Neįgalumo nustatymas Lietuvoje yra procesas, skirtas įvertinti, kiek liga ar sutrikimas riboja žmogaus gebėjimą gyventi savarankiškai ir dirbti. Tai padeda žmonėms gauti socialinę paramą ir gydymo paslaugas.
Nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja tvarka, pagal kurią vietoje darbingumo lygio nustatomas dalyvumo lygis. Suaugusiems asmenims, kuriems nustatytas 0-55 proc. dalyvumo lygis, suteikiamas asmens su negalia statusas.
Jei neįgalumas buvo nustatytas iki 2024 m. tvarkos pakeitimo, jis galioja iki nustatyto termino pabaigos. Esant poreikiui, kad darbingumo lygis ar specialiųjų poreikių lygis būtų paversti į dalyvumo lygį, reikia kreiptis į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą (ANTA) ir pateikti prašymą.
Kaip nustatomas dalyvumo ar neįgalumo lygis?
Dalyvumo vertinimas - tai procesas, kurio metu nustatoma, kiek žmogus dėl sveikatos būklės gali dalyvauti kasdienėje, socialinėje ar profesinėje veikloje.
Žingsniai dalyvumo lygiui nustatyti:
- Gauti gydytojo siuntimą. Asmuo arba jo atstovas kreipiasi į gydantį gydytoją ir pateikia laisvos formos prašymą dėl siuntimo į Agentūrą dalyvumo lygiui nustatyti. Siuntimas galioja 60 kalendorinių dienų.
- Pateikti dokumentus Agentūrai. Dokumentus Agentūrai galite pateikti elektroniniu paštu, per e.pristatymo sistemą, paštu arba per kurjerį, ar atvykus į Agentūros teritorinį skyrių. Siunčiant dokumentus registruotu paštu ar per kurjerį, prašymas turi būti pasirašytas prašančiojo ar jo atstovo parašu, pridėta asmens tapatybę patvirtinančio dokumento (paso, tapatybės kortelės) kopija.
- Negalios vertinimas. Agentūros specialistai kartu su Jumis užpildys klausimyną ir išsiaiškins Jūsų individualius poreikius įvairiose gyvenimo srityse, pasiūlys Jums sudaryti pagalbos planą ir įvertins gydytojo pateiktus duomenis apie sveikatą.
- Sprendimo priėmimas. Asmeniui nebereikės rūpintis, jei prireiktų kokios nors papildomos informacijos iš kitų institucijų. Tuo pasirūpins Agentūra.
- Kreiptis dėl išmokų ir kompensacijų. Nustačius dalinį dalyvumą ne vėliau kaip per 12 mėn. reikia kreiptis į SODRĄ.
Nuo 2025 m. gegužės 2 d. klausimynas, reikalingas dalyvumo lygio vertinimui, galės būti pildomas nuotoliniu būdu naudojant elektronines ryšių priemones.
Labai svarbu, kad gydantis gydytojas tinkamai ir kaip galima detaliau užpildytų siuntimą į Agentūrą. Klausimyno pildymo metu labai svarbu smulkiai papasakoti, kaip jaučiatės, su kokiomis kasdienėmis problemomis susiduriate. Jei šie simptomai trukdo jūsų kasdienybei, apie juos būtina kalbėti vertinimo metu.
Medicininiai kriterijai
Neįgalumo nustatymas 2026 metais Lietuvoje remiasi medicinos kriterijais ir ligų sąrašu, kurie įvertina, kiek liga arba sutrikimas riboja žmogaus gebėjimą gyventi savarankiškai ir dirbti.
Žemiau pateikiami kai kurie pavyzdžiai, kaip įvertinami skirtingi sveikatos sutrikimai:
Psichikos ir elgesio sutrikimai
(Būtinas ligonio neuropsichologinis ištyrimas, psichologo ir psichiatro konsultacijos)
- Lengvas funkcijos sutrikimas - vyrauja asteninis sindromas (90%)
- Vidutinis funkcijos sutrikimas - žymi astenija, yra charakterio pakitimų, susilpnėjusi atmintis, sulėtėjęs mąstymas (60%)
- Didelis funkcijos sutrikimas - asmenybės pokyčiai, sumažėjęs savarankiškumas, nesavarankiškas buityje, organiniai smegenų pakitimai (40%)
- Sunkus sutrikimas - po sunkių galvos smegenų pažeidimų, nesavarankiškas, dėmesio, atminties ir suvokimo sutrikimai (20%)
Autonominės (vegetacinės) sistemos sutrikimai:
- Neryškūs, pasireiškiantys tik ortostatinio streso metu, asmuo gali stovėti >15 min., nesutrikdyta kasdieninė veikla, arterinis kraujo spaudimas gali būti normalus (90%)
- Lengvi ortostatiniai simptomai >1 kartą per savaitę, pasireiškia ortostatinio streso metu, asmuo gali stovėti >10-<15 min., veikla ribota neženkliai, galimi vienetiniai nualpimai (70%)
- Vidutiniai simptomai - dažni, ortostatinio streso metu, stovėjimas >5-<10 min., vidutiniškai apribota kasdienė veikla, galimi nualpimai <1 kartą per savaitę (50%)
- Ryškūs simptomai - stovėjimas >1-<5 min., stipriai apribota veikla, ortostatinė hipotenzija >50 % dienų, nualpimai ar nevengiamas kritimas >1 kartą/sav. (40%)
- Labai ryškūs simptomai visą laiką, stovėjimas <1 min., būtinas vežimėlis, dažnos sinkopės, pacientas negali stovėti be pagalbos (25%)
Smegenų pažeidimai, kai yra pažintinių funkcijų sutrikimų (apraksija, afazija, agnozija ir kt.):
- Lengvi (dalinė motorinė ar lengva anominė ir kt. afazija) (60%)
- Vidutiniai (pilna motorinė ar dalinė sensorinė afazija) (45%)
- Dideli (pilna sensorinė afazija) (35%)
- Sunkūs (globali afazija) (25%)
Smegenų pažeidimai, kai yra koordinacijos ir pusiausvyros sutrikimų (įskaitant stovėjimo ir vaikščiojimo funkcijų sutrikimus):
- Lengvi - reikalinga minimali pagalba, reti kritimai (<1 kartą/mėn.), savarankiškai stovi, apsisuka į abi puses (90%)
- Vidutiniai - reikalinga pagalba einant lygiu keliu, kritimai >1/mėn., Rombergo padėtis 5-10 sek., apsisukimas <4 sek. su kontrole (55%)
- Didelė pagalba - kritimai >1/sav., Rombergo padėtis <5 sek., apsisukimas >4 sek., reikalinga priežiūra (40%)
- Reikia pagalbinių priemonių, kritimai >1/dieną, reikalinga žodinė kontrolė (30%)
- Visiškas priklausomumas - kritimai >1/dieną, visiškas nestabilumas, būtina priežiūra, priemonės (25%)
Šie pavyzdžiai iliustruoja, kaip įvairūs sveikatos sutrikimai yra vertinami, siekiant nustatyti asmens dalyvumo lygį ir poreikį socialinei paramai.
Pagalbos koordinavimas
Žmonėms, kurie kreipiasi į Agentūrą dėl negalios nustatymo, trūksta informacijos apie tai, kokią pagalbą gali gauti asmenys su negalia ir jų artimieji, ypač jei negalia ištiko staiga (po insulto, nelaimingo atsitikimo, gimus vaikui su negalia ir pan.). Ne kiekvienas žmogus, Agentūroje gavęs asmens su negalia pažymėjimą, žino, ką daryti toliau: kur kreiptis dėl reikalingų techninės pagalbos priemonių ar paslaugų.
Vertinant asmens, sutikusio, kad jam būtų teikiamas pagalbos koordinavimas, negalią, sudaromas pagalbos planas ir jo vykdymo priežiūra padeda atsakyti į klausimus: kas padės kasdienėje buityje, namų ruošoje, pasirūpins maistu, palydės į gydymo įstaigą.
Atsakingos institucijos (savivaldybė, Techninės pagalbos priemonių centras ir kita), iš Agentūros gavusios pagalbos planą, pačios susisiekia su asmeniu, aptaria jo poreikius, supažindina su paslaugų gavimo sąlygomis, galimybe jas gauti nemokamai arba apmokėti dalį kainos.
Vien išmokos dažnai nėra pakankamos visaverčiam asmens su negalia gyvenimui užtikrinti, todėl asmens aprūpinimas techninės pagalbos priemonėmis, būsto pritaikymu, pagalbininko (specialisto), pavėžėjimu ar kita pagalba, asmens su negalia gyvenimą padaro patogesnį ir savarankiškesnį.
Norint, kad būtų sudarytas pagalbos planas, asmeniui ar jo atstovui, kuris su gydytojo siuntimu pirmą ar ne pirmą kartą kreipiasi į Agentūrą dėl negalios (dalyvumo lygio suaugusiam asmeniui ar neįgalumo lygio vaikui) nustatymo, tereikia duoti sutikimą, kad jam būtų teikiamas pagalbos koordinavimas.
Procesas nesudėtingas. Kai asmuo arba jo atstovas, turėdamas gydytojo siuntimą, kreipiasi į Agentūrą dėl neįgalumo ar dalyvumo vertinimo, kartu yra įvertinamas ir jo individualus pagalbos poreikis.
Jei pokalbio metu nustatoma, kad asmeniui trūksta vienų ar kitų paslaugų, Agentūra sudaro pagalbos planą, nurodydama asmens veiklos sritis ir poreikius, kuriems užtikrinti reikalinga kitų įstaigų teikiama pagalba.
Agentūra pagalbos plane nurodo, kokio tipo priemonės, paslaugos reikalingos, tačiau konkrečias priemones, paslaugas (pavyzdžiui, ar asmeniui labiau tiktų vaikščiojimo rėmas, ar vaikštynė, ar pagalba į namus, dienos socialinė globa namuose ar įstaigoje) parenka atsakingų institucijų specialistai.