Vasaros praktika - neatsiejama daugelio studijų programų dalis. Nors kai kuriose mokymo įstaigose praktika būna pavasarį, dažnam studentui ją tenka atlikti ir vasarą, to reikalaujama studijų programose. Tačiau nuomonė, kad vasaros praktika - puiki galimybė gauti gerą darbo vietą ateityje, šiandien dažnai palydima pesimistiškų replikų.
Pagrindiniai vasaros praktikos tikslai, keliami vos pirmą ar antrą kursą baigusiam studentui, yra: įvertinti žinias, gebėjimus, mokėjimus ir įgūdžius, įgytus per studijas universitete, kolegijoje ar profesinėje mokykloje. Deja, ne visuomet studentai noriai įgyvendina jiems keliamus tikslus, ypač kai draugai, kolegos, studijuojantys kitas specialybes, vasarą gali skirti pramogoms, atostogoms ir darbui savoje ar svečioje šalyje. Studentai, kurie vasarą privalo atlikti mėnesio ar ilgesnę praktiką tam tikroje įstaigoje, nebūtinai noriai, tačiau išsiunčiami saviugdai reikalingam užsiėmimui, o ne studentiškoms atostogoms.
Vis dažniau ir pačios įmonės ieško norinčiųjų atlikti nemokamą praktiką vasaros metu. Būtent tokį tobulos vasaros praktikos paveikslą piešia tie studentai, kuriems praktinis mokymas vasarą - tik formalumas. Deja, šiandien kai Lietuvoje bedarbių skaičius perkopė daugiau kaip 15 procentų ribą, tokių (ne)motyvuotų, (ne)mokslių, (ne)gabių studentų ganėtinai daug.
Studentų požiūris į vasaros praktiką
Pasak Klaipėdoje studijuojančio Eimanto, praktikai keliami tikslai pernelyg dideli ir nesuderinami su studento lūkesčiais bei norais. „Kiekvienas studentas, išlaikęs pavasario sesijos egzaminus, nori pailsėti ir kibti į darbus. Nors Lietuvoje šiuo metu įsidarbinti yra sudėtinga, dėl šios priežasties daug draugų ieškojo sezoninio darbo užsienyje, deja, aš turėjau pasilikti ir vykti į trijų savaičių praktiką. Sesija baigėsi birželio viduryje, praktiką baigiau liepos viduryje ir dabar pusantro mėnesio esu išlaikytinis, nes nei išvažiuoti nebėra kada, nei įsidarbinti čia nepavyks“, - piktinosi vaikinas.
Paklaustas, ar, jo nuomone, vasaros metu studentai turėtų visiškai netobulinti savo žinių - neatlikti praktikos - Eimantas teigė, kad praktika galėtų būti atliekama mokslo metais: „Jeigu aš galėčiau atlikti praktiką rudenį, vasarą uždarbiaučiau studijoms, pragyvenimui, o rudenį visa jėga derinčiau teorinius ir praktinius mokymus. Tačiau apie tai niekas negalvoja, todėl su draugais juokaujame, kad tobula praktika būtų - vos keletas valandų per dieną, solidus atlyginimas ir bent truputis vertingų žinių.
Vilniaus universitete teisę studijuojanti būsimoji ketvirtakursė Edita Mikalonytė, besipraktikuojanti Alytaus rajono apylinkės prokuratūroje, teigia, kad praktinis mokymasis vasarą turėtų būti neatsiejama kiekvienos studijų programos dalis. „Vasaros praktika reikalinga, nes visada yra norinčiųjų tobulinti savo žinias laisvu nuo studijų metu. Vis dėlto vasaros praktika neturėtų būti privalomas dalykas, nes šios atostogos skirtos studentų poilsiui ir tą laisvą laiką studentai turėtų išnaudoti savo nuožiūra (vieni dirba, kiti keliauja, dar kiti tiesiog atostogauja).
Taip pat visuomenėje gyvuoja stereotipas, jog vasaros praktikos metu studentas verda kavą, plauna puodelius ir atlieka kitus pagalbinius darbus. Tačiau tai priklauso nuo darbdavio ar praktikos vadovo požiūrio į patį studentą. Žinoma, kurie stengiasi ir kryptingai mokosi dirbti, nelieka nepastebėti ir neįvertinti.
Praktikos metu studentai įsipareigoja atsakingai atlikti kiekvieną praktikos įstaigos patikėtą individualią ar kolektyvinę užduotį. Pasak Klaipėdoje studijuojančio Eimanto, praktikantas daro viską, ką jam liepia. „Jeigu praktiką atlieki nežinomoje, naujoje vietoje, dažnai su tavimi elgiasi kaip ne su būsimu specialistu, o kaip su pasiuntinuku. Dėl šios priežasties studentas dažnai praranda motyvaciją ne tik dirbti, bet ir mokytis. Todėl labai svarbu rasti gerą praktikos vietą. Labiausiai pasiseka tiems, kurie ne tik gali tobulinti savo žinias, bet ir yra skatinami - gauna už tai atlygį. Atlygis už vasarą įgytas žinias studentui - pažymys, dažniausiai - teigiamas. Nors praktikantai trokšta ir materialinio atlyginimo.
Praktikanto darbą vertina įstaigos ar praktikos vadovas, taip pat dažnai rašomos ir studento praktinio mokymo išvados - įvertinamos žinios, įgūdžiai, gebėjimai, darbų ir praktinio mokymo ataskaitos kokybė, drausmė. Praktikos metu įgytas žinias vertina ir universiteto ar kolegijos paskirtas praktikos vadovas. Nors studentas irgi žmogus, trokštantis ir valgyti, ir miegoti, ir viską žinoti, dažnai jis lyginamas su moliu.
Praktika - privaloma studijų programos dalis, kurios tikslas patikrinti ir įvertinti teorines žinias, kurių studentas įgijo mokantis specialybės. Praktikos metu studentai turi galimybę formuoti profesinius įgūdžius, rengtis dirbti savarankiškai.
Studentų vasaros mokslinė praktika
Praktikos atlikimo tvarka
Vadovaujantis studijų programomis katedros numato semestro praktikų laiką bei praktikos bazes konkrečioms praktikoms atlikti. Priklausomai nuo studijų srities ir krypties, studijų programos turinio atžvilgiu gali būti: stebimoji, bandomoji, savarankiška, bendroji, lauko, technologinė, eksploatacinė, projektinė, pedagoginė, meninė, kūrybinė, ekonominė, mokslo ir kt.
Studentai išleidžiami į praktiką SvMF fakulteto Dekano įsakymu. Kuomet jau yra parengtas ir pasirašytas Dekano įsakymas apie studento (studentų grupės) išleidimą į praktiką, keisti praktikos vietą galima tik praktikos vedėjai pateikus raštišką paaiškinimą dėl kokių priežasčių tai yra daroma.
Dėl pateisinamų priežasčių neatvykus į praktiką ir nesurinkus reikiamų praktikos valandų skaičiaus, studentas privalo pateikti tai pateisinantį dokumentą. Praleistas praktikos dienas dėl ligos ar kt. svarbių priežasčių reikia atidirbti, prieš tai informavus fakulteto administraciją ir gavus leidimą (praktika pratęsiama atskiru studento prašymu (kurį vizuoja ir KU praktikos vadovas) bei iforminama dekano įsakymu).
Siekiant tobulinti studijų procesą rengiant specialistus, sukuriant sąlygas praktikai atlikti bei gerinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą vykdoma studentų anketinė apklausa apie praktikos instituciją kurioje studentas(-ai) atliko praktiką.
KU studijų nuostatai (2010 m. KU studentų praktinio mokymo (-si) tvarka (patvirtinta KU Rektoriaus 2008.03.17 Įsk. Praktikų atlikimo tvarką užsienio šalių įmonėse ir organizacijose „Erasmus +“ praktikų programos rėmuose koordinuoja KU Studijų tarnybos Erasmus+ grupė. (0 46) 39 89 52. El.
Studijų programų apimtys ir kvalifikaciniai laipsniai
Svarbu atkreipti dėmesį į studijų programų apimtis ir kvalifikacinius laipsnius, kurie tiesiogiai susiję su praktikos atlikimu:
- Trumposios pakopos studijų programos apimtis gali būti 90 arba 120 kreditų.
- Universitetinių pirmosios pakopos studijų programų apimtis paprastai yra 240 studijų kreditų. Nuolatinių studijų trukmė 4 metai, ištęstinių - 5,5 arba 6 metai. Senato sprendimu nuolatinių universitetinių studijų programai gali būti nustatyta 3 arba 3,5 metų studijų trukmė.
- Koleginių pirmosios pakopos studijų programų apimtis gali būti 180, 210 arba 240 kreditų. Nuolatinių studijų trukmė yra 3, 3,5 arba 4 metai, ištęstinių - 4,5, 5 arba 6 metai.
- Antrosios pakopos studijų programos apimtis yra ne mažesnė kaip 90 ir ne didesnė kaip 120 studijų kreditų. Studijų programų trukmė - 1,5-2 metai nuolatine studijų forma ir 2-2,5 metų ištęstine studijų forma.
Asmenims, baigusiems pirmosios pakopos (bakalauro) studijas ir pasiekusiems programos apraše numatytus studijų rezultatus, suteikiamas atitinkamos studijų krypčių grupės bakalauro kvalifikacinis laipsnis.
Jungtinė programa įgyvendinama užtikrinant aukštųjų mokyklų-partnerių vykdomos programos dalių turinio ir studijų rezultatų vientisumą, akademinį studentų ir dėstytojų judumą bei partneryste grįstą administravimą.
Akademinės atostogos
Studentai, susidūrę su sunkumais, gali pasinaudoti akademinių atostogų galimybe. Pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų studentas (-ė) - išeiti akademinių atostogų dėl ligos, gydytojui ar gydytojų konsultacinei komisijai rekomendavus, arba dėl nėštumo ir gimdymo, vaiko priežiūros, gali neribotai, o dėl asmeninių priežasčių kartą per studijų laikotarpį. Antrosios pakopos studentams (-ėms) sąlygos išeiti akademinių atostogų galioja tos pačios, kaip ir pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų studentams (-ėms).
Akademinės atostogos trunka vienerius metus ir jų pabaiga, nepriklausomai nuo to, kada buvo suteiktos, visuomet sutampa su rudens ar pavasario semestro pradžia. Galima nutraukti akademines atostogas anksčiau, tačiau grįžimo į studijas data turi sutapti su semestro pradžia.
Norint išeiti akademinių atostogų reikia kreiptis į fakulteto, kuriame studijuoji, dekaną (-ę) arba akademijos kanclerį (-ę) ir užpildyti prašymą dėl akademinių atostogų, nurodant to priežastis. Išeiti akademinių atostogų gali ne anksčiau kaip baigus pirmą semestrą ir ne vėliau kaip likus dviem savaitėms iki sesijos pradžios.
Akademinių atostogų metu gali kartoti atskirus dalykus, iš kurių turėjai skolas, mokėdamas (-a) už kartojimą pagal studijuojamų dalykų apimtį kreditais. Galimas skolų skaičius: dieninių ir nuolatinių studijų studentams - 2 skolos, ištęstinių studijų studentams - 3 skolos.
Tačiau grįžęs (-usi) iš akademinių atostogų gali gauti stipendiją, jei atitiksi kriterijus, pagal kuriuos buvo skirtos stipendijos einamajame semestre ir nemokant už tą laikotarpį, už kurį jau buvo išmokėta stipendija prieš išeinant į akademines atostogas.
Negrįžus arba laiku negrįžus iš akademinių atostogų, būsi braukiamas (-a) iš studentų sąrašų praėjus vienam mėnesiui po nustatytos grįžimo datos. Savo noru, esant akademinėse atostogose, nutraukti studijas gali tik iki akademinių atostogų termino pabaigos.
Studijų dalykų pasirinkimas
Universitete studijuojantys studentai turi galimybę rinktis įvairius studijų dalykus, kurie padeda plėsti jų žinias ir įgūdžius. Privalomus A grupės dalykus rekomenduojama išklausyti per pirmus keturis semestrus, t. y. dvejus studijų metus. Turi pasirinkti ne mažiau kaip po vieną studijų dalyką iš visų penkių studijų sričių pogrupių (ne mažiau kaip 20 kreditų), nesirenkant dalyko, kuris yra tos pačios studijų krypties, kaip ir tavo studijuojama studijų programa.
Pavyzdžiui, jei studijuoji Lietuvių filologijos ir leidybos studijų programą, negali rinktis tos pačios studijų krypties A grupės dalyko „Literatūra“. Tačiau, priklausomai nuo studijų programos, gali būti taikomos išimtys.
B grupė - alternatyvūs įvadiniai studijų krypčių dalykai, dėstomi kitoje nei studento studijuojamoje studijų programoje. Šiai grupei skirtus kreditus (16 kreditų) gali panaudoti laisvai rinkdamasis (-i) studijų dalykus ne tik iš B, bet ir iš A grupės. Dalykų sąrašas skelbiamas kiekvienais akademiniais metais.
Jei studijuoji gretutinėje arba Academia cum laude individualiojoje studijų programoje, B grupei skirtus kreditus gali panaudoti studijų programos dalykų studijoms, t. y. B grupės dalykų vietą studijų plane užims gretutinės arba individualiosios studijų programos dalykai ir kreditai.
Privalai studijuoti kompiuterinio raštingumo studijų dalyką (4 kreditai), jei: neturi ECDL (Europos kompiuterio vartotojo) pažymėjimo, nesi teigiamu balu išlaikęs (-usi) informacinių technologijų valstybinio brandos egzamino, nelaikei arba neišlaikei universitete organizuojamo kompiuterinio raštingumo patikrinimo testo.
Gretutinės studijos
Gretutines studijas renkiesi laisvai, pradėti gali nuo bet kurio semestro, atsižvelgdamas (-a) į galimybes laiku jas užbaigti.
Norint pasirinkti gretutines studijas, turi teikti prašymą fakulteto, kuriame studijuoji, dekanui (-ei) arba akademijos kancleriui (-ei). Prašymas turi būti pateiktas ne vėliau kaip iki registracijos į kito semestro studijų dalykus pradžios.
Gali laisvai pasirinkti gretutines studijas iš akademiniais mokslo metais siūlomų gretutinių studijų programų sąrašo, nebūtinai iš savo fakulteto ar akademijos.
Vieną pasirinktą gretutinių studijų programą studijuoji nemokamai, o antrą ir daugiau gretutinių studijų programų modulių gali studijuoti klausytojo statusu už studijas susimokėdamas (-a). Į gretutinės studijų programos dalykus studentas registruojasi bendra registracijos į studijų dalykus tvarka.
Gretutines studijas gali nutraukti po pirmo semestro pabaigos. Norint nutraukti gretutines studijas, turi pateikti motyvuotą prašymą savo fakulteto dekanui (-ei) arba akademijos kancleriui (-ei). Iš gretutinių studijų būsi išbraukiamas (-a) Rektoriaus įsakymu, dekano (-ės) arba kanclerio (-ės) teikimu.
Gali atsisakyti turint skolų, tačiau skolos iš gretutinių studijų dalykų nėra anuliuojamos ir jas reikia išsitaisyti pakartotinai studijuojant tą patį dalyką ar pasirenkant bet kurį kitą dalyką iš universitetinių artes liberales studijų dalykų sąrašo ir sumokėjęs (-usi) nustatyto dydžio mokestį pagal Senato patvirtintą mokesčių už studijas mokėjimo ir grąžinimo tvarką.
Pagal tvarką nuo 2017 m. Gretutinių studijų programos kreditai įsiskaičiuoja į bendrą studijų kreditų skaičių. Gretutinių studijų apimtis - 40 arba 60 kreditų.
Ne, baigus gretutines studijas išduodamas gretutinių studijų pažymėjimas.
Kreditai
Per semestrą privalai pasirinkti studijų dalykus, kurių kreditų apimtis turi būti ne mažesnė kaip 24 ir ne didesnės kaip 36 kreditai.
Per vienerius metus rekomenduotina kreditų apimtis yra 60 kreditų.
Gali viršyti 36 kreditų limitą jeigu studijuoji gretutinėse arba individualiosiose studijoje. Tačiau semestro studijų dalykų apimtis negali viršyti 42 kreditų. Dėl kreditų viršijimo reikia rašyti prašymą dekanatui.
Užsiregistravus į mažesnį nei leistiną (24 kreditai) kreditų skaičių arba visai neužsiregistravus į studijų dalykus, būsi braukiamas (-a) iš studentų sąrašų ir tavo studijų sutartis bus nutraukiama.
Nuo tos dienos, per trejus metus, turėsi atiduoti savo studijų krepšelį. Nutraukus studijas arba esant pašalintam (-ai) iš universiteto, turi grąžinti 50 procentų einamųjų studijų metų studijų programos metinės kainos, ne didesnės už Švietimo ir mokslo ministro patvirtintą norminę studijų kainą, bet ne daugiau nei: 30 BSI dydžių (1 BSI = 70 Eur) - asmenims, studijavusiems bakalauro programas; 50 BSI dydžių - asmenims, studijavusiems magistro programas arba laipsnio nesuteikiančias edukologijos studijų programas, skirtas mokytojo kvalifikacijai įgyti; 70 BSI dydžių - asmenims, studijavusiems doktorantūros programas (įskaitant meno aspirantūrą) arba pagal laipsnio nesuteikiančias atitinkamos krypties rezidentūros studijų programas.
Valstybės remiamos paskolos
Taip, valstybinis studijų fondas administruoja valstybės remiamų paskolų suteikimą ir išmokėjimą studentui (-ei). Tokio tipo paskola su garantija, teikiama iš kredito lėšų ir skiriama keliais atvejais: studijų kainai sumokėti (akademiniams metams arba semestrui); gyvenimo išlaidoms; dalinėms studijoms pagal tarptautines sutartis apmokėti.
Paskolos grąžinamos linijiniu metodu. Paskolos grąžinimo grafiką sudaro bankas. Įmokos išdėstomos 15 metų terminui. išskyrus atvejus, kai nurodytas terminas baigtųsi paskolos gavėjui sulaukus daugiau nei 65 metų. Tokiu atveju paskolos grąžinimo grafikas sudaromas taip, kad paskola būtų baigta grąžinti ne vėliau nei paskolos gavėjui sueis 65 metai.
Paskolų grąžinimo pradžia: sutartims, sudarytoms iki 2024 m. - 12 mėn. nuo studijų baigimo ar nutraukimo; sutartims, sudarytoms nuo 2024 m. - 24 mėn. studijų baigimo ar nutraukimo.
Rotacija
Tai studentų keitimasis (rotacija) iš/į valstybės finansuojamos vietos/valstybės nefinansuojamos vietos. Rotacija vyksta prieš rudens semestro pradžią, vasaros pabaigoje. Vertinamasis laikotarpis yra vieni akademiniai studijų metai.
Studentas (-ė), kurio (-s) pirmosios pakopos ir vientisosios studijos yra valstybės finansuojamos, pasibaigus studijų metams išlaiko valstybės finansavimą studijoms, jeigu jo (jos) studijų pasiekimai atitinka LR mokslo ir studijų įstatyme nustatytus gerai besimokančio studento (-ės) studijų pasiekimų kriterijus, t. y. jeigu jis (ji) neturi akademinių skolų, yra įvykdęs (-usi) visus studijų programai vertinamuoju laikotarpiu keliamus reikalavimus ir yra pasiekęs (-usi) puikų arba tipinį studijų pasiekimų lygmenį. Studentas (-ė), kuris (-i) turi akademinių skolų arba kurio (-s) studijų pasiekimai atitinka slenkstinį lygmenį, netenka valstybės finansavimo studijoms.
Valstybės finansavimo netekęs (-usi) studentas (-ė) už studijas turi mokėti jo (-s) priėmimo metais universiteto patvirtintose studentų priėmimo taisyklėse nustatytą studijų kainą, o atsilaisvinusią valstybės finansuojamą studijų vietą užima geriausiai toje pačioje studijų kryptyje, tame pačiame kurse ir pagal tokią pačią studijų formą valstybės nefinansuojamoje vietoje studijuojantis (-i) studentas (-ė), atitinkantis (-i) gero mokymosi kriterijus.