Šiame straipsnyje aptarsime, kiek pamokų gali būti per dieną mokykloje, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos nustatytas normas ir rekomendacijas. Straipsnyje nagrinėsime ugdymo proceso organizavimo trukmę, mokinių mokymosi krūvių reguliavimą, neformalųjį švietimą ir kitus svarbius aspektus, kurie turi įtakos mokinių dienos krūviui mokykloje.
Ugdymo Proceso Organizavimas
Mokykla dirba penkias dienas per savaitę. Ugdymo procesas vyksta pagal pamokų tvarkaraščius, kuriuos tvirtina mokyklos direktorius.
Pamokos pirmoje pamainoje turi būti pradedamos ne anksčiau kaip 8 val.
Mokyklos ugdymo turinys formuojamas ir įgyvendinamas vadovaujantis pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrosiose programose apibrėžtais mokinių pasiekimais, Bendraisiais ugdymo planais ir mokykloje patvirtinta ugdymo turinio planavimo tvarkos aprašu.
Dėl privalomo ir pasirenkamo turinio santykio ugdant pagal 2022 m. Atnaujintas pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas 2025-2026 m. m. Planuodami ugdymo turinį, bendrojo ugdymo mokytojai ir profesijos mokytojai turi planuoti ir mokinių pasiekimų vertinimą, vadovaujantis Plungės technologijų ir verslo mokyklos mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarka, patvirtinta mokyklos direktoriaus 2025 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr.
Pamokų Trukmė ir Pertraukos
Jeigu ugdymo procesas yra organizuojamas kitokia mokymosi forma (projekto, didaktinio žaidimo, kūrybinio darbo ar kt.), nepertraukiamas mokymosi laikas gali būti koreguojamas, tačiau nepertraukiamo mokymosi trukmė neturi būti ilgesnė kaip 90 min.
Būtina viena ilgoji 30 min. pertrauka ir 1-4 klasėse ne mažiau kaip 1 val., o 5-10 klasėse, I-IV gimnazijos klasėse - 1 val. pertrauka.
Fizinio ugdymo pamokos lauke gali būti organizuojamos esant ne žemesnei kaip minus 8 °C temperatūrai (mokiniams vilkint tinkamą sportinę aprangą ir avint tinkamą avalynę).
Mokinių Mokymosi Krūvių Reguliavimas
Siekiant padėti mokiniui sėkmingai mokytis, ugdymas individualizuojamas sudarant mokinio individualų ugdymo planą. Juo siekiama padėti mokiniui planuoti, kaip pagal savo išgales pasiekti kuo aukštesnių ugdymosi pasiekimų, ugdyti atsakomybę dėl sąmoningo mokymosi, gebėjimo įgyvendinti išsikeltus tikslus.
1 kurso mokiniams, pasirinkusiems mokytis profesinio mokymo programą kartu su vidurinio ugdymo programa iki rugsėjo 5 d. jiems sudaromas mokinio individualus ugdymo planas. Mokinio pageidavimai suderinami su mokyklos galimybėmis. Mokinys savo individualų ugdymo planą sudaro iš privalomų ir iš pasirenkamų dalykų, dalykų modulių.
Mokinys gali keisti lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos dalykų programos kursą ir (ar) pasirinktus dalykus, iš kurių organizuojami VBE I dalys, I kurse iki einamųjų mokslo metų sausio 30 d. ir II kurse iki einamųjų mokslo metų lapkričio 14 d. Dalyko, dalyko programos kurso keitimas I kurse po sausio 30 d. galimas mokyklos nustatyta tvarka.
Socialinė-pilietinė veikla yra mokymosi turinio dalis, atliekama laisvu nuo pamokų metu. Šis laikas nėra įskaičiuojamas į mokinio mokymosi krūvį. Mokiniui pageidaujant ši veikla gali būti vykdoma ir mokinių atostogų metu. Ji turi būti atlikta iki ugdymo proceso pabaigos. Pagal vidurinio ugdymo programą besimokantis mokinys socialinę-pilietinę veiklą gali atlikti iki mokymosi pagal vidurinio ugdymo programą pabaigos.
Socialinės-pilietinės veiklos sritis ir vietą renkasi mokinys. Rekomenduojama 30 procentų socialinės-pilietinės veiklos atlikti mokykloje. Mokiniams, pateikusiems pažymėjimą, patvirtinantį savanorio atliktą tarnybą pagal Jaunimo savanoriškos tarnybos organizavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. birželio 22 d. įsakymu Nr.
Neformalus Mokinių Švietimas
Ugdymo procese kultūrinei, meninei, sportinei, praktinei, pažintinei, prevencinei ir kitai pagal mokinių ir mokyklos poreikius parinktai veiklai per mokslo metus skiriama 10 - 15 mokymosi dienų.
Karjeros diena mokykloje yra suplanuota kartu su Plungės rajono švietimo skyriumi.
Mokinių kultūrinės, meninės, kūrybinės, sportinės, pažintinės ir kitos veiklos apskaitą planuoja ir vykdo grupių vadovai.
I kurso mokiniai, pasirinkdami profesinio mokymo programą ir planuodami tolimesnę profesinę karjerą, mokymosi tęstinumą, pildo prašymą, kuriame nurodo pageidaujamus mokytis bendruosius dalykus, modulius. Jo pagrindu rašytine forma sudaromas mokinio individualus planas dvejiems metams. Iki rugsėjo 5 d. mokiniai sudaro savo individualius mokymosi planus aptaria su gimnazijos skyriaus vedėja, jeigu pageidauja juos tikslina.
Atostogų Laikas
Mokslo metų eigoje mokiniams skiriamos atostogos:
- Rudens - 2025 m. lapkričio 3 d. - 2025 m.
- Žiemos (Kalėdų) - 2025 m. gruodžio 24 d. - 2026 m.
- Žiemos atostogos - 2026 m. vasario 16 d. - 2026 m.
- Pavasario (Velykų) - 2026 m. balandžio 6 d. - 2026 m.
Baigiamajame kurse, tęstiniam kursui žiemos ir pavasario atostogos neskiriamos, išskyrus Žiemos (Kalėdų). Atostogos neskiriamos profesinio mokymo programų išleidžiamųjų grupių mokinimas baigiamojo modulio vykdymo metu.
Jeigu 2 kurso (gimnazijos IV) mokinys laiko pasirinktą brandos egzaminą ar įskaitą pavasario (Velykų) atostogų metu, atostogų diena, per kurią jis laiko egzaminą ar įskaitą, nukeliama į artimiausią darbo dieną po atostogų. Jeigu mokinys laiko pasirinktą brandos egzaminą ugdymo proceso metu, jo pageidavimu gali būti suteikiama laisva diena prieš brandos egzaminą.
Mokiniams, priimtiems per CPIS sistemoje centralizuotai vykdyto pagrindinio priėmimo (žiemos etapo), ugdymo procesas prasideda 2026 m.
Gali būti neskirtos rudens, žiemos, pavasario (Velykų) atostogos vyresnių nei 18 metų mokinių grupėms. Atostogos neskiriamos profesinio mokymo programų išleidžiamųjų grupių mokinimas baigiamojo modulio vykdymo metu.
Mokiniams, priimtiems per CPIS sistemoje centralizuotai vykdyto pagrindinio priėmimo (žiemos etapo), ugdymo procesas prasideda 2026 m.
Jei mokinys dėl pateisinamos priežasties (liga, nelaimingas atsitikimas, šeimos aplinkybės ir kt.) nelaiko egzaminą ar jo dalį, tarpinį patikrinimą, įskaitą, perkeliamos į artimiausias ugdymo dienas.
Pasibaigus mokslo metams nepažangiems mokiniams, išskyrus išleidžiamųjų grupių mokinius, skiriami papildomi darbai iki einamų metų mokslo metų pabaigos (2026/2027 m.
Mokymas Karantino ar Ekstremalios Situacijos Atveju
Pagrindinis ugdymas, vidurinis ugdymas kartu su profesiniu mokymu, profesinis mokymas, paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną Lietuvos Respublikos teritorijoje, organizuojamas vadovaujantis Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų centro sprendimais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymais, reglamentuojančiais švietimo įstaigų veiklą.
Jei praktinio mokymo dalis negali būti įgyvendinama tradiciniu būdu, ji įgyvendinama nuotoliu būdu, įgyvendinimą toliau vykdant teorinio mokymo dalį.
Valstybės, savivaldybės lygiu ar mokyklos direktoriaus sprendimu ugdymo procesą organizuojant nuotoliniu mokymo būdu mokykla vadovaujasi Mokymo nuotoliniu ugdymo proceso organizavimo būdu kriterijų aprašu, patvirtinti Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2020 m. liepos 3 d. įsakymu Nr.
Mokinių Sveikata ir Saugumas
Mokyklos vadovas turi užtikrinti, kad mokiniai iki 18 metų ugdymo procese dalyvautų tik pasitikrinę sveikatą.
Mokykla, įgyvendindama pagrindinio, vidurinio ir profesinio ugdymo programas: vadovaujasi Lietuvos higienos norma HN 21:2011 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos ir saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-773 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 21:2011.
Smurto prevencija įgyvendinama vadovaujantis Smurto prevencijos įgyvendinimo mokyklose rekomendacijomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. V-190 „Dėl Smurto prevencijos įgyvendinimo mokyklose rekomendacijų patvirtinimo“. Gimnazijoje vadovaujamasi sukurta tvarka „Dėl reagavimo į smurtą ir patyčias mokykloje“.
Mokykla planuoja ir organizuoja kryptingus sveikos gyvensenos, sveikatos saugojimo ir stiprinimo renginius.
Kodėl mokykla yra svarbi? Vaikai sužino, kodėl mokykla yra svarbi
Lankomumo Užtikrinimas
Iki 2023 m. Lietuvos mokyklose nebuvo aiškios, vienodos tvarkos, užtikrinančios mokinių lankomumą. Tėvai galėjo pateisinti visas vaikų praleistas pamokas, todėl kartais lankomumu buvo piktnaudžiaujama, pavyzdžiui, vežantis vaikus atostogauti ne moksleivių atostogų metu.
Jeigu mokinys į mokyklą nėjo ilgiau nei 5 dienas, tėvai pateisinti praleistų pamokų negalės. Tokiu atveju reikės kreiptis į šeimos gydytoją.
Pageidautina, kad jei vaikas negalės atvykti į pamoką, tėvai dalyko mokytoją ar klasės auklėtoją arba kitą mokyklos bendruomenės narį informuotų apie neatvykimą ir jo priežastis.
Dažnas neatvykimas į mokyklą gali lemti suprastėjusius mokymosi rezultatus, socialinę izoliaciją, prastus santykius su mokytojais, apribotas ateities galimybes, sumažėjusią discipliną, žalingų įpročių formavimąsi ir paaštrėjusias psichikos sveikatos problemas.
Pedagogų teigimu, atostogų metu sutrikdomas ugdymo procesas, jei atostogos - ilgesnės nei 1 sav., gali formuotis mokomųjų dalykų spragos, prastėti mokinio, ypač vyresniųjų klasių, mokymosi rezultatai.
Mokymosi Pagalba ir Bendradarbiavimas su Tėvais
Apie mokslo metais atsiradusius mokinių mokymosi sunkumus dalyko mokytojai informuoja grupės vadovus. Grupės vadovai informuoja švietimo pagalbos specialistus, mokinio tėvus (globėjus, rūpintojus) ir kartu tariamasi dėl mokymosi pagalbos suteikimo. Mokymosi pagalbą mokykloje mokiniui suteikia dalyko mokytojas, grupės vadovas, socialinė pedagogė, psichologė ir pačių mokinių pagalba kitiems mokiniams. Pagalba mokiniui gali būti trumpalaikė ir ilgalaikė. Jų trukmę rekomenduoja mokantis mokytojas. Ją galima teikti individualiai ar sudarant mokinių grupes, kuriems reikia tokio pobūdžio pagalbos. Pagalba integruojama į mokymo (si) procesą. Dalyko mokytojai pritaiko tinkamas užduotis, metodikas. Yra skiriamos konsultacijos.
Mokiniams pagal poreikį teikiamos įvairios trukmės ir dažnumo grupinės ir individualios konsultacijos. Konsultacijas veda ne tik grupę mokantis mokytojas, bet ir kiti atitinkamo dalyko mokytojai. Esant galimybei mokykla organizuoja mokymosi pagalbą namų darbų užduotims atlikti, tokiu atveju gali būti įtraukiami ir vyresnių klasių mokiniai.
Bendradarbiavimo su mokinių tėvais tikslas - siekti kiekvieno mokinio asmeninės pažangos, informuoti tėvus apie vaiko ugdymosi pažangą ir pasiekimus, elgesį, suteikti jiems pedagoginių bei psichologinių žinių apie vaiko augimą, vystymąsi, kintančius poreikius, galimas bendravimo problemas ir jų sprendimo galimybes, įtraukti tėvus į mokyklos savivaldą, ugdymo proceso planavimą bei vertinimą, telkti draugišką bendruomenę.
Mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai) nuolat informuojami apie mokykloje organizuojamą ugdymo procesą, mokymosi pasiekimus, mokymo(si) pagalbos teikimą elektroniniame dienyne TAMO, mokyklos internetinės svetainės skiltyje „Tėvams“.
Tėvai sistemingai gauna informaciją apie vaiko ugdymąsi iš grupės vadovų, dalykų mokytojų, pagalbos specialistų ar mokyklos administracijos dalyvaudami tėvų susirinkimuose ar individualių pokalbių metu. Grįžtamasis informacijos apie mokinių mokymąsi perdavimas tarp mokyklos ir mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų) užtikrinamas individualių pokalbių, apsilankymų mokykloje, tėvų susirinkimų bei vykdomų apklausų metu.