Sprando vaiskumas (NT), anksčiau vadintas "sprando raukšle", yra vaisiaus kaklo srityje susikaupusio skysčio kiekis, matuojamas ultragarsinio tyrimo metu nėštumo pradžioje. Šis matavimas yra svarbus prenatalinės patikros etapas, padedantis įvertinti chromosominių anomalijų, tokių kaip Dauno sindromas, riziką.
Sprando vaiskumos matavimas. Šaltinis: fetalmedicine.org
Sprando Vaiskumo Matavimo Esmė
Sprando vaiskumo matavimas atliekamas ultragarsu 11-13 nėštumo savaitę (11+0 - 13+6). Tyrimo metu:
- Nustatomas vaisiaus amžius.
- Įsitikinama, ar auga vienas vaisius, ar dvynukai.
- Įvertinama gimdos ir placentos kraujo apytaka.
- Įvertinamas gimdos kaklelio ilgis.
- Apžiūrima, ar nematyti anomalijų (apsigimimų).
- Matuojamas sprando vaiskumas.
Šio matavimo tikslumas nėra šimtaprocentinis ir priklauso nuo gydytojo patirties, vaisiaus pozicijos ir kitų veiksnių. Sprando vaiskumos matmuo ir nosies kaulo buvimas ar nebuvimas leidžia įtarti arba atmesti chromosomines vaisiaus ligas, dažniausiai 21 chromosomos trisomiją, t. y. Dauno sindromą.
KAS NUTINKA PO MIRTIES? MOKSLINIS TYRIMAS – GYDYTOJAI UŽFIKSAVO TAI, KO NEĮMANOMA PAAIŠKINTI
Sprando Vaiskumo Norma
Embriono sprando vaiskuma neturėtų būti didesnė nei 3 mm. Jeigu sprando vaiskumos matmuo yra ≥ 2,5 mm, nėščiajai rekomenduojama pirmojo ar antrojo nėštumo laikotarpio prenatalinę diagnostiką (pirmenybę teikiant pirmojo nėštumo trečdalio prenatalinei diagnostikai). Kuo didesnis sprando vaiskumos matmuo, tuo didesnė chromosomų anomalijų rizika (apsigimimų).
Sprando vaiskumos matmuo (iš kairės į dešinę): 1,3 mm; 2,9 mm ir 6 mm. Šaltinis: babycentre.co.uk
Svarbu!
Dauguma vaisių, kurių išmatuotas sprando vaiskumos matmuo būna per didelis, gimsta sveiki ir jų tolesnė raida būna normali.
Prenataliniai Tyrimai
Jeigu sprando vaiskumos matmuo yra ≥ 2,5 mm, nėščiajai rekomenduojama pirmojo ar antrojo nėštumo laikotarpio prenatalinę diagnostiką (pirmenybę teikiant pirmojo nėštumo trečdalio prenatalinei diagnostikai). Jei sprando raukšlės matavimas parodo, kad Dauno sindromo rizika yra didesnė nei 0.25%, tai laikoma reikšminga rizika. Tokiu atveju nėščiajai rekomenduojama atlikti vieną iš šių tyrimų:
- Amniocentezę (vaisiaus vandenų tyrimą): Šio tyrimo metu paimamas vaisiaus vandenų mėginys, kuris tiriamas dėl chromosominių anomalijų.
- Choriono gaurelių biopsiją (placentos audinio tyrimą): Šio tyrimo metu paimamas placentos audinio mėginys, kuris tiriamas dėl chromosominių anomalijų.
- PRISCA tyrimą: Kombinuotas testas, kurio metu atliekama ultragarsinė patikra ir imamas kraujas bei tiriami du biocheminiai žymenys. Gauti rezultatai yra suvedami į specialią programą, kuri skaičiuoja riziką.
- NIPT tyrimą: Neinvazinis prenatalinis tyrimas, kurio metu imamas mamos kraujas ir tiriama vaisiaus DNR, kuri patenka į motinos kraują. Šio tyrimo metu taip pat tiriamos chromosominės anomalijos.
Invaziniai ir Neinvaziniai Tyrimai
Svarbu suprasti skirtumą tarp invazinių ir neinvazinių tyrimų:
- Invaziniai tyrimai (amniocentezė ir choriono gaurelių biopsija): Šie tyrimai yra labai tikslūs, tačiau jie kelia nedidelę persileidimo riziką.
- Neinvaziniai tyrimai (PRISCA ir NIPT): Šie tyrimai yra saugesni, nes jie neatliekami invaziniu būdu, tačiau jų patikimumas yra mažesnis nei invazinių tyrimų.
Gavus tiek vieno, tiek kito tyrimo patologinius rezultatus, yra privaloma patikrinti invaziniu tyrimu.
Rizikos Veiksniai
LSMUL Kauno klinikų Vaisiaus medicinos centro vadovė, gydytoja akušerė ginekologė doc. dr. Eglė Machtejevienė sako, kad dažniausia priežastis, kodėl moterys yra nukreipiamos vaisiaus chromosominių anomalijų patikrai, yra amžius.„Didžiausią dalį tyrimų atliekame dėl vyresnio moters amžiaus - tai sudaro net 85 proc. visų tyrimų. Ir nors šią patikrą galima atlikti visoms nėščiosioms, tačiau Lietuvoje yra remiamasi padidintos rizikos veiksnių metodika“, - pastebi specialistė.
Kauno klinikų Vaisiaus medicinos centro vadovė dr. Eglė Machtejevienė
Kada moteriai yra reikalinga chromosominių anomalijų patikra?
- Gimdymo metu bus 35-eri ir daugiau metų.
- Moters vyrui yra 42 metai ir daugiau.
- Moteris yra gimdžiusi arba nutraukusi nėštumą dėl vaisiaus raidos ydų.
- Pagimdžiusi vaiką su chromosomine patologija.
- Ji ar vaiko tėvas serga paveldima liga.
- Buvę du ir daugiau persileidimų.
- Jeigu ultragarsu matomi pakitimai.
- Jeigu atliko kraujo tyrimą ir jis rodo padidintą riziką.
- Buvo paveikta teratogeninių veiksnių, pavyzdžiui, karščiavo nėštumo metu, vartojo nėštumo metu neleistinus medikamentus, buvo atliktas rentgenologinis tyrimas ir pan.
Ką Daryti, Jei Tyrimai Nustato Chromosomines Anomalijas?
Jeigu tyrimai nustato chromosomines anomalijas, kiekvienas atvejis yra labai individualus bei jautrus ir yra sprendžiamas atsižvelgiant į situaciją. Organizuojamas gydytojų konsiliumas, pacientė yra konsultuojama specialistų ir tik tuomet pasirenkamas vienas ar kitas variantas.