Šiandieniniame pasaulyje išmanieji telefonai tapo neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi. Tačiau, kai kalbama apie vaikus ir paauglius, svarbu žinoti, kiek laiko jie turėtų praleisti prie telefono ekrano, kad tai nepakenktų jų sveikatai ir vystymuisi. Ekspertai pateikia rekomendacijas, kaip riboti ekranų laiką ir užtikrinti, kad technologijos būtų naudojamos saikingai ir naudingai.
Priklausomybė nuo telefono: statistika ir faktai
Seniai kalbama apie priklausomybę nuo informacinių technologijų ne tik tarp suaugusių, bet ir vaikų. Priklausomybė nuo mobiliojo telefono (dar vadinama „problematišku telefono naudojimu“ arba „išmaniojo telefono priklausomybe“) - tai elgesio priklausomybės forma, kuriai būdingas nekontroliuojamas ir perdėtas telefono naudojimas, sukeliantis neigiamas pasekmes žmogaus emocinei savijautai, santykiams, darbui ar mokymuisi bei kasdieniam funkcionavimui.
Štai keletas įdomių faktų ir statistikos apie priklausomybę nuo telefono:
- Apie 77 % paauglių jaučia nerimą, jei neturi savo telefono su savimi (vadinamoji „nomofobija“).
- Telefono naudojimo metu aktyvuojama dopamino sistema smegenyse, panašiai kaip lošimo ar priklausomybės nuo narkotikų atvejais.
- „Phubbing“ (kai žmonės ignoruoja artimuosius naudodamiesi telefonu) tiesiogiai susijęs su žemesne partnerystės kokybe ir didesniu vienišumo jausmu.
- Tyrimai rodo, kad per didelis ekranų naudojimas ankstyvame amžiuje gali neigiamai paveikti vaikų raidą. Ypač rizikingas laikotarpis - iki 3 metų, kai smegenys intensyviai vystosi.
Ši statistika rodo, kad priklausomybė nuo telefono yra rimta problema, kuri gali turėti neigiamų pasekmių tiek vaikams, tiek suaugusiems.
Kiek laiko rekomenduojama naudotis telefonu?
Specialistų nuomonė griežta. Amerikos psichologės ir priklausomybės nuo interneto ekspertės Kimberly Young nuomone, iki trijų metų vaikams išvis nereikia jokių technologijų. Taigi, kiek laiko rekomenduojama praleisti prie ekranų skirtingo amžiaus vaikams?
Vilniaus universiteto mokslininkai atliko tyrimą, aiškindamiesi, kokią žalą 2-14 metų Lietuvos vaikams daro išmanieji įrenginiai - telefonai, kompiuteriai. Mokslininkai mokykloms ir tėvams parengė rekomendacijas:
- Ikimokyklinio amžiaus vaikai nuo 2 iki 5 metų prie ekrano turėtų praleisti iki 1 valandos per dieną.
- Pradinio mokyklinio amžiaus vaikai nuo 6-ių iki 10-ies metų - iki 2 valandų per dieną.
- Paaugliai nuo 11 iki 14 metų - iki 3-ijų valandų per dieną.
„Galutiniame rezultate, kalbant apie paauglius, 3-4 valandos yra maksimaliai, kiek vaikas turėtų leisti internete, ypač toms pramoginėms, laisvalaikio veikloms“, - tvirtina R. Jusienė.
Pozityvios tėvystės laboratorijos įkūrėja, VšĮ „Vaikų ugdymas“ direktorė dr. Sigita Burvytė pataria:
- Iki 3 metų vaikams technologijų nenaudoti, leisti laiką gamtoje, sudaryti vaikams sąlygas aktyvinti visus penkis receptorius: uoslę, regą, klausą, lytėjimą, skonį.
- Nuo 1,5-2 metų vaikams nereikėtų leisti piktnaudžiauti IT prietaisais daugiau nei 30 min. per dieną.
- 3-5 metų vaikams - ne daugiau kaip 1 val. per dieną.
Svarbu suprasti, kad visur reikalingas saikas ir proporcinga dienotvarkė, paskirstant laiką skirtingoms ir įvairiapusiškoms veikloms.
Rekomenduojamas laikas prie ekrano pagal amžių
Apibendrinant ekspertų rekomendacijas, galima sudaryti tokią lentelę:
| Amžius | Rekomenduojamas laikas prie ekrano | Pastabos |
|---|---|---|
| Iki 2 metų | Jokio ekrano laiko | Geriau visiškai vengti, nes šiame amžiuje svarbiausia - gyvas bendravimas, judėjimas ir pažinimas. |
| 2-5 metai | Ne daugiau kaip 1 val. per dieną | Rekomenduojama rinktis edukacinį turinį ir žiūrėti kartu su tėvais. |
| 6-9 metai | Apie 1-1,5 val. per dieną | Laiką reikėtų skaidyti į trumpus seansus, vengti ekranų prieš miegą. |
| 10-12 metų | Iki 2 val. per dieną | Reikėtų balansuoti tarp mokymosi, sporto, bendravimo ir laiko prie ekranų. |
| 13-18 metų | Iki 2-3 val. per dieną | Svarbu stebėti ne tik laiką, bet ir turinį - skatinti sveiką socialinių tinklų ir žaidimų kultūrą. |
Technologijų poveikis vaikų psichikai
Per ilgas laikas, praleidžiamas prie ekranų, gali turėti neigiamą poveikį vaikų psichikai ir fizinei sveikatai. Štai keletas galimų pasekmių:
- Dėmesio ir koncentracijos sutrikimai: Technologijos, ypač išmanieji telefonai, prisideda prie dėmesio suskaidymo.
- Emocinė reguliacija ir nerimas: Nuolatinis prisijungimas didina nerimą, o pranešimų ar socialinio dėmesio laukimas sukelia stresą.
- Miego sutrikimai: Mėlynoji ekranų šviesa trikdo melatonino - miego hormono - gamybą.
- Savivertė ir socialiniai palyginimai: Socialinių tinklų naudojimas skatina palyginimą su kitais, dėl ko žmogus gali jaustis nepilnavertis.
- Socialinių įgūdžių silpnėjimas: Kai tiesioginis bendravimas pakeičiamas virtualiu, sumažėja empatijos, gebėjimo išlaikyti akių kontaktą ir konfliktų sprendimo įgūdžiai.
Vilniaus universiteto Psichologijos instituto direktorė Roma Jusienė teigia: „Pirmiausia mokyklinio amžiaus vaikams tas matosi per motyvacijos mokytis, labai sumažėjimą, tai atsiliepia ir mokymosi rezultatams.“
Socialinė pedagogė Giedrė Kisielė aiškina: „Tie vaikai, kurie per daug sėdi prie kompiuterio ir žaidžia, tai jiems pasireiškia ir fiziologiniai simptomai tokie, kaip galvos skausmai, pykinimas, neaiškios kilmės virškinimo trakto skausmai, galvos svaigimas.“
Seimo narys, vaikų psichologas, psichiatras Linas Slušnys pasakoja: „Man tekę matyti, kai žmogus anoreksija pradeda sirgti, kad jis nevalgo nieko, jis gali nevalgyti parą, dvi ir svarbiausia, kad būtų kolos buteliukas ir visiškai daugiau nieko nevalgys.“
Svarbu atkreipti dėmesį į šias pasekmes ir imtis priemonių joms išvengti.
Kaip riboti ekranų laiką?
Šiuolaikinės technologijos suteikia galimybes ne tik naudotis įvairiais įrenginiais, bet ir riboti vaikams prie jų praleidžiamą laiką. Egzistuoja keletas įrankių ir metodų, kurie gali padėti tėvams lengviau reguliuoti ekranų laiką skirtinguose įrenginiuose ir užtikrinti, kad šis laikas neviršytų rekomenduojamo.
Štai keletas patarimų, kaip tai padaryti:
- Naudokite integruotas funkcijas: Dauguma išmaniųjų telefonų turi integruotas funkcijas, leidžiančias valdyti ekranų naudojimo laiką. Pavyzdžiui, „Apple“ įrenginiuose galima naudotis „Ekranų laiko“ funkcija, o „Android“ įrenginiuose panašią funkciją turi „Skaitmeninės gerovės“ įrankis.
- Nustatykite tėvų kontrolę: Dauguma išmaniųjų įrenginių papildomai turi ir „Tėvų kontrolės“ funkciją, kuri leidžia vaikų išmaniųjų telefonų laiką riboti naudojant savo įrenginį su slaptažodžiu.
- Būkite pavyzdžiu: Vaikams bus labai sunku sąmoningai mažinti ekranų laiką, jeigu jų tėvai didžiąją laisvalaikio dalį leidžia su telefonu rankose.
- Įtraukite vaikus į sprendimų priėmimą: Pradėkite diskusiją apie tai, kodėl yra svarbu nustatyti ribas ir kaip tai gali padėti vaikams išlaikyti gerą sveikatą bei produktyvumą.
- Nustatykite laiką „be ekranų“: Sukurkite ritualus: be telefono pirmą valandą ryte ir paskutinę valandą vakare.
Dr. A. Landsbergienė atkreipia dėmesį: „Jei pastebime, kad vaikas labai dažnai „įkrenta į telefoną“, negali jo paleisti iš rankų, pabunda užtinusiomis ar paraudusiomis akimis, užmiega per pamokas ar pradeda prastėti jo mokymosi rezultatai, būtinai turime riboti laiką prie ekranų, t. y., turime susitarti, kiek laiko per dieną galima naudotis telefonu. Dabar yra įvairiausių programėlių, kurios padeda riboti laiką prie ekranų.“
Be to, svarbu ugdyti vaikų savikontrolę. Pozityvios tėvystės laboratorijos įkūrėja teigia: „Ugdykite pasitikėjimą vaikais ir padėkite suprasti, kad telefonai yra komunikacijos priemonė, ir padėkite jiems ugdytis savikontrolę naudojantis telefonais, venkite būti ta išorinė kontrolė, mokykite pačius vaikus savikontrolės.“
Pvz., yra paprasti, bet labai svarbūs edukaciniai momentai, siekiant stiprinti vaikų saviugdą ir savikontrolę, naudojantis telefonais. Kai baigiasi sutartas laikas, paprašyti, kad vaikai patys išjungtų ir atiduotų jums telefoną. Tai valios ugdymosi pradžiai. Rekomenduojama tai daryti jau su keturmečiais.
Kauno tarptautinės gimnazijos direktorius Erikas Griškevičius teigia: „Kai tėvai ir mokykla žiūri viena kryptimi, tai mes tą problemą galime išspręsti. Ir telefonų, ir kiek mes naudosim ekranus, kada ir kokiems tikslams mes juos naudosim.“
Nepamirškite, kad svarbiausia - rasti pusiausvyrą ir užtikrinti, kad technologijos būtų naudojamos saikingai ir naudingai.
Pirmasis telefonas: kada pirkti ir kaip pasiruošti?
Sprendimas nupirkti vaikui pirmąjį išmanųjį telefoną yra vienas svarbiausių ir dažnai daugiausia diskusijų sukeliančių etapų šiuolaikinėje tėvystėje. Nors statistika rodo, kad daugelis vaikų savo pirmąjį išmanųjį įrenginį gauna pradėję eiti į pirmąją klasę (apie 7-8 metus), psichologai ir technologijų ekspertai vieningai sutaria: magiško skaičiaus nėra.
Prieš perkant telefoną, svarbu atsižvelgti į šiuos klausimus:
- Ar vaikas yra atsakingas?
- Ar vaikas supranta taisykles?
- Koks yra tikrasis poreikis?
Taip pat svarbu pasirinkti tinkamą telefoną, atsižvelgiant į jo technines charakteristikas ir saugumo funkcijas. Renkantis pirmąjį telefoną, tėvams tenka apsispręsti tarp dviejų pagrindinių ekosistemų: Google Android ir Apple iOS. Reikėtų atkreipti dėmesį į ekrano dydį, baterijos talpą, atsparumą drėgmei ir dulkėms bei atmintį.
Prieš įteikiant telefoną vaikui, rekomenduojama sudaryti „Šeimos naudojimosi telefonu sutartį“. Aiškios taisyklės ir atviras pokalbis apie pavojus bei atsakomybę yra geriausia apsauga. Telefonas turi tapti įrankiu, kuris plečia vaiko galimybes, padeda mokytis ir jaustis saugiam, o ne priklausomybę keliančiu žaislu.
