Tėvai, ieškantys tinkamiausio darželio savo vaikui, dažnai kelia labai praktišką, bet kartu ir jautrų klausimą - kiek vaikų paprastai būna grupėje? Atrodytų, kad skaičiai viską aiškiai pasako, tačiau už jų slypi kur kas daugiau: emocinis saugumas, skiriamo dėmesio laikas, mokytojo ir vaiko ryšys, galimybė augti savu tempu.
Šiandien tėvai, auginantys specialių poreikių vaikus, susiduria su klausimu, į kokią ugdymo įstaigą leisti savo atžalą. Ar savivaldybės, specialūs, ar privatūs darželiai gali pasiūlyti tinkamiausią aplinką ir pagalbą?
Lietuvoje vis daugiau dėmesio skiriama įtraukiajam ugdymui, siekiant užtikrinti, kad visi vaikai, įskaitant turinčius specialiųjų ugdymosi poreikių, galėtų mokytis bendrojo ugdymo mokyklose. Nuo 2024 metų visos bendrojo ugdymo mokyklos privalės priimti neįgalius ar specialiųjų poreikių vaikus, nepriklausomai nuo jų negalios formos - intelekto, klausos, regos, autizmo spektro ar kitų sutrikimų.
Tačiau būtent specialistų ir sąlygų poreikis kelia didžiausią nerimą tėvams, auginantiems vaikus, turinčius intelekto negalią.
Teisiniai aspektai ir normos
Ką sako higienos normos?
Pagal Lietuvos higienos normą HN 75:2016, vaikų skaičius darželio grupėse nustatomas atsižvelgiant į amžių ir raidos ypatumus. Tokie skaičiai padeda užtikrinti, kad kiekvienam vaikui pagal jo amžių būtų skiriama pakankamai dėmesio, o ugdymo procesas vyktų ramiai, be perteklinio triukšmo ir streso.
Vaikų priėmimas į darželius Klaipėdoje
Vaikų priėmimas į Klaipėdos miesto savivaldybės švietimo įstaigų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes vykdomas vadovaujantis Vaikų priėmimo į Klaipėdos miesto savivaldybės švietimo įstaigų ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes tvarkos aprašu, patvirtintu Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr.
Ikimokyklinio ugdymo grupėse ugdomi vaikai nuo gimimo iki 6(7) metų. Priešmokyklinio ugdymo grupėse ugdomi vaikai, kuriems tais kalendoriniais metais sueina 6 metai.
Prašymus dėl vaikų priėmimo į Įstaigas elektroniniu būdu Sistemoje pildo vienas iš tėvų, kuris ne mažiau kaip 1 mėnesį kartu su vaiku yra deklaruotas Klaipėdos mieste.
Pasikeitus gyvenamajai vietai mieste, galima pakeisti 1 ar 2 Sistemoje užregistruotas Įstaigas, jeigu yra poreikis. Tokiu atveju paliekama pirminė registracijos data tų Įstaigų, kurios yra nekeičiamos. Naujai pasirinktų Įstaigų registracijos data bus pakeista į vėlesnę registracijos datą.
Kitais atvejais Prašymuose užregistruotų duomenų keitimas, išskyrus tam tikrus atvejus, Sistemoje vertinamas kaip naujų Prašymų, naikinančių ankstesniuosius, užregistravimas. Tėvų, kurių deklaruota gyvenamoji vieta kartu su vaiku yra kitose savivaldybėse, prašymai Sistemoje neregistruojami. Tėvai, pageidaujantys, kad jų vaikas lankytų Įstaigą, turi kreiptis į Savivaldybės administracijos direktorių su prašymu.
Sprendimus dėl šių vaikų priėmimo nagrinėja Vaikų priėmimo į ikimokyklines ir priešmokyklines grupes komisija.
Prioriteto teisė suteikiama vaikams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių ir pageidaujantiems lankyti specialiąsias įstaigas (grupes) ar specializuotas įstaigas, galinčias teikti kvalifikuotą pagalbą. Tokiu atveju, registruojant Prašymą, Sistemoje tėvai pažymi, kad vaikas turi specialiuosius ugdymosi poreikius ar vaikui reikalinga specialioji pagalba, susijusi su vaiko sveikata (alerginiai susirgimai, regos, klausos, kalbėjimo ir kalbos sutrikimai ir kt.).
Prioriteto teisė suteikiama tik generuojant eiles pagal Prašymus, registruotus tais pačiais metais. Prioriteto teisė nesuteikiama prieš Prašymus, pateiktus ankstesniais metais.
Jei prašyme pirmu numeriu nurodytoje Įstaigoje nėra laisvų vietų, vieta skiriama antru numeriu pažymėtoje Įstaigoje, jei joje yra laisvų vietų, ir t. t.
Jeigu tėvai nustatytu laiku, gavę elektroninį pranešimą, nepatvirtina savo sutikimų arba atsisakymų ugdyti vaiką priskirtoje Įstaigoje arba priskirtai Įstaigai nepateikia reikiamų dokumentų (kopijų), Sistemos naudotojas, atsakingas už Sistemos duomenų tvarkymą, įspėja tėvus telefonu ar elektroniniu paštu dėl vaiko išregistravimo iš Sistemos. Vaikai, išregistruoti iš Sistemos, gali būti joje registruojami iš naujo Aprašo nustatyta tvarka.
Nuo pirmos vaiko ugdymo dienos prasideda švietimo santykiai ir privalomas Įstaigos lankymas. Jeigu vaikas nelanko Įstaigos daugiau kai vieną mėnesį, Įstaigos vadovas turi susisiekti su tėvais ir išsiaiškinti, ar vaikui reikalinga ugdymosi vieta. Tėvai motyvuotą paaiškinimą turi pateikti raštu.
Tėvai, sudarę mokymo sutartį ir pageidaujantys po vaiko nesėkmingo adaptacinio periodo atidėti Įstaigos lankymo pradžios datą metams, teikia prašymą Priėmimo komisijai. Tėvai, pageidaujantys, kad jų vaikai, pabaigę ikimokyklinio ugdymo programą, tęstų ugdymą pagal priešmokyklinio ugdymo programą lankomose Įstaigose, Įstaigų vadovams pateikia prašymus ne vėliau kaip iki gegužės 1 d.
Su tėvais, kurių deklaruota gyvenamoji vieta kartu su vaiku yra Savivaldybė, pasirašomos mokymo sutartys dėl priešmokyklinio ugdymo programos, vadovų įsakymais jie paskiriami į konkrečias grupes, tai pažymima Sistemoje ir vaikai įrašomi į mokinių registrą.
Tėvai dėl vaikų pasikeitimo ugdymosi vietomis pateikia prašymus Savivaldybės administracijos direktoriui Klientų aptarnavimo skyriuje.
Kodėl darželio grupės dydis svarbus?
Vaikų skaičiai grupėse - ne vien formalios darželio grupės formavimo taisyklės, bet visos ugdymo filosofijos dalis. Nors dažnai manoma, kad kuo mažesnis darželio grupės dydis, tuo geriau, iš tiesų svarbiausia yra santykis tarp pedagogo ir vaikų bei ugdymo kokybė. Mažesnėse grupėse pedagogai gali skirti daugiau individualaus dėmesio kiekvienam vaikui: pastebėti jo nuotaikas, padėti išreikšti emocijas, išklausyti, padrąsinti ar paguosti.
Tačiau ir didesnės grupės turi savų privalumų. Jose vaikai mokosi bendrauti platesniame rate, tartis, išlaukti eilės, išklausyti kitus, pažinti ir prisitaikyti prie įvairių charakterių. Tokia socialinė įvairovė padeda lavinti empatiją, savireguliaciją ir gebėjimą megzti draugystes - įgūdžius, kurie bus reikalingi visą gyvenimą.
Darželio grupės dydis nėra lemiamas veiksnys, galvojant apie vaikų gerovę: siekiame išlaikyti pusiausvyrą - kad kiekvienas vaikas būtų pastebėtas, bet kartu turėtų pakankamai draugų ir mokytųsi bendravimo. Tokioje aplinkoje kiekvienas mažylis gali augti pagal savo tempą, jaustis saugus, reikšmingas ir kartu mokytis būti bendruomenės dalimi.
Renkantis darželį, svarbu nepamiršti, kad grupės dydis - tik vienas iš daugelio veiksnių. Skaičiai gali daug ką parodyti, bet jie neatskleidžia esmės - kasdienio ryšio tarp mokytojo ir vaikų.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, praėjusiais mokslo metais bendrojo ugdymo mokyklose mokėsi beveik 337 tūkst. mokinių, iš kurių daugiau nei 70 tūkst. turėjo specialiųjų ugdymosi poreikių. Daugiau nei 65 tūkst. mokinių mokėsi bendrosiose mokyklose, o daugiau nei 4 tūkst. - specialiosiose mokyklose. Statistika rodo, kad vaikų, turinčių specialiųjų poreikių, įtrauktis į ugdymosi procesą aktuali iš esmės visoms bendrojo lavinimo mokykloms, o ugdymo kokybė ir rezultatai svarbūs ne tik šių vaikų tėvams bei globėjams, bet reikšmingi visos šalies mastu.
Primygtinai spaudžiant atsakyti į klausimą, kiek buvo tokių etatų, kiek už tai sumokėjo savivaldybė (šių klausimų jie kažkodėl „nematė“) ir įsikišus naujojo Vilniaus mero atstovui spaudai, galiausiai gautas atsakymas: „Taip, kiekvienas neįgalus vaikas turi turėti mokytojos padėjėją. Šiuo metu nė viena Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaiga dėl nepakankamo finansavimo tokio specialisto neturi, todėl ir išlaidų nėra“.
Įtraukusis ugdymas: realybė ar siekiamybė?
Pasak VšĮ „Betzatos bendruomenės“ koordinatorės plėtrai ir neįgalų sūnų Timotiejų auginančios mamos Vaivos, ilgą laiką Lietuvoje neįgaliųjų ir įgaliųjų pasauliai egzistavo paraleliai. Todėl dabar reikia pradėti nuo pradžių - nuo susitikimo ir pažinimo. Susitikimai turi vykti visur, pradedant lopšeliu, darželiu, mokykla, įvairiose darbo vietose, sporto klubuose.
Net ir tuo atveju, kai intelekto negalią turintys vaikai mokosi bendrojo lavinimo mokyklose, jų buvimas su sveikaisiais, patirtis bei mokymasis iš bendraamžių, yra labai apriboti.
Tėvų patirtys
Pasak vilnietės Ramunės, auginančios 10 metų sūnų Simoną, kuriam nustatytas Dauno sindromas ir kuris mokosi vienos katalikiškos gimnazijos specialiojoje klasėje, iš pirmo žvilgsnio situacija atrodo visai neblogai. Neįgalių moksleivių klasėje dirba specialioji pedagogė bei jos padėjėja, dalykinių mokslų mokytojai - sporto, užsienio kalbos, matematikos, lietuvių kalbos ir kt. - į klasę yra ateinantys. Kiekvienas vaikas turi individualią mokymosi programą. Tačiau skirtingo amžiaus vaikai - antrokas, trečiokas ir 3 ketvirtokai - mokosi tuo pačiu metu toje pačioje klasėje.
Neįgalių vaikų klasė yra atskirta nuo kitų klasių, su likusia mokyklos bendruomene neįgaliuosius vaikus jungia tik bendri koridoriai ir valgykla, jokių bendrų veiklų su kitais gimnazijos vaikais nebūna. Jeigu nėra bendrų veiklų, ekskursijų ir renginių - tai vaikas tik pro tas pačias duris įeina į mokyklą ir nueina į savo kamputį, kur yra jo atskira erdvė. Todėl specialiosios klasės tikrai nėra įtraukusis ugdymas.
Anot mamos, kita problema, kad specialiojoje klasėje mokosi vaikai, turintys įvairių negalių - tai ir autizmo spektro sutrikimai, ir judėjimo negalia, ir Dauno sindromas, ir raidos sutrikimai, t. y. įvairios negalės „surinktos“ į vieną vietą. Vaikai mokosi vieni iš kitų, perima vieni kitų įpročius.
Pasak Ramunės, jos sūnus lankė įprastus vaikų darželius. Kiti vaikai jį priėmė labai natūraliai. Sveikieji vaikai į kitus neįgalius vaikus žiūri labai natūraliai. Todėl, jei nuo darželio jauniausiems visuomenės nariams bus įprasta matyti šalia jų kitus vaikus, kurie kai kurių savybių neturi ar jų kai kurios galimybės ribotos, toks požiūris natūraliai persikeltų ir į mokyklas, ir į brandžios visuomenės gyvenimą.
Sūnų Justą, turintį intelekto negalią, išauginusi šiaulietė Danutė pasakojo, jog darželį bei pradines klases sūnus lankė su sveikaisiais, o 5-6 klasėje perėjo į specialiojo ugdymo centrą. Kiek jai teko susidurti, Šiaulių regiono mokyklos, gimnazijos iš esmės nepritaikytos vaikams, turintiems intelekto negalią. Pagrindinė problema - specialistų, kompetentingų dirbti su tokiais vaikais, trūkumas.
Ramunės nuomone, vaikai, kurie turi lengvą negalią, puikiai orientuojasi, jiems taikoma palengvinta mokymo programa - užtenka, kad mokytoja ar jos padėjėja prieitų retkarčiais pasižiūrėti, tačiau vaikams, turintiems vidutinę ar sunkią intelekto negalią, reikėtų asmeninio asistento. Problema ta, kad bendrojo ugdymo mokyklose yra labai didelės klasės, tad, jei mokytojas bus paliktas be pagalbos, jam bus be galo sunku.
Danutės teigimu, kadangi ji turi teisę anksčiau išeiti į pensiją, tad baigė kursus ir įgijo kirpėjos specialybę. Ketina įsteigti kirpyklą neįgaliesiems. Joje sūnus galėtų dirbti administratoriumi. Jos nuomone, visais atvejais patys tėvai turi dėti visas pastangas, kad užtikrintų savo vaikui visaverčio gyvenimo visuomenėje galimybes.
Pasak „Betzatos bendruomenės“ atstovės ir neįgalaus vaiko mamos Vaivos, „Betzatos bendruomenėje“ gyvena ir dirba jau suaugę žmonės, turintys intelekto negalią. Dauguma jų bendrojo ugdymo įstaigose mokėsi arba nesimokė dar tarybiniais metais. Kai kurie iš jų iš viso nelankė ugdymo įstaigų, dauguma buvo mokomi specialiosiose mokyklose-internatuose. Kad ir koks buvo tuometinis ugdymas, bet visų dabartinių negerovių šaknis - atskirtis. Negalią turintys vaikai bei suaugę asmenys buvo atskirti nuo „sveikųjų“ pasaulio.
Specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių skaičius Lietuvoje
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pateikta statistika:
| Metai | Viso mokinių bendrojo ugdymo mokyklose | Specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių | Mokinių bendrosiose mokyklose | Mokinių specialiosiose mokyklose |
|---|---|---|---|---|
| Praėję mokslo metai | Beveik 337 tūkst. | Daugiau nei 70 tūkst. | Per 65 tūkst. | Daugiau nei 4 tūkst. |
Kėdainių rajono situacija
Mokslo metų pradžioje (2023 m. rugsėjo 1 d.), Kėdainių rajono savivaldybės duomenimis, pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas rajone buvo ugdoma 1 tūkst. 829 vaikų. Lyginant paskutinių penkerių metų statistiką, gausiausiai ikimokyklinio ugdymo įstaigas vaikai lankė 2021 metais - 1 tūkst. 934, tuo metu 2019 metais jų buvo 1 tūkst. 923, 2020-aisiais - 1 tūkst. 912 vaikų, o 2022 metais - 1 tūkst. 722 vaikai.
Vilma Dobrovolskienė: „Kol kas nejaučiamas lopšelių-darželių perteklius, grupių skaičiaus neplanuojamas mažinti. „Kėdainių rajone ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikams sudarytos sąlygos ugdytis arčiau gyvenamosios vietos. Kaimo vietovėje ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupės įsteigtos 4 gimnazijose, 3 pagrindinėse mokyklose, mokykloje-darželyje ir 2 socialiniuose ir ugdymo centruose. Taip pat ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymą organizuoja ir viena progimnazija, kuri turi skyrių kaimo vietovėje“.
„Maksimalus vaikų skaičius grupėje gali būti iki 20 vaikų. Miesto darželiams išlaikyti praėjusiais metais skirta beveik 7 mln. Žiūrint į gimstamumą, akivaizdu, jog vaikų skaičius rajone stipriai mažėja. Paklausta, ar nejaučiamas rajone pačių darželių perteklius, ar netampa per brangu juos išlaikyti, pašnekovė užtikrino: „Kol kas nejaučiamas lopšelių-darželių perteklius, grupių skaičiaus neplanuojamas mažinti. Taip pat, anot jos, nė vieno lopšelio-darželio nesvarstoma ir neketinama uždaryti.