
Tarp gyventojų daugėja (nuo 20 a. antros pusės) vyresnio amžiaus žmonių, ypač ekonomiškai stipriose šalyse; vyksta demografinis gyventojų senėjimas.
Žmonių populiacijos priežastys
Žmonių populiacija auga ne todėl, kad gimsta vis daugiau ir daugiau žmonių. Priešingai. Planetoje tampa vis labiau ankšta dėl to, kad auga gyvenimo trukmė.
Skaičiuojama, kad pirmais mūsų eros metais žmonių planetoje buvo 170 milijonų. Per pirmus tūkstantį metų šis skaičius beveik padvigubėjo. Pirmąjį milijardą mūsų rūšis pasiekė prieš 200 metų. Įveikti šią žymą žmonijai prireikė 200 tūkstančių metų, bet vos 200 užteko, kad žmonių planetoje jau būtų 7 milijardai.
Daugiau nei prieš dešimtmetį Jutos universiteto genetikai, panaudodami vos du žmogaus genomo rinkinius, kompiuteriu sumodeliavo populiacijos skaičių ir nustatė, kad prieš 1 mln. 200 tūkstančių metų planetoje buvo kiek daugiau nei 55 000 protėvių. Yra žinoma, kad mūsų protėvių planetoje vienu metu buvo sumažėję iki 10 000. Kai kurie mokslininkai dėl to kaltina apie 70 000 metų prieš Kristų Sumatros saloje Indonezijoje išsiveržusį Tobos ugnikalnį. Spėjama, kad didesnio išsiveržimo iki šiol nebuvo.
Nedidelėje pasaulio sausumos dalyje (apie 10 %) gyvena 70 % visų gyventojų; beveik trečdalyje sausumos negyvenama. Vis daugiau žmonių keliasi gyventi į miestus (urbanizacija). 1950 miestuose gyveno 29 %, 2003 metais - 48 % pasaulio gyventojų. Nuo 2008 pasaulio miestuose gyvena daugiau kaip 50 % gyventojų; ekonomiškai stipriose šalyse - 77,7 %, silpnose - 46,5 %. Šiaurės Amerikos (be Meksikos ir Vidurio Amerikos) miestuose gyvena 80 % visų jos gyventojų, Europos - 73, Lotynų Amerikos - 77, Australijos ir Okeanijos - 73, Azijos ir Afrikos - po 39 %. Islandijoje ir Izraelyje miesto gyventojai sudaro po 92 %, Didžiojoje Britanijoje ir Urugvajuje po 91 %, Argentinoje, Libane ir Nyderlanduose po 89 %, Lietuvoje 67 %. Prognozuojama, kad 2050 miestuose gyvens 67,2 % pasaulio gyventojų.
Gyventojų skaičiaus poveikis planetai
Žinoma, kad per daug žmonių, nes gamtos ištekliai riboti. Mokslininkai jau seniai kelia klausimą - kiek žmonių mūsų planeta gali atlaikyti. Pirmiausia dėl to, kad didesniam žmonių skaičiui reikia daugiau gamtos išteklių, o jie yra riboti. Išsivysčiusiose šalyse kiekvienas papildomas vaikas šeimoje reiškia beveik 60-ties tonų anglies dioksido emisiją per metus. Žala gamtai, kurią atneštų nuosavas automobilis, būtų 24 kartus mažesnė.
Todėl šiandien mokslininkai giliausioje planetos vietoje - beveik 11 kilometrų gylyje, Marijanų įduboje, jau rado plastikinį maišelį, o aukščiausioje - Everesto viršūnėje - sniege aptiko didžiulę, dirbtinių cheminių medžiagų koncentraciją.
Keletas ekologinių studijų atskleidė, kad Žemės planeta tvariai sugyventi su gamta pritaikyta 2, 3 milijardams žmonių. Mokslininkai įsitikinę, kad net hipotetinės mirtinos pandemijos negrąžins žmonių populiacijos į šį tašką. Todėl prie gimstamumo kontrolės žmonija turi ieškoti naujų, tvarių energijos šaltinių ir technologijų.