Šiame straipsnyje aptarsime nedarbingumo lapelio išdavimo ypatumus, išmokas, darbdavio ir darbuotojo pareigas bei kitus svarbius aspektus Lietuvoje. Visa šiame straipsnyje pateikta informacija yra tik informacinio pobūdžio ir negali būti laikoma teisine konsultacija ar išvada.
Minimalus Poilsio Laikas Darbuotojams
Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 122 straipsnyje reglamentuojami minimaliojo poilsio laiko reikalavimai. Minėto straipsnio 3 punkte numatyta, kad kasdienio nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) trukmė negali būti trumpesnė kaip vienuolika valandų iš eilės, o per septynių paeiliui einančių dienų laikotarpį darbuotojui turi būti suteiktas bent trisdešimt penkių valandų nepertraukiamojo poilsio laikas.
Siekiant nustatyti, ar darbuotojas per septynių paeiliui einančių dienų laikotarpį ilsėsis bent trisdešimt penkias valandas, konkreti darbuotojo darbo savaitė, ar darbo pradžia/pabaiga, nėra svarbi, kadangi vertinamas bet kuris septynių paeiliui einančių dienų laikotarpis, per kurį darbuotojo poilsio trukmė turi būti ne trumpesnė nei trisdešimt penkios valandos. Darbdavys privalo darbą organizuoti taip, kad būtų laikomasi šio reikalavimo.
Kasmetinės Atostogos
Dalį kasmetinių atostogų būtina panaudoti kartą per metus. Darbo kodekse nurodytas nepertraukiamos trukmės atostogų laikotarpis, dėl kurio panaudojimo abiem darbo santykių šalim kyla pareiga. Taigi darbuotojas turi pareigą pasinaudoti nurodytos trukmės kasmetinėmis atostogomis, o darbdavys - užtikrinti, kad šias atostogas darbuotojas panaudotų.
Kokia Kasmetinių Atostogų Nepertraukiama Trukmė?
Bent viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip dešimt darbo dienų arba ne mažiau kaip dvylika darbo dienų, jeigu darbuotojas dirba šešias darbo dienas per savaitę). Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, atostogų dalis negali būti trumpesnė kaip dvi savaitės. Likusios kasmetinės atostogos suteikiamos taip, kaip iš anksto nustatoma kasmetinių atostogų eilėje arba susitariama šalių susitarimu.
Kaip Ilgai Galima Kaupti Kasmetines Atostogas?
Kasmetinės atostogos skirtos darbuotojo darbingumui atkurti, taigi šiuo atveju darbuotojas įpareigotas kasmetinėmis atostogomis pasinaudoti, o darbdavys - jas suteikti bent vieną kartą per darbo metus. Anot Darbo teisės skyriaus vedėjos I. Piličiauskaitės, suprantant kasmetinių atostogų tikslą, neturėtų būti atvejų, kai darbuotojas kelis metus kaupia ir nenaudoja kasmetinių atostogų. Taigi Darbo kodekse numatyti apribojimai dėl kasmetinių atostogų kaupimo trukmės.
Kada Kasmetinės Atostogos Gali Būti „Nurašytos“?
Praėjus trejiems metams, kai darbuotojas įgijo teisę į visos trukmės kasmetines atostogas, tačiau jomis nepasinaudojo, atostogos tarsi nubraukiamos, t. y. jis praranda teisę pasinaudoti jomis arba gauti piniginę kompensaciją už jas, kaip tai nurodyta Darbo kodekse. Visgi yra išimčių. Išlyga - tie atvejai, kai darbuotojas faktiškai negalėjo pasinaudoti atostogomis.
Svarbu paminėti ir tai, kad atostogų „nurašymo“ terminas skaičiuojamas dvejopai - šiuo atveju esminė informacija, į kurią atsižvelgus daromos išvados panaikinti atostogas, - kada darbuotojas įgijo teisę į atostogas.
Kada ir Kokiais Atvejais Suteikiamos Kasmetinės Atostogos?
Darbo kodekse nustatyta, kad už pirmuosius darbo metus visos kasmetinės atostogos paprastai suteikiamos išdirbus bent pusę darbo metams tenkančių darbo dienų skaičiaus.
Pasak Darbo teisės skyriaus vedėjos I. Piličiauskaitės, darbuotojas turi teisę pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis arba gauti kompensaciją už jas už pirmuosius darbo metus tais kalendoriniais metais, kai jis pradėjo dirbti ir išdirbo pusę darbo metams tenkančių darbo dienų skaičiaus, ir, jiems pasibaigus, dar trejus kalendorinius metus.
Specialistė pažymi, kad už antrus ir vėlesnius darbo metus darbuotojas gali pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis arba gauti kompensaciją už jas tais kalendoriniais metais, kai prasidėjo darbuotojo darbo metai, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos, ir, jiems pasibaigus, dar trejus kalendorinius metus.
Mokymo Išlaidų Atlyginimas
Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 37 straipsnyje reglamentuojamos susitarimo dėl mokymo išlaidų atlyginimo sąlygos. Vadovaujantis DK 37 straipsnio 2 dalimi, atlygintos gali būti tik išlaidos, susijusios su darbuotojo žinių ar gebėjimų, viršijančių darbo veiklai keliamus reikalavimus, suteikimu.
Pažymėtina, kad ne bet kokios darbdavio darbuotojo mokymui ar kvalifikacijos kėlimui patirtos išlaidos gali lemti darbuotojo pareigą jas atlyginti darbdaviui.
Darbo Užmokestis Už Viršvalandžius bei Darbą Švenčių ir Poilsio Dienomis
Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 144 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse nustatyta, jog už darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo (pamainos) grafiką bei už darbą švenčių dieną mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis. Už viršvalandinį darbą mokamas ne mažesnis kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis.
Už viršvalandinį darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo (pamainos) grafiką, ar viršvalandinį darbą naktį mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis, o už viršvalandinį darbą švenčių dieną - ne mažesnis kaip du su puse darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis.
DK 139 straipsnio 2 dalis nustato, jog darbuotojo darbo užmokestį sudaro:
- bazinis (tarifinis) darbo užmokestis (valandinis atlygis arba mėnesinė alga, arba pareiginės algos pastovioji dalis);
- papildoma darbo užmokesčio dalis, nustatyta šalių susitarimu ar mokama pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą;
- priedai už įgytą kvalifikaciją;
- priemokos už papildomą darbą ar papildomų pareigų ar užduočių vykdymą;
- premijos už atliktą darbą, nustatytos šalių susitarimu ar mokamos pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą;
- premijos, darbdavio iniciatyva skiriamos paskatinti darbuotoją už gerai atliktą darbą, jo ar įmonės, padalinio ar darbuotojų grupės veiklą ar veiklos rezultatus.
Taigi, darbo užmokestį sudaro ne tik bazinis darbo užmokestis (pareiginis atlyginimas ar valandinis įkainis), bet ir mokėjimai (priedai, priemokos ir kt.) pagal įmonėje patvirtintą ar darbo sutartyje numatytą darbo apmokėjimo sistemą, todėl apskaičiuojant darbuotojo darbo užmokestį už darbą poilsio ir švenčių dienomis, įskaičiuojamos visos užmokesčio dalys, numatytos DK 139 straipsnio 2 dalyje.
Siekiant apskaičiuoti konkretaus darbuotojo mėnesio (pvz., lapkričio) darbo užmokesčio dydį (valandinį) apmokėjimui už darbą švenčių ar poilsio dieną, bazinio darbo užmokesčio suma yra dalinama iš darbuotojo to mėnesio darbo laiko normos (apskaičiuotos pagal darbuotojo darbo sutartyje nustatytą savaitinę darbo laiko normą t. y. 40 val., jeigu darbo sutarties šalys nėra sulygusios dėl ne viso darbo laiko ar darbuotojui nėra teisės aktais nustatytas sutrumpintas darbo laikas).
Jeigu darbo sutarties šalys yra sulygusios dėl priedo (premijos), tokiu atveju reikėtų vertinti ar priedas (premija) priklauso nuo darbuotojo darbo rezultatų. Jeigu priedas (premija) yra skirta už darbo rezultatus - priedas (premija) yra dalijama iš faktiškai tą mėnesį dirbto laiko; jeigu priedo (premijos) dydis nepriklauso nuo darbuotojo darbo rezultatų ir išdirbtų tą mėnesį valandų, ši suma dalijama iš darbuotojo darbo laiko normos.
Atkreiptinas dėmesys į tai, jog apskaičiuojant darbuotojo darbo užmokestį už viršvalandinį darbą, turi būti įtraukiamas darbuotojo pagrindinis darbo užmokestis ir visi apmokėjimai tiesiogiai susiję su atliekamu darbu (pvz., tą mėnesį išmokėti priedai, priemokos ar premijos už atliktą darbą).
Prašymas Priimti Į Darbą ir Atostogos
Lietuvos Respublikos darbo kodekse (toliau - DK) nėra reglamentuota, jog prieš sudarant darbo sutartį, darbuotojas turi pateikti darbdaviui prašymą priimti jį į darbą. Taigi darbuotojo prašymas priimti jį į darbą nėra privalomas, kadangi priėmimas į darbą išreiškiamas bendra šalių valia - sudarant darbo sutartį.
Tuo tarpu rašytiniai prašymai dėl kasmetinių atostogų privalomi (DK 25 straipsnio 2 dalis), išskyrus atvejus, kai darbovietėje sudarytas ir patvirtintas kasmetinių atostogų suteikimo grafikas. Pažymėtina, jog teisė darbuotojui į iš anksto suderintas kasmetines atostogas atsiranda vien tik šalių susitarimo dėl iš anksto sudaryto kasmetinių atostogų grafiko pagrindu ir joks papildomas darbuotojo prašymas dėl jų nėra reikalingas.
Darbo Laiko Keitimas
Pažymėtina, kad darbuotojo rašytinis sutikimas turi būti gaunamas visais atvejais, jeigu keičiama darbuotojui taikomo darbo laiko režimo (nurodyto Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 113 straipsnio 2 dalyje) rūšis, pavyzdžiui, iš nekintančio režimo keičiama į individualų darbo laiko režimą.
Tuo atveju, jeigu darbo laiko režimo rūšis nesikeičia (išlieka nekintantis režimas), tačiau darbuotojo darbo laikas (t. y. darbo dienos pradžia, pabaiga ir pan.) yra nustatytas darbo sutartyje, prieš jį keičiant turi būti gaunamas darbuotojo rašytinis sutikimas DK 45 straipsnyje nustatyta tvarka, kadangi šios sąlygos tampa šalims privalomos, kai dėl jų susitariama.
Jeigu darbuotojo darbo laikas nenustatytas darbo sutartyje, jis gali būti keičiamas darbdavio vidaus norminiu teisės aktu (pavyzdžiui, įsakymu, nekeičiant režimo rūšies) ir darbuotojo sutikimas nėra privalomas.
Ligos Išmoka ir Nedarbingumo Dienos
Ar darbdavys privalo mokėti už pirmas 2 darbuotojo nedarbingumo dienas, jeigu taip, tai kiek ir kada turi būti išmokama ši išmoka? Jeigu darbuotojas dirba pas kelis darbdavius ir suserga, kas turi mokėti už pirmas 2 nedarbingumo dienas?
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (toliau - Įstatymas) 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turintiems darbo ar tarnybos santykius apdraustiesiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingiems šio įstatymo 5 straipsnio 2 dal.
Už pirmąsias dvi nedarbingumo dienas, sutampančias su žmogaus darbo grafiku, ligos išmoką apskaičiuoja ir moka darbdavys, o nuo trečios dienos - „Sodra“. Slaugant šeimos narį, ligos išmoką nuo pirmos dienos moka „Sodra“.
Svarbu: 62,06-100 proc. gavėjo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką už 2 pirmąsias ligos dienas moka darbdavys (jis privalo mokėti ne mažesnę kaip 62,06 proc., gavėjo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką). 62,06 proc. gavėjo kompensuojamojo darbo užmokesčio dydžio išmoką nuo 3 ligos dienos moka „Sodra“.
Štai ką svarbu žinoti apie ligos išmoką:
- Pateikus prašymą, išmoka bus automatiškai pervedama į nurodytą asmeninę sąskaitą.
- Ligos išmoka gali būti skiriama, jei žmogus turi bent 3 mėnesių stažą per pastaruosius metus arba bent 6 mėnesių stažą per pastaruosius dvejus metus ir dėl jos kreipiasi ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo laikinojo nedarbingumo pabaigos.
Atrodytų, vasara - ne ligų metas, tačiau šiltaisiais metų mėnesiais išduodamų nedarbingumo pažymėjimų nesumažėja. Žmonės rečiau peršąla, tačiau padaugėja sunkių, net invalidumą sukeliančių traumų, paūmėja lėtinės ligos. Karšti vasaros orai ypač nepalankūs tiems, kurie serga širdies-kraujagyslių ligomis.
Štai pagrindiniai pažeidimai, už kuriuos gali būti neskiriama ligos pašalpa:
- Paskirtu laiku neatvyksta pas gydytoją arba atvyksta neblaivus.
- Nesilaiko gydytojo nustatyto gydymo režimo.
- Neatlieka paskirtų gydymo bei diagnostikos procedūrų.
Atsakomybė už elgesio taisyklių nedarbingumo metu pažeidimus yra nustatyta Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 36 punkte. Pagal jį asmenims, pažeidusiems gydytojo nustatytą gydymo ir slaugos režimą, paskirtu laiku be pateisinamos priežasties neatvykusiems pas gydytoją, VSDFV teritorinio skyriaus vedėjas arba jo pavaduotojas gali neskirti ligos pašalpos arba jos mokėjimą nutraukti nuo pažeidimo padarymo dienos, bet ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų.
Sveikatos priežiūros įstaigos nukreiptiems, bet neatvykusiems darbingumo patikrinimui į medicininę socialinės ekspertizės komisiją ligos pašalpa gali būti nutraukta visam laikui nuo tos dienos, kai jie turėjo atvykti pasitikrinti.
Ligos Pašalpa Kasmetinių Atostogų Metu
Ligos ir motinystės pašalpų įstatymo 13 straipsnis reglamentuoja, kad jeigu apdraustojo asmens laikinasis nedarbingumas dėl ligos arba traumos atsirado jo mokamų kasmetinių atostogų metu, arba šių atostogų metu apdraustasis asmuo gydosi sveikatos priežiūros įstaigoje, teikiančioje ortopedines ir (ar) protezavimo paslaugas, ligos pašalpa mokama įstatymo 9 ir 12 straipsniuose nustatyta tvarka.
Nedarbo Draudimo Išmoka Laikino Nedarbingumo Atveju
Pagal 12 straipsnį, bedarbiams, nedarbo draudimo išmokos mokėjimo metu tapusiems laikinai nedarbingiems dėl ligos arba traumos, mokama jiems paskirta nedarbo draudimo išmoka. Taip pat išmoka mokama bedarbiams, kurie asmens sveikatos priežiūros įstaigose savanoriškai gydosi priklausomybės ligas.
Senelių Pagalba Prižiūrint Anūkus
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) duomenimis, vaiko priežiūros išmokas gauna per 43 tūkst. žmonių, įskaitant 892 senelius pirmąjį šių metų pusmetį. Tokia pagalba vaikus auginančioms šeimoms gali naudotis tik Lietuvoje ir Bulgarijoje gyvenančios šeimos.
Socialinio draudimo skyriaus patarėja V. Pėčė aiškina, kad yra keletas reikalavimų, kurie taikomi nusprendusiems prižiūrėti anūkus ir norintiems išeiti apmokamų vaiko (anūko) priežiūros atostogų bei gauti vaiko priežiūros išmoką seneliams: senelis ar senelė turi būti dirbantis (t.y. apdraustas motinystės socialiniu draudimu).
Kaip Gauti Vaiko Priežiūros Išmoką Seneliams?
- Parašyti darbdaviui prašymą, kad jis suteiktų vaiko priežiūros atostogas (pateikti ne vėliau kaip likus 14 dienų iki norimos atostogų pradžios).
- Kreiptis į „Sodrą“ dėl vaiko priežiūros išmokos mokėjimo (prašymą galima pateikti internetu, paštu arba atvykus į skyrių).
Vaiko priežiūros atostogos gali trukti iki mažyliui sukaks treji metai. Darbdavys įsipareigoja per tą laikotarpį išsaugoti darbuotojui darbo vietą ir pasiūlyti ją sugrįžus iš atostogų.
Teikiant prašymą dėl vaiko priežiūros išmokos skyrimo reikia nurodyti, kiek laiko asmuo norės ją gauti. Jei kitas iš tėvų (įtėvių), globėjų, senelių kreipsis dėl šios išmokos už tą patį vaiką, jam išmokos mokėjimo trukmė bus nustatoma pagal pirmąjį tėvų sprendimą.
Pavyzdžiui, jei gimus kūdikiui, mama pateikė prašymą gauti vaiko priežiūros išmoką dvejus metus, o po pusės metų ji nusprendė grįžti į darbą, o vaiko priežiūros atostogos buvo suteiktos vaiko tėčiui, dar po poros mėnesių tėtis įtikino savo motiną prižiūrėti anūką, tai tokiu atveju išmoka močiutei būtų skaičiuojama atsižvelgiant į pirmąjį, mamos pasirinkimą gauti išmoką dvejus metus: 54,31 proc. pirmais ir 31,03 proc. antrais metais.
Senelių Teisės Slaugant Sergantį Anūką
Socialinio draudimo skyriaus patarėja V. Pėčė atsakė, kad dirbantiems seneliams numatyta ne tik galimybė imti vaiko priežiūros atostogas ir gauti vaiko priežiūros išmoką, bet ir pagelbėti šeimai vaikui susirgus. Tai numato Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas.
Seneliams prižiūrėti vaikaičius sudaromos tokios pačios sąlygos, kaip ir tėvams bei globėjams. Susirgus vaikui, kreipiamasi į gydytoją, seneliai informuoja darbdavį, kad slaugys anūką ir internetu ar atvykę į skyrių pateikia prašymą „Sodrai“ dėl ligos išmokos.
Seneliui ar senelei, slaugančiam sergantį vaiką iki 14 metų, išmoka iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmosios vaiko slaugymo dienos ir mokama ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų.
Darbdavio Pareigos
Lietuvos gyventojai, apdrausti ligos socialiniu draudimu, susirgę ar patyrę traumų bei tapę laikinai nedarbingi, turi teisę gauti išmokas iš Sodros. Ši išmoka kompensuoja prarastą darbo užmokestį, kai asmuo negali dirbti dėl ligos. Svarbu, kad asmuo būtų dirbantis Lietuvoje, kad galėtų pretenduoti į šią išmoką.
Kada Skiriama Ligos Išmoka?
Ligos išmoka skiriama asmenims, turintiems ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos socialinio draudimo stažą iki laikinojo nedarbingumo nustatymo dienos (išskyrus nustatytus atvejus).
Ligos Išmokos Dydis
Ligos išmoką už pirmąsias dvi nedarbingumo dienas, kurios sutampa su darbo grafiku, moka darbdavys. Darbdavys gali mokėti nuo 62,06% iki 100% jūsų vidutinio darbo užmokesčio.
Sodra pradeda mokėti ligos išmoką nuo trečios ligos dienos iki darbingumo atgavimo, tik už darbo dienas. Išmokos dydis siekia 62,06 % nuo darbo užmokesčio "ant popieriaus". Jei liga susijusi su ekstremaliąja situacija ar karantinu, išmoka siekia 77,58% uždarbio nuo trečios dienos.
Minimalus ligos išmokos dydis 2025 m. I ketv. duomenimis yra 259 EUR, o maksimali išmoka negali viršyti 2761,79 EUR. Preliminarų ligos išmokos dydį galite pasitikrinti čia.
Svarbu: Ligos išmokos dydis gali skirtis priklausomai nuo aplinkybių ir galiojančių įstatymų.
Ligos Išmokos Dydžiai 2025 m. I Ketvirtį:
| Rodiklis | Suma |
|---|---|
| Minimali ligos išmoka | 259 EUR |
| Maksimali ligos išmoka | 2761,79 EUR |
| Išmokos dydis (standartinis) | 62,06% nuo darbo užmokesčio |
| Išmokos dydis (ekstremalios situacijos atveju) | 77,58% nuo darbo užmokesčio |
Kada Išmokama Ligos Išmoka?
Sprendimas dėl ligos išmokos skyrimo priimamas per 10 darbo dienų nuo prašymo su visais reikiamais dokumentais ir (ar) duomenimis gavimo Sodros skyriuje dienos. Ligos išmoka išmokama per 7 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos.
Nedarbo Išmoka
Užsieniečiams, kurie dirbo Lietuvoje ir neteko darbo, gali priklausyti nedarbo išmoka. Teisė į šią išmoką priklauso ne tik nuo turimo stažo, bet ir nuo leidimo gyventi (laikino ar nuolatinio) ir priežasties, dėl kurios jis buvo išduotas.
Pavyzdžiui, užsieniečiai, turintys Mėlynąją kortelę arba leidimą gyventi išduotą šeimos susijungimo pagrindu, gali pretenduoti į išmoką. Tačiau, jei laikinas leidimas gyventi buvo išduotas darbo pagrindu Lietuvoje, praradus darbą leidimas bus panaikintas. Tokiu atveju užsienietis negalės likti Lietuvoje ar registruotis Užimtumo tarnyboje.
Nedarbo Išmokos Gavimo Sąlygos:
- Būti draudžiamu nedarbo socialiniu draudimu ir turėti ne mažesnį kaip 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą per paskutinius 30 kalendorinių mėnesių.
- Registruotis Užimtumo tarnyboje ir gauti bedarbio statusą.
- Užimtumo tarnyba nepasiūlė jums tinkamo darbo ar aktyvios darbo rinkos politikos priemonių.
Jeigu neturite reikiamo stažo, išmoka gali būti skirta, jei baigėte privalomąją karo tarnybą ar alternatyvią krašto apsaugos tarnybą ir įgijote bedarbio statusą per 6 mėnesius nuo tarnybos pabaigos.
Jeigu nesate sukaupęs reikiamo stažo Lietuvoje, tačiau tokį laikotarpį esate dirbęs kitoje ES ar EEE valstybėje narėje, Jungtinėje Karalystėje, Šveicarijoje, Ukrainoje ar Baltarusijoje, galite iš ankstesnės darbo vietos valstybės kompetentingos įstaigos pristatyti dokumentą apie nedarbo draudimo laikotarpius (ES, EEE šalyse ir Šveicarijoje toks dokumentas yra forma PD U1). Tuomet į užsienyje įgytą nedarbo draudimo stažą bus atsižvelgta Lietuvoje.
Ukrainos piliečiai gali užskaityti Ukrainoje įgytą darbo stažą nedarbo išmokos gavimui tik turėdami leidimą nuolat gyventi Lietuvoje.
Nedarbo Išmokos Dydis
Nedarbo išmokos dydis apskaičiuojamas remiantis jūsų turėtomis pajamomis kiekvieną mėnesį per paskutinius 30 mėnesių, pradedant nuo dviejų mėnesių prieš tapimą bedarbiu (įskaitant mėnesius be pajamų). 2025 m. I ketv. didžiausia nedarbo išmoka bedarbiams yra 1294,56 EUR.
SVARBU: Prašymą skirti nedarbo išmoką galite pateikti registruodamiesi Užimtumo tarnyboje internetu arba asmeniškai Sodros skyriuje. Išmoka skiriama ne vėliau kaip per 10 darbo dienų.
Pagalba Žmonėms su Negalia
Žmogus su negalia yra asmuo, kuriam nustatytas neįgalumo lygis arba 55% ir mažesnis darbingumo lygis arba specialiųjų poreikių lygis. Žmonėms su negalia gali gauti valstybės paramą.
Dvi pagrindinės piniginės išmokos asmenims su negalia yra pensijos:
- Šalpos neįgalumo pensija - skiriama, kai asmuo negauna kitų didesnių pašalpų negu šalpos neįgalumo pensija. Ja gali naudotis:
- Vaikai su negalia
- Asmenys, netekę 45% ar daugiau dalyvumo (iki 24 metų amžiaus)
- Asmenys, netekę 60% dalyvumo, jei nėra draudžiami pensijų socialiniu draudimu
- Motinos, kurios turi 5 ir daugiau vaikų ir neteko 60% dalyvumo
- Tėvai ar globėjai, netekę 60% ir daugiau dalyvumo, kurie ne mažiau kaip 15 metų namuose slaugė neįgalų asmenį
- Socialinio draudimo negalios pensija - gali būti skiriama tiems, kurie dėl sveikatos negali dirbti visą darbo dieną. Asmuo turi turėti 55% darbingumo lygį. Darbingumo lygį nustato Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra, vertinanti asmens sveikatos būklę.
Svarbu, kad asmuo, gaunantis šias pensijas, turėtų darbo stažą, kuris įrodytų, kad jis dirbo tam tikrą laiką.
Dėl pensijų asmuo turi kreiptis į Sodrą.