Švietimas yra neatsiejama kiekvienos kultūros dalis, nes visų valstybių švietimo sistema orientuota į pagalbą žmogui (bei tautai) integruojantis platesnėje aplinkoje, ir į pagalbą žmogaus savimonei gilėti bei turtėti taip kuriant prielaidas pažangai. Lietuvos aukštojo mokslo studijų paskirtis - padėti asmeniui įgyti aukštąjį išsilavinimą bei atitinkamą kvalifikaciją ir pasirengti aktyviai profesinei, visuomeninei ir kultūrinei veiklai. Taigi Lietuvos Respublikoje asmenims užtikrinama galimybė įgyti ne tik pradinį, pagrindinį, vidurinį, bet ir aukštąjį išsilavinimą, kuris yra pagrindas norint sėkmingai integruotis asmeniui į darbo rinką, tenkinti savo poreikius, kurie nėra susiję su įgyta specialybe.
Anot Saulausnienės (2006), pedagogo vaidmuo jau dabar siejamas su didele atsakomybe, naujais reikalavimais kompetencijai ir profesionalumui. Jie (t.y. pedagogai) turi gebėti išryškinti ir akcentuoti, kas yra svarbiausia gaunamame informacijos sraute, organizuoti ir tvarkyti žinias bei daugiau koordinuoti nei vadovauti. Šios visuomenės dalis. Šios švietimo įstaigos. Šiuos visuomenės narius atlieka pedagogai.
Švietimo reforma neišvengiamai kelia naujus reikalavimus specialiesiems pedagogams ir logopedams: jie turi būti pasirengę ne tik teikti specialiąją pedagoginę pagalbą moksleiviams, bet ir atlikti daug kitų darbų, susijusių su specialiojo ugdymo organizavimu mokykloje. Šis asmuo. Šiam žmogui. Šiuos asmenis, neatsiranda savaime. Tam įtakos turi kryptingas pasirengimas, tikslingas pastangos ir praktinės patirties santykis, todėl svarbu panagrinėti, kiek dėmesio specialiosios pedagogikos (specializacija: logopedija) studijų programoje skiriama, būtent, logopedijos moduliams bei kaip tas, skiriamas dėmesys, išnaudojamas.
Pedagoginės kompetencijos sąvokon sutalpinti mokėjimai, gebėjimai, įgūdžiai, žinios savaime nusako svarbiausius šiuolaikinio švietimo uždavinius - rengti būsimus specialistus tikslingai pritaikyti įgytus gebėjimus, žinias bei patirtį profesinėje veikloje ir nuolat mokytis. Rengiant pedagogus itin aktualu atkreipti dėmesį į būsimų jų profesiniam darbui kompetencijų, žinių, gebėjimų formavimą(si) studijų laikotarpiu, todėl "Savarankiškos logopedijos studijos programoje" ties kiekvienu iš trijų logopedijos modulių yra išskiriami svarbiausi tikslai, uždaviniai ir įgyjamos žinios, plėtojami mokėjimai ir įgūdžiai.
Būsimieji specialieji pedagogai studijuoja, kaip įvertinti vaiko mokymosi gebėjimus, kaip padėti mokiniams, kuriems nesiseka mokytis, taikyti įvairius mokymo metodus, atlikti savo pedagoginės veiklos ir mokinių ugdymo/si tyrimus, naudotis informacinėmis technologijomis. Praktinės studijos vyksta pagal pasirinktą specializaciją: stebimoji pedagogo praktika, žemesnysis klasis mokytojo praktika, aukštesnysis klasis mokytojo praktika, specialiojo pedagogo praktika, logopedo praktika - pasirinkusiems logopedijos specializaciją, o kūno kultūros mokytojo ir kineziterapeuto praktika - pasirinkusiems specialius poreikius vaikų kūno kultūros pedagogikos, kineziterapijos specializaciją. Praktinės studijos vyksta ikimokyklinio ugdymo įstaigose, specialiosiose ir bendrojo lavinimo mokyklose. Praktinis studijų trukmė 840 val.
Logopedijos moduliai orientuoti į vaikų ir suaugusiųjų kalbėjimo, kalbos ir komunikacijos sutrikimų įveikimą. Remiantis moksline ir praktine analize būtų galima pateikti pasikėlimus, kaip tobulinti logopedijos modulius. Tyrimo tikslas - išsiaiškinti, kaip studentai vertina specialiosios pedagogikos studijų programos logopedijos modulius. Tyrimo dalyviai - Šiaulių universiteto Socialinės gerovės ir negalės studijų fakulteto specialiosios pedagogikos (specializacija: logopedija) nuolatinės studijų 4 kurso studentai bei ištęstinės studijų 4 ir 5 kurso studentai. Išplatinta 117 anketų. Grįžo 104 anketos (grįžtamumas 88,8%). Tinkamai užpildytos grįžo 79 anketos.
Bakalauro darbe bus aptarta logopedų rengimo kaitos svarba, apžvelgtos pagrindinės kompetencijos, kurios itin reikalingos dabartinėje specialiojo pedagogo ir logopedo veikloje. Taip pat bus aptarta studentų nuomonė apie logopedijos modulių kokybę. Tema aktuali, kadangi remiantis moksline ir praktine analize būtų galima pateikti pasikėlimus, kaip tobulinti logopedijos modulius.
Specialiosios pedagogikos studijų programa skirta asmenims, turintiems vidurinį išsilavinimą. Lietuvoje pedagogų rengimą reglamentuoja Mokslo ir studijų įstatymas (2009), Aukštojo mokslo įstatymas (2008), Švietimo įstatymas (2007), Specialiojo ugdymo įstatymas (1998) ir kiti teisės aktai: Vyriausybės nutarimai, Švietimo ir mokslo ministro įsakymai.
Šiuo metu studentams nuolat pagrįstai kyla klausimas, ar tikslinga specialiuosius pedagogus ir logopedus rengti drauge, o ne kiekvieną specialybę t.y. atskirai. Iškilo daugybė klausimų, kokius žinių ir profesinių įgūdžių turi turėti specialusis pedagogas ir logopedas, ugdantis vaiką, turintį specialius poreikius? Būtina pabrėžti, kad kai kurios profesijos yra sudvejinamos.
Baigus studijas išduodamas bakalauro diplomas, patvirtinantis įgytą edukologijos bakalauro laipsnį, ir suteikiamas pedagoginis studijų baigimo pažymėjimas (Pedagogų rengimo koncepcija, 2004, Valstybinis pedagogų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo pertvarkos programos patvirtinimas, 2006). Lietuvoje specialusis pedagogas ir logopedas rengimas trunka 4 metus nuolatinėse studijose ir 5 metus pasirinkus ištęstines studijas. Latvijoje, Liepojos pedagoginiame universitete, logopedijos studijos trunka 5 metus ir apima 200 kreditų. Šios bendrosios pedagogo humanitarinės kultūros tradicijos.
Būsimieji specialieji pedagogai ir logopedai studijuoja bendrauniversitetinius dalykus: pedagogiką, psichologiją, užsienio kalbą; studijų pagrindus dalykus: sensorikos, protinės raidos ir kt. sutrikimus, specifines mokymosi negales, vaikų raidos ypatumus įvertinimą; logopedai specialybinius dalykus: kalbėjimo, kalbos ir komunikacijos sutrikimus įvertinimą, kalbos ugdymo sistemas taikymą, siekiant įveikti kalbos ir komunikacijos, skaitymo ir rašymo sutrikimus ir kt. Šis asmens psichologinėmis savybėmis ir svarbiausiais specialiosios pagalbos teikimo principais. Šis kalbos ir komunikacijos sutrikimams, identifikavimą ir atitinkamų darbo būdų parinkimą šiems asmenims ugdyti ar sutrikimams įveikti.
Studentams suteikiamos išsamios teorinės žinios ne tik apie kalbėjimo, kalbos ir komunikacijos, bet ir balso sutrikimus, plėtojami jų gebėjimai praktiškai pritaikyti įvairias metodikas, parengtas skirtingiems kalbėjimo, kalbos ir komunikacijos sutrikimams įveikti, efektyvumą praktikos metu.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakyme „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 136:2005 „Logopedas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo“ (2005) logopedija apibrėžiama, kaip mokslas apie kalbėjimo, kalbos, balso, rijimo ir komunikacijos sutrikimus, jų atpažinimą, prevenciją bei šalinimą specialiosiomis ugdymo priemonėmis. Sveikatos priežiūros įstaigoms aktualu atpažinti ir įveikti balso bei rijimo sutrikimus, kadangi jie pirmieji psireiškia patyrus traumą ar insultą, o Garšvienės ir Ivoškuvienės (1993) pateiktame logopedijos apibrėžime balso ir rijimo sutrikimai neakcentuojami. Šiuo aspektu svarbu atsižvelgti į tai, kad logopedas dirba ne tik su vaikais, bet ir su suaugusiais asmenimis. Šiuos asmenis ir jų šeimos narius.
Logopedijos modulių analizė leidžia teigti, kad akademines žinias numato studijų programos turinys, studentų motyvacija, dėstymo kokybė bei kiti veiksniai. Ivoškuvienės, Garšvienės ir Alijauskienės 2004 metais parengtoje "Savarankiškos logopedijos studijos" programoje logopedijos kursą sudaro 3 moduliai. Iš viso logopedijos moduliai apima 21 kreditą. 15 kreditų skiriama teorijai, laboratoriniams darbams, pratyboms, 6 kreditai - skiriami logopedo praktikai. Logopedijos studijų programoje išskiriami pagrindiniai studijų tikslai, žinios, gebėjimai, kompetencijos. Pirmajame modulyje aptariami bendrieji logopedijos klausimai, supažindinama su kalbėjimo, kalbos ir komunikacijos sutrikimų klasifikacija ir terminija, aptariami vaikų bendravimo, kalbėjimo ir kalbos raidos dėsningumai ir sutrikimų identifikavimas, analizuojami kai kurie kalbėjimo ir kalbos sutrikimai bei jų įveikimo metodikos. Plėtojami mokėjimai ir įgūdžiai: išmokti atpažinti kalbėjimo, kalbos ir komunikacijos sutrikimus; išmokti nustatyti kalbos sutrikimo laipsnį ir pan. Antrojo modulio turinį sudaro tokios sutrikimų grupės: dizartrija, alalija, kalbos neišsivystymas, rašomosios kalbos ir sklandaus kalbėjimo sutrikimai. Plėtojami mokėjimai ir įgūdžiai: gebėti įvertinti vaiko ir suaugusiojo kalbėjimą dizartrijos atveju bei nustatyti dizartrijos laipsnį ir kalbos neišsivystymo laipsnį; gebėti sudaryti kalbos garsų mokymo nuoseklumą; gebėti sudaryti kalbos ugdymo programą ir t.t.
Trečiajame modulyje nagrinėjamos regos ir klausos sutrikimų kalbėjimo sunkumų grupės, aptariamas autizmas, mutizmas ir alternatyvioji komunikacija. Šiame modulyje plėtojami mokėjimai ir įgūdžiai: mokėti nustatyti ir atpažinti įvairius afazijos pagrindinius požymius; mokėti identifikuoti balso sutrikimus; mokėti tirti sutrikusio intelekto vaikų kalbą bei bendravimą ir pan.
Pedagogų rengimo koncepcijoje (2004) rašoma, kad pedagoginė praktika turėtų būti grindžiama tiesioginiu studentų dalyvavimu profesinėje pedagoginėje veikloje. Pateikiama ir schema: stebėtojas - pedagogo asistentas - dirbantis vadovaujant patyrusiam pedagogui - savarankiškai dirbantis. Specialiosios pedagogikos (specializacija: logopedija) studijų programos studentai atlieka 4 pedagogines praktikas įvairiose ugdymo įstaigose.
Praktikos tikslai: susipažinti su vaikais, turinčiais klausos, regos, kalbos, judesio ar intelekto sutrikimus; susipažinti su logopedo, specialiojo pedagogo veikla ikimokyklinėje grupėje, klasėje; suvokti specialiojo ugdymo esmę, pedagogo funkcijas, ugdomosios veiklos modelius; ugdyti savirefleksijos, kritinio ir kūrybinio mąstymo gebėjimus ir kt. (Stebimosios pedagogo praktikos instrukcija, žiūrėta 2010-04-06). Studijuojant specialiąją pedagogiką (specializacija: logopedija) būtina atlikti ne tik specialiojo pedagogo bet ir logopedo praktiką. 2004 metais parengtoje Pedagogų rengimo koncepcijoje kalbama apie būtinybę prie pedagoginės praktikos pridėti ir stažuotes, kurios "praktišiau" parengtų studentus pedagoginiam darbui.
Šiais laikais žmogus nuolat tobulina savo žinias, geba savikritiškai pažvelgti į save bei perimti Europos ir pasaulinio humanistinės kultūros tradicijas ir vertybes, todėl pedagoginis darbas reikalauja iš pedagogo specialių bruožų: komunikabilumo, empatiškumo, geros adaptacijos ir pan. Šis svarbus pasisako ir Saulausnienė (2006). Norint tobulinti praktikos efektyvumą ir naudą, būtina atsižvelgti ir į studentų nuomonę. Įgyją specialiojo pedagogo kvalifikaciją, asmenys gali dirbti specialiuoju pedagogu ir/ar logopedu ankstyvojo, ikimokyklinio ir mokyklinio bendrojo, specialiojo ugdymo ir kt.
Remiantis 1993 metų duomenimis, pagrindinis aukštosios mokyklos (universiteto) uždavinys - suteikti besimokantiems aukštąjį išsilavinimą, leidžiant perimti bendrosios ir profesinės kultūros pagrindus, plėtoti demokratinės kultūros ir gyvenimo tradicijas. Šis pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programų bendrųjų reikalavimų apraše (2010) keliami tam tikri reikalavimai visoms Lietuvoje siūlomoms studijų programoms. Pvz., studijų programos turi atitikti bendruosius ir specialiuosius reikalavimus nustatomus studijų krypties aprašuose. Studijų programos, modulių ir atskirų dalykų apimtis nustatoma kreditais ir turi būti vienoda nepriklausomai nuo studijų formos (nuolatinės, ištęstinės) ir pan. Pagrindinė studijų programa skiriama teoriniams profesijos pagrindams perteikti ir savarankiškam darbui būtiniems profesiniams įgūdžiams suformuoti. Asmenims, baigusiems pagrindines universitetines studijas t.y. apsigynus bakalauro darbą, suteikiamas edukologijos bakalauro kvalifikacinis laipsnis ir specialiojo pedagogo kvalifikacija (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, 2004). Baigus specialiosios pedagogikos studijų programą, studijas galima tęsti socialinių mokslų srities magistrantūros programose.
Šios žinios visuomenės bruožas. Šiau ji suteikia sąlygas jaunimui įgyti aukštąjį išsilavinimą, kuris būtinas integruojantis į darbo rinką. Šis vienas iš pirmųjų darbų - aiškiai apibrėžti problemą, kurią norima spręsti.
Šioje srityje dirbantys specialistai susiduria su įvairiais iššūkiais ir problemomis, todėl svarbu nuolat tobulinti kvalifikaciją ir ieškoti naujų būdų, kaip efektyviau padėti vaikams, turintiems specialiųjų poreikių.
Lentelė 1: Logopedijos modulių apimtis kreditais
| Modulis | Teorija, laboratoriniai darbai, pratybos | Logopedo praktika | Iš viso |
|---|---|---|---|
| Pirmas modulis | 15 kreditų | 6 kreditai | 21 kreditas |
tags: #kiek #laiko #turi #buti #deklaruotoje #gyvenamojoje