Vilniaus Katedros Patalpa Su Kupolu Virš Zakristijos Aprašymas

Vilniaus katedra - Lietuvos istorijos ir kultūros paminklas, menantis daugybę permainų ir rekonstrukcijų. Šiandieninė katedra yra ne tik architektūros šedevras, bet ir svarbus liudininkas, saugantis paslaptis apie Lietuvos valdovų, didikų ir vyskupų gyvenimą bei mirtį. Šiame straipsnyje aptariama katedros istorija, ypatingą dėmesį skiriant katedros patalpoms su kupolu virš zakristijos.

Katedros Istorija

Katedros ištakos siekia senovę, o jos raida atspindi Lietuvos valstybės raidą. Pasak XV-XVI a. istorikų, iki krikščionybės įvedimo katedros vietoje galėjo būti pagonių šventykla, kurioje degė amžinoji ugnis arba stovėjo Perkūno šventykla. Archeologiniai tyrimai, atlikti 1973-1976 m. ir vėliau, atskleidė naujų duomenų apie katedros požemių ankstyvąją istoriją ir jų pobūdį.

Mindaugo Katedra

XIII a. viduryje, Pilies kalno vakarinėje papėdėje, Vilnios senosios vagos apsuptame kyšulyje, stovėjo kulto pastatas, spėjama, Mindaugo katedra. Šio pastato pagrindinė dalis buvo kvadratinė (22,7 X 22,4 m), vakarinėje pusėje buvo bokštas, rytinėje pusėje - ilga presbiterija (15,9 X 112,5 m) su šiek tiek siauresne pusapvale apsida. Prie presbiterijos šiaurinės sienos glaudėsi dvi įvairaus pločio koplyčios, viena iš jų galėjo būti zakristija. Sienas ir kampus rėmė kontraforsai. Pamatų storis siekė 1,6-1,7 m.Išlikusios šio pastato dalys sumūrytos iš lauko akmenų, dėtų horizontaliomis eilėmis ir surištų rusvai pilku skiediniu. Skiedinyje, be kalkių ir smėlio, yra hidraulinių priemaišų; tik presbiterijos mūro skiedinys be šių priemaišų, žalsvai baltos spalvos. Pastato viduje buvo dvi eilės piliorių. Grindys buvo išklotos glazūruotomis 17 X 117 cm ir 13 X 13 cm dydžio plytelėmis. Taip pat rasta glazūruotų lygiagretainio formos plytelių, kurios įrodo, kad kvadratinio pastato grindų vidurinėje dalyje buvo viena ar kelios puošnios rozetės.Rūsiuose rasta glazūruotų grindų plytelių su įdubu augaliniu, geometrinių motyvų ornamentu, turinčių romaninės ir gotikinės puošybos bruožų. Glazūros spalva - tamsiai žalia, šviesiai žalsva, geltona, ruda, skaidriai bespalvė.Kvadratinio pastato pamatų liekanos yra katedros vakarinės dalies rūsiuose, glazūruotų plytelių grindų du fragmentai rasti 2,5-2,7 m žemiau dabartinių grindų. Tarp griuvenų taip pat rasta sienų apdailos glazūruotų plytelių su iškiliais piešiniais, turinčiais audeklo raštą ir vaizduojančiais įvairių siužetų scenas, pastato fasadą. Spėjamoji Mindaugo katedra buvo pereinamųjų iš romanikos į gotiką bruožų. Vėliau glazūruotų plytelių grindys buvo užpiltos smėliu, antžeminė pastato dalis degė. Manoma, kad po karaliaus Mindaugo mirties (1263 m.) pirmoji katedra galėjo būti paversta pagoniška šventykla. Galimas daiktas, kad jai priklauso nenustatytos kilmės dviejų mūrinių laiptų liekanos, 1984 m. rastos po šiaurinės navos grindimis.

Jogailos Gotikinė Katedra

Vėliau kvadratinis pastatas buvo nugriautas ir ant jo pamatų pastatytos naujos gotikinės 1,4 m storio sienos, vakarinėje sienoje padarytas portalas, ~60 cm paaukštintos grindys (palyginti su XIII a. glazūruotų plytelių grindimis). Šį naują gotikinį pastatą 1387 m., įvedus Lietuvoje krikščionybę, statydino Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila.1388 m. kovo 12 d. popiežiaus Urbono VI bulėje nurodoma, kad Jogaila nugriautos šventyklos vietoje pastatydino naują bažnyčią, būsimąją katedrą. 1388 m. gegužės 7 d. katedra buvo pašventinta ir paskirta Švč. Trejybės, šv. Marijos, šv. Stanislovo ir šv. Vladislovo garbei. Vilniaus vyskupas Andrius prie zakristijos ir presbiterijos 1397 m. pristatydino mūrinę koplyčią. Ši katedra 1419 m. sudegė.Ji taip pat buvo kvadratinio plano, apie 22.6X22,3 m dydžio, turėjo 4 aštuoniasienius piliorius. Be dviejų senesnių priestatų ir presbiterijos, šiaurinėje pusėje buvo vienas, pietinėje pusėje - du nauji priestatai. Rūsiuose yra Jogailos statytos katedros liekanų: 1.4 m storio šiaurinės ir vakarinės (su įėjimu) sienų fragmentai, šiaurinės priestato (galbūt zakristijos) sienų liekanos, dviejų pietinių priestatų pamatų likučiai. Šio statybos laikotarpio plytos sudėtos gotikiniu būdu, su perdegtų plytų galų ornamentu išorėje, sienų vidinė pusė užglaistyta kalkių skiediniu. Mūrijimo skiedinys iš kalkių ir smėlio, be priemaišų. Grindinys iš plytų, jų liekanų yra 1,90-2.0 m žemiau dabartinių Paveikslų galerijos grindų. Viename pietinių priestatų esama kriptos liekanų. Per 1985 m. tyrimus nustatyta, kad kriptos sienos buvo dekoruotos XIV a. pab.-XV a. pr.

Vytauto Katedra

Tuoj po 1419 m. gaisro Vytautas pastatydino naują katedrą. Iš rašytinių šaltinių galima netiesiogiai spręsti, kad tai buvęs didelis, ilgas pastatas, nes XV a. prie jo šoninių sienų buvo pristatyta nemaža koplyčių: Montvydų (1423 m., dabar Lojolos), Kęsgailų pirmoji (1436 m.), Goštautų (1463 m.), Karališkoji (apie 1474 m., dabar Valavičių), Kęsgailų antroji (dabar šiaurinis įėjimas), Švč. Trejybės (apie 1462-82 m., dabar pietinis įėjimas), Senoji vyskupų (1495 m., fundatorius vyskupas Andrius Taboras, dabar švč. Marijos vardo), du šoniniai (pietiniai ir šiauriniai) įėjimai, zakristija. Po visomis koplyčiomis išmūrytos kriptos.Flamandų keliautojas Gilberas de Lanua XV a. pr. yra nurodęs, jog ši katedra buvusi pastatyta pagal Varmės Fromborko gotikinės katedros pavyzdį. Remiantis architektūrinių tyrimų medžiaga, nustatyta, kad Vytauto statyta katedra buvo stačiakampio plano, trinavė, su navas baigiančia lygia rytine siena, vidus apytiksliai 23 m aukščio. Iš išorės sienas rėmė aukšti, masyvūs kontraforsai. Stogas buvo aukštas, dengtas čerpėmis, kai kurių koplyčių stogai, manoma, dengti švinu, kai kurie paauksuoti. Išliko šios katedros sienų, kai kurių XV a. koplyčių sienų apatinės dalys ir masyvūs keturkampiai pilioriai. Kontraforsų pėdsakų rasta po tinku dabartinių šiaurinės ir pietinės sienų viršuje ir kampe ties sandūra su šv.Pasak rašytinių šaltinių, katedroje XV a. pr. buvo du dideli altoriai: Šventojo Kryžiaus (Vytauto), kuris stovėjęs iki XVII a. vid. tarp ketvirtos ir penktos piliorių poros, ir šv. Mykolo Arkangelo, prie kurio buvo palaidotas Lietuvos Didysis kunigaikštis Vytautas (1430 m.) ir jo pirmoji žmona kunigaikštienė Ona (1418 m.).Katedros požemiuose taip pat buvo palaidoti Jogailos broliai Aleksandras Vygantas (1392 m.) ir Karigaila (žuvęs 1390 m. kovoje su kryžiuočiais), kunigaikštis Žygimantas Kęstutaitis (nužudytas Trakuose 1440 m. ir, anot Strijkovskio, palaidotas šalia brolio Vytauto), Jogailos brolis kunigaikštis Švitrigaila (mirė Lucke 1452 m.), Žygimanto Kęstutaičio sūnus Mykolas (mirė 1452 m. Maskvoje), Kazimiero IV Jogailos sūnus šv. Kazimieras (miręs 1484 m., kanonizuotas 1602 m.; jo karstas 1953 m. perkeltas į šv. Petro ir Povilo bažnyčią), Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Aleksandras (miręs 1506 m.), didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto žmonos Elžbieta (mirusi 1545 m.) ir Barbora (mirusi 1551 m. Krokuvoje). Be šių didžiųjų kunigaikščių ir jų šeimos narių, katedros požemiuose buvo palaidota nemaža žymių didikų, vyskupų. Katedroje buvo iškilmingai vainikuoti ir paskelbti Lietuvos Didžiaisiais kunigaikščiais Vytautas, Jogailaičių dinastijos Lietuvos Didieji kunigaikščiai, tarp jų devynerių metų Žygimantas Augustas.Nuo 1498 m. katedrą remontavo architektas Jonas Skydelis. 1522 m. vyskupas Jono Žygimantaičio rūpesčiu kartu su katedra remontuotas ir gretimas bokštas. 1530 m. katedra degė. Anot Žygimanto Senojo 1534 m. gegužės 19 d. privilegijos, jau 1534 m. buvo pastatyta nauja Karališkoji koplyčia.

Renesansinė Katedra

XVI a. viduryje katedra perstatyta renesanso stiliumi. Darbus 1534 m. pradėjo architektas Bernardas da Džanotis. Po jo mirties (1541 m.) darbams vadovavo Džovanis Činis. Praėjus keletui metų, darbus vėl sutrukdė gaisras; remontas baigtas tik 1557 m. Buvo perstatytos ir pastatytos kai kurios koplyčios, išmūryti nauji skliautai, įrengta naujų kriptų. Renesansinį fasadą puošė frontonas ir raiškus portalas. 1596-98 m. mūrininkai Petras Pelgžimavičius ir Jonas Petravičius remontavo keliose vietose įskilusį pagrindinį fasadą.

Barokinė Katedra

1610 m. katedra vėl degė. Remontui vadovavo architektas Vilhelmas Polis. Pagrindiniame fasade buvo pastatyti du barokiniai bokštai. Interjerą meniškai išdažė meistras Ferdinandas.1624 m. katedros pietrytiniame kampe LDK kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Zigmanto Vazos iniciatyva pradėta statyti barokinė šv. Kazimiero koplyčia (seniau šioje vietoje buvo mažesnė, Sapiegoms, vėliau vyskupui Eustachijui Valavičiui priklausiusi koplyčia). Statybos ir apdailos darbuose, be kitų, dalyvavo Tenkala. Prie koplyčios vidinės sienos buvo pristatyta zakristija (nugriauta XVIII a. pab.). Šv. Zigmantas Vaza perleido vyskupui Eustachijui Valavičiui Karališkąją koplyčią (nuo tada ji vadinama Valavičių koplyčia). Ji buvo subarokinta, išpuošta stiuko ornamentais, freskomis, įrengtas barokinis altorius. Šv. Kazimiero ir naujoji Valavičių koplyčios virš kupolų turėjo aštuoniasienius žibintus, abiejose buvo vargonai.Po 1654-67 m. karo katedra liko be stogo, su vietomis įgriuvusiais skliautais, sužalotu interjeru. Nuo 1666 m. remonto darbams vadovavo architektas Jonas Vincentas Salvadoras. XVII a. pab. vyskupas E. Katavičius suprojektavo naują barokinį didįjį altorių. XVII a. pab. šv. Kazimiero koplyčia iš naujo dekoruota lipdiniais. XVIII a. pr. nukentėjusi nuo Švedijos kariuomenės katedra vėl remontuojama. XVIII a. pirmoje pusėje vidurinėje ir šoninėse navose buvo 11 altorių. Jie buvo barokiniai, juodai dryžuoti, su paauksuotais ir spalvotais drožiniais, daugeliu skulptūrų.1769 m. nugriuvo pagrindinio fasado pietinis bokštas.

Klasicistinė Katedra

Katedra 1777 m. pradėta remontuoti pagal architekto Džiuzepės de Sako projektą. Visą katedros rekonstrukcijos projektą parengė ir tolesnei statybai vadovavo Laurynas Stuoka-Gucevičius. Darbai pradėti 1783 m. Iš senojo pastato liko pagrindinė trinavė dalis, šv. Kazimiero ir Valavičių koplyčios, daugelio kitų koplyčių sienos. Pastatas buvo paplatintas ir pailgintas į vidų, pastatyta zakristija, simetriška šv. Kazimiero koplyčiai, pagrindinio fasado portikas, suvienodinti šoniniai fasadai, gerokai pažemintas pagrindinės dalies stogas, perstatytas vargonų choras.1782 m. šv. Kazimiero koplyčią remontavo architektas Karlas Spampanis ir skulptorius Kristupas Šneideris. 1786-92 m. ant katedros stogo virš fronto (vieta buvo numatyta Stuokos-Gucevičiaus projekte) buvo pastatytos Karolio Jelskio sukurtos trys apvaliosios skulptūros (pietinėje pusėje šv. Kazimieras, šiaurinėje pusėje šv. Stanislovas, viduryje šv. Elena), padarytos iš suklijuotų medžio trinkų, apkaltos vario skarda ir nudažytos aliejiniais dažais. 1950 m. nuimtos (neišliko).

XIX-XX A. Katedros Istorija

1810-11 m. ir 1824-29 m. buvo remontuojama ir keičiama stogų danga. 1836-38 m. restauracijai vadovavo architektas Karolis Podčašinskis. Dailininkai Kanutas Ruseckas, Mykolas Jenuškevičius, Pranciškus Andriolis restauravo Valavičių koplyčios skulptūras ir lipdinius. 1876 m. pagal architekto Jono Levickio projektą šoninių koplyčių sienos metalinėmis konstrukcijomis buvo pritvirtintos prie pastato pagrindo dalies sienų. 1889 m. Juozapas Radavičius įrengė naujus vargonus, iš dalies išlikusius iki šių dienų. 1897 m. katedra buvo uždengta vario skarda; 1915 m. ją nuėmė vokiečių okupantų valdžia. Dėl sienose ir skliautuose atsiradusių įtrūkimų 1931 m. buvo uždaryta. 1931-32 m. ją tyrė Julijus Klosas.1932-39 m. katedra restauruota; mediniai XVIII a. pab. pastatytų sienų poliai pagal architekto Henriko Vonsovičiaus projektą 1932-35 m. pakeisti 279 gelžbetoniniais poliais; pastogėje pastato sienos skersai surištos metalinėmis konstrukcijomis; po šv. Kazimiero koplyčia įrengtas mauzoliejus (architektai Klosas, Vonsovičius, St. Bukovskis); į mauzoliejų atkelti kunigaikščio Aleksandro, Žygimanto Augusto žmonų Elžbietos ir Barboros Radvilaitės palaikai, urna su kunigaikščio Vladislovo Vazos širdimi, atrasti katedros rūsiuose; dailininkas Jurgis Hopenas išdekoravo keletą koplyčių.1956 m. katedroje įrengta paveikslų galerija (pritaikė architektai Justinas Šeibotas, Bronislovas Krūminis, Vytautas Gabriūnas, Sigitas Lasavickas). 1974 m. įrengtas oro kondicionavimas. Nuo 1968 m. tiriama pastato konstrukcijų būklė, toliau daromi architektūriniai tyrimai, visas pastatas remontuojamas ir konservuojamas. Darbams vadovavo inžinierius Napoleonas Kitkauskas. 1980 m. stogas uždengtas vario skarda, perdažytas fasadas, restauruotos fasado skulptūros, nuo šv. Kazimiero koplyčios sienų nuvalyti dažai ir išryškinta jų pirminė smiltainio plokščių faktūra. 1982-84 m. restauruoti Valavičių koplyčios lipdiniai, skulptūros (restauratoriai Stasė Butikytė-Jonaitienė, Bronė Žemaitytė ir kiti), kupolo burių freskos (dailininkai Povilas Kuodis, Juozas Pilipavičius).

Katedros Eksterjeras

Katedros eksterjerą puošia aštuoniolika apvaliųjų skulptūrų ir šeši reljefai; yra šv. Kazimiero koplyčios įkūrimo lenta. Paminklai baroko ir rokoko stiliaus.

Pagrindinio Fasado Skulptūros

Vėlyvojo baroko stiliaus šešios apvalios skulptūros, penki stačiakampio formato horeljefai ir horeljefinė timpano kompozicija. Visi kūriniai iš stiuko. Pastato pagrindo dalies nišose, už portiko kolonų ant postamentų (h 0,45 m) stovi apvaliosios evangelistų šv. Mato ir šv. Morkaus, šv. Luko ir šv. Jono, o vakarinėse koplyčių nišose - Biblijos personažų Abraomo ir Mozės statulos (h 3,9 m). Skulptūros skirtos apžiūrėjimui iš priekio; proporcingos nišų dydžiams. Visos sudaro vientisą kompoziciją. Evangelistai vaizduojami su mažesnėmis simbolinėmis angelo, liūto, jaučio ir erelio figūromis ir kitais tradiciniais atributais. Evangelistų kūnai stambūs. Figūras vienija panašios pozos, draperijos. Sienoje virš nišų yra šv. Petro ir Pauliaus gyvenimo tematikos penkios herojinės kompozicijos; vidurinė pailgo stačiakampio formato, kitos kvadratinės. Kompozicijos su daug figūrų, kelių planų. Jų ritmas koncentruotesnis negu kito pagrindinio fasado dekoro. Fronto timpane yra horeljefas „Nojaus auka“ (aukštinė 4 m, pagrindo ilgis 27 m). Daugelio figūrų kompozicija vaizduoja Biblijos personažo Nojaus šeimos auką dievui po tvano. Kompozicijos ašis - aukuras su kylančiais dūmais. Abipus jos pagal timpano formą simetriškai sukomponuotos žmonių, tarpuose ir timpano šoniniuose kampuose - gyvulių figūros. Kompozicija dinamiška, atvira. Stuokos-Gucevičiaus 1778 m. parengtame katedros rekonstrukcijos projekte.

Šoninių Fasadų Skulptūros

Rokoko stiliaus dvylika apvaliųjų skulptūrų. Stovi koplyčių sienų išorinėse nišose, už kolonadų. Iš stiuko. Dydžiu, formų traktavimu ir psichologijos charakteristika nepritaikytos prie klasicizmo architektūros. Pietinį fasadą puošia Lietuvos kunigaikščių septynios statulos ant postamentų (h 0,3 m). Figūrų pozos manieringos; aštrių bruožų vienodo tipažo veiduose perteikta egzaltuota išraiška. Šiaurinį fasadą puošia jėzuitų šventųjų penkios statulos ant postamentų (h 0,7 m). Palyginti su pietinio fasado skulptūromis, jos yra mažesnės (todėl pastatytos ant aukštesnių postamentų), kameriškesnės, labiau individualizuotos. Šiaurinio fasado skulptūros sukurtos 1754-68 m., pietinio fasado - 1754 m. Stovėjo šv. Kazimiero bažnyčioje: kunig...

Vytauto Didžiojo Kapo Paieškos

Vytautas Didysis - viena iškiliausių asmenybių Lietuvos istorijoje. Deja, tačiau šio valdovo kapo likimą ir šiandien gaubia paslaptis. Prielaidų, kur ir kada šis kapas „dingo“ istorinių įvykių verpetuose, būta ir yra įvairių. Paskutinįjį dešimtmetį apie Vytauto Didžiojo kapą publikuota nemažai straipsnių - šiuo klausimu buvo kalbinami istorikai.

Istorikų Nuomonės

* Tomas Baranauskas: Vytauto kapas Vilniaus katedroje buvo žinomas ir laikomas pagarboje iki 1655 metų, kuomet Vilnių užėmė Rusijos kariuomenė. Po 6 metus užtrukusios Vilniaus okupacijos, kurios metu miestas, ir ypač pilių teritorija, buvo smarkiai nuniokotas, Vytauto, kaip ir kai kurių kitų garbingų asmenų kapai, buvo išplėšti, sunaikinti ir nuo to laiko nebėra žinomi.* Napalys Kitkauskas: Per karus lietuviai slėpdavo savo iškilių valdovų palaikus, kad šie nebūtų išniekinti, ir pergabendavo juos į saugesnes vietas. Buvo svarstoma ir tai, kad per XVII a. viduryje vykusį karą su Maskva Vytauto palaikai galėjo būti laikinai išgabenti iš Vilniaus. Pavyzdžiui, Kazimiero karstas tuomet buvo išvežtas ir paslėptas Karaliaučiuje. Per karus Vytauto palaikai galėjo būti ne išvežti į užsienį, o įmūryti į kokią nišą sienoje ar kolonoje katedroje. Kai kur kolonų storis siekia 2-3 metrus, taigi visai tikėtina, kad Vytauto Didžiojo kapvietė dabar ten kur nors ir yra.* Domininkas Burba: Vytauto palaikai galėjo pasimesti: Juk karstas per marus, karus ir potvynius buvo ne vieną kartą perkraustytas iš vienos vietos į kitą. Žmonių kaulų katedroje buvo rasta labai daug ir Vytauto Didžiojo palaikai tarp jų galėjo tiesiog pasimesti. Juk net XIX a., kai nebuvo tokių didelių neramumų, pasimetė vieno žymiausių dailininkų Pranciškaus Smuglevičiaus palaikai.* Vydas Dolinskas: Esama prielaidų, kad Vytautas galėjo būti palaidotas ir katedros viduryje, ant presbiterijos ir didžiosios navos ribos, kur yra buvęs lektoriumas ir Vytauto funduotas Šv. Kryžiaus altorius, dažnai vadintas tiesiog Vytauto vardu. Prie jo turėjo būti palaidotas vyskupas Valerijonas Protasevičius, o XVII a. pradžioje po altoriumi esančioje kriptoje buvo sudėti ir 1931 m. rastų Lietuvos bei Lenkijos valdovų Aleksandro Jogailaičio ir Žygimanto Augusto žmonų - Elžbietos Habsburgaitės bei Barboros Radvilaitės - palaikai. 1931 m. sklido kalbos, kad Lenkijai priklausančiame Vilniuje kartu su kitų valdovų kapais galėjo būti surasti ir Vytauto palaikai.

Katedros Patalpos Su Kupolu Virš Zakristijos

Katedros patalpos su kupolu virš zakristijos yra vienas iš įdomiausių ir svarbiausių architektūrinių elementų. Zakristija, esanti prie šv. Kazimiero koplyčios, buvo pastatyta XVII a. pradžioje. Virš zakristijos esantis kupolas suteikia patalpai didingumo ir prabangos.

Šv. Kazimiero Koplyčia

Šv. Kazimiero koplyčia, esanti pietrytiniame katedros kampe, yra vienas iš svarbiausių baroko architektūros pavyzdžių Lietuvoje. Koplyčios statyba pradėta 1624 m. LDK kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Zigmanto Vazos iniciatyva. Prie koplyčios vidinės sienos buvo pristatyta zakristija, kuri vėliau buvo nugriauta XVIII a. pab.

Kupolas Virš Zakristijos

Šv. Kazimiero ir naujoji Valavičių koplyčios virš kupolų turėjo aštuoniasienius žibintus, abiejose buvo vargonai. Kupolas virš zakristijos ne tik suteikia patalpai estetinį grožį, bet ir yra svarbus konstrukcinis elementas, užtikrinantis patalpos stabilumą ir ilgaamžiškumą.

Katedros Rekonstrukcijos Ir Remontai

Katedra per savo ilgą istoriją patyrė daugybę rekonstrukcijų ir remontų. Kiekvienas rekonstrukcijos etapas paliko savo pėdsaką katedros architektūroje ir interjere.

Lauryno Stuokos-Gucevičiaus Indėlis

Laurynas Stuoka-Gucevičius, vienas žymiausių Lietuvos architektų, parengė visą katedros rekonstrukcijos projektą ir vadovavo tolesnei statybai. Jo dėka katedra įgavo klasicistinio stiliaus bruožų. Pastatas buvo paplatintas ir pailgintas į vidų, pastatyta zakristija, simetriška šv. Kazimiero koplyčiai, pagrindinio fasado portikas, suvienodinti šoniniai fasadai, gerokai pažemintas pagrindinės dalies stogas, perstatytas vargonų choras.

XIX-XX A. Remontai

XIX-XX a. katedra taip pat buvo nuolat remontuojama ir restauruojama. Buvo keičiama stogų danga, restauruojamos skulptūros ir lipdiniai, stiprinamos sienos. 1932-39 m. katedra buvo restauruota, mediniai XVIII a. pab. pastatytų sienų poliai pakeisti gelžbetoniniais poliais.

Išvados

Vilniaus katedra yra ne tik architektūros paminklas, bet ir svarbus Lietuvos istorijos liudininkas. Katedros patalpos su kupolu virš zakristijos yra vienas iš įdomiausių ir svarbiausių katedros elementų, atspindintis įvairių epochų architektūros stilius ir tendencijas. Katedros istorija, rekonstrukcijos ir remontai yra neatsiejama Lietuvos kultūros paveldo dalis.

tags: #katedros #patalpa #su #kupolu #virs #zakristijos