Kiek Turto Galima Turėti Norint Gauti Socialinę Pašalpą Lietuvoje?

Socialinė pašalpa yra viena iš svarbiausių valstybės teikiamų socialinės paramos formų, skirtų padėti žmonėms, susiduriantiems su finansiniais sunkumais. Ši parama suteikia galimybę užtikrinti minimalų pragyvenimo lygį, kai žmogaus ar šeimos pajamos yra per mažos. Socialinė pašalpa priklauso tiems Lietuvos gyventojams, kurie gyvena labai ribotomis pajamomis. Ji skiriama tiek pavieniams asmenims, tiek šeimoms, atsižvelgiant į jų bendras pajamas, turimą turtą bei socialinę padėtį.

Kiekvienu atveju socialinė pašalpa skiriama individualiai, įvertinus gyvenimo sąlygas, pajamas ir turimą turtą. Socialinės pašalpos dydis priklauso nuo to, kiek žmogaus ar šeimos pajamos yra mažesnės už nustatytą ribą. Skaičiuojant pašalpą vertinamos visos šeimos gaunamos pajamos - tiek darbo užmokestis, tiek socialinės išmokos ar kitos pajamų rūšys. Pažymėtina, kad socialinė pašalpa nėra vienodas dydis visiems - ji kinta priklausomai nuo pajamų, šeimos sudėties ir kituose įstatymuose nustatytų sąlygų.

Socialinę pašalpą administruoja savivaldybių socialinės paramos skyriai. Norint ją gauti, reikia pateikti nustatytos formos prašymą bei dokumentus, įrodančius pajamas, šeimos sudėtį, turtą ir kitą aktualią informaciją. Gavus prašymą, socialiniai darbuotojai gali paprašyti papildomos informacijos, atlikti gyvenimo sąlygų patikrinimą. Gavus socialinę pašalpą, būtina laikytis tam tikrų taisyklių ir pareigų. Socialinė pašalpa gali būti sustabdyta arba nutraukta, jei nustatoma, kad asmuo pateikė neteisingus duomenis arba slėpė informaciją apie turtą ir pajamas.

Taip, galite, jeigu jūsų ar šeimos pajamos yra tokios mažos, kad neviršija nustatytos ribos. Svarbiausia - pateikti visą informaciją apie gaunamas pajamas ir leidžiamas išlaidas. Taip, socialinė pašalpa paprastai skiriama tam tikram laikotarpiui, pvz., trims arba šešiems mėnesiams. Jei paaiškės, kad pašalpos gavėjas nuslėpė pajamas ar turtą, savivaldybė turi teisę ne tik sustabdyti paramą, bet ir pareikalauti grąžinti neteisėtai gautas sumas.

Bazinė pašalpos skyrimo tvarka yra vienoda visoje Lietuvoje, tačiau savivaldybės gali taikyti papildomas lengvatas ar paramos formas, priklausomai nuo turimų biudžeto galimybių. Taip, kai kuriais atvejais pašalpa teikiama trumpam laikotarpiui - pavyzdžiui, po darbo netekimo ar sunkių gyvenimo aplinkybių. Socialinė pašalpa atlieka svarbų vaidmenį mažinant skurdą ir socialinę atskirtį Lietuvoje. Ji suteikia galimybę kiekvienam žmogui išgyventi sunkesnį laikotarpį, kol pavyksta atsistoti ant kojų. Svarbu suprasti, kad tai nėra tik finansinė pagalba, bet ir priemonė, padedanti užtikrinti socialinį teisingumą bei orų gyvenimą kiekvienam šalies gyventojui.

Kokios pajamos įtraukiamos į kompensacijos apskaičiavimą?

Lietuvos respublikos piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymas numato, kad skiriant piniginę socialinę paramą, į šeimos (vieno gyvenančio asmens) pajamas įskaitomos šios šeimos narių (vieno gyvenančio asmens) gaunamos pajamos:

• Su darbo santykiais susijusios pajamos;
• Autorinis atlyginimas;
• Pensijos;
• Dividendai;
• Palūkanos;
• Individualios (personalinės) įmonės savininko pajamos, gautos iš šios įmonės apmokestinto pelno;
• Pajamos iš žemės ūkio veiklos;
• Išmokos žemės ūkio veiklai;
• Piniginės lėšos, gautos vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentai);
• Stipendijos;
• Socialinio pobūdžio pajamos, išskyrus vienkartines pašalpas ir kompensacijas, transporto bei specialių lengvųjų automobilių įsigijimo, jų techninio pritaikymo išlaidų kompensacijas invalidams, kompensacijas diabetikams, donorams ir slaugos pašalpą visiškos negalios invalidams, draudimo išmokas, mokamus alimentus.

Skiriant šeimai (vienam gyvenančiam asmeniui) socialinę pašalpą, į šeimos (vieno gyvenančio asmens) pajamas neįskaitoma gauta socialinė pašalpa bei šiuo Įstatymu nustatytos kompensacijos;

• Išeitinė pašalpa arba kompensacija, išmokama, kai darbo sutartis nutraukiama;
• Išeitinė išmoka arba kompensacija atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui;
• Ligos, motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpa;
• Turtinės ar neturtinės žalos atlyginimas (iš jų vienkartinė netekto darbingumo kompensacija);
• Labdara piniginėmis lėšomis, kurios bendra suma viršija 4 valstybės remiamų pajamų dydžius;
• Gautos dovanų piniginės lėšos;
• Paveldėtos piniginės lėšos;
• Užsienyje ar iš užsienio valstybės gautos piniginės lėšos;
• Valstybės kompensacija už visuomenės poreikiams paimtą turtą;
• Turto pardavimo pajamos;
• Turto nuomos pajamos;
• Loterijų ar kitų žaidimų laimėjimai, prizai.

Kompensacijų Rūšys ir Kam Jos Teikiamos?

Kompensacija gali būti piniginė socialinė parama nepasiturintiems gyventojams ir/arba kompensuojamos būsto šildymo, geriamojo ir karšto vandens išlaidos.

Nepasiturinčiu gyventoju laikomi bendrai gyvenantys asmenys ar vienas gyvenantis asmuo, kuris, įvertinus jo pajamas ir turtą, turi teisę gauti socialinę paramą. 2023 metais Lietuvoje buvo 211 tūkst. nepasiturinčių šalies gyventojų, kurie gavo socialinę paramą. Vienas gyvenantis asmuo įgija teisę į socialinę pašalpą, jei vidutinės mėnesio pajamos vienam asmeniui neviršija 1,1 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžio. Nuo 2024 m. sausio 1 d. VRP dydis yra 176 Eur, todėl pajamų riba socialinei pašalpai gauti yra 193,60 Eur per mėnesį vienam asmeniui.

Socialinės pašalpos dydis priklauso nuo to - kiek laiko ji yra gaunama:

• Iki 6 mėnesių: skirtumas tarp 1,4 VRP (246,40 Eur) ir vidutinių pajamų per mėnesį.
• Nuo 6 iki 12 mėnesių: skirtumas tarp 1,2 VRP (211,20 Eur) ir vidutinių pajamų per mėnesį.
• Ilgiau nei 12 mėnesių: skirtumas tarp 1,1 VRP (193,60 Eur) ir vidutinių pajamų per mėnesį.

Socialinės pašalpos dydis šeimai, turinčiai teisę ją gauti, sudaro:

• Pirmam šeimos nariui - skirtumą tarp 1,1 VRP dydžio ir vidutinių pajamų vienam šeimos nariui per mėnesį - 193,60 Eur);
• Antram šeimos nariui - 90 proc. skirtumo tarp 1,1 VRP dydžio ir vidutinių pajamų vienam šeimos nariui per mėnesį - 174,24 Eur);
• Trečiam ir paskesniems šeimos nariams - 70 proc. skirtumo tarp 1,1 VRP dydžio ir vidutinių pajamų vienam šeimos nariui per mėnesį - 135,52 Eur).

Šildymas ir geriamasis/karštas vanduo taip pat yra kompensuojamas, jei vienas gyvenantis asmuo ar kartu gyvenantys asmenys nesurenka minimalios pajamų sumos.

• Būsto šildymo išlaidos, kai būsto naudingasis plotas bei atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudos būstui šildyti ne didesni už nustatytus normatyvus, viršija 10 procentų skirtumo tarp bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens vidutinių pajamų per mėnesį ir 2 VRP (nuo 2024 m. sausio 1 d. - 352 Eur) bendrai gyvenantiems asmenims dydžio arba 3 VRP (nuo 2024 m. sausio 1 d. - 528 Eur) dydžio vienam gyvenančiam asmeniui.
• Geriamojo vandens išlaidų dalis, viršijanti 2 proc. šeimos (asmens) pajamų;
• Karšto vandens išlaidų dalis, viršijanti 5 proc. šeimos (asmens) pajamų.

Apskaičiuoti, ar jums priklauso socialinė parama galite naudodamiesi SPIS skaičiuokle:

1 Pavyzdys: keturių asmenų šeimos (2 tėvai ir 2 vaikai) darbinės pajamos siekia 1418 Eur (2 MMA**).Būsto šildymo išlaidų kompensuojamosios dalies skaičiavimas:((1418 Eur - 25 proc. darbinių pajamų (neįskaitytina pajamų dalis) - 1408 Eur (2 VRP* x 4 (šeimos narių skaičius)) x 10 proc. = 0,0 EurTai reiškia, kad šeimai už normatyvinį būsto naudingąjį plotą (70 m2) būtų 100 proc. kompensuojamos būsto šildymo išlaidos.

2 Pavyzdys: vieno gyvenančios asmens pajamos siekia 644 Eur (vidutinė senatvės pensija turint būtinąjį stažą).Būsto šildymo išlaidų kompensuojamosios dalies skaičiavimas:644 Eur - 528 Eur ( 3 VRP*)= 116 Eur116 Eur x 10 proc. = 11,6 Eur Tai reiškia, kad asmuo už būsto šildymą pagal savo pajamas už normatyvinį būsto naudingąjį plotą (50 m2) gali mokėti ne daugiau kaip 11,6 Eur. Šią sumą viršijančios būsto šildymo išlaidos bus kompensuojamos.

3 Pavyzdys: Šeima per pastaruosius 3 mėnesius gavo šias pajamas:Darbo užmokestis: 1 200 Eur/mėn.Pensija: 400 Eur/mėn.Vaiko pinigai: 100 Eur/mėn.Šeima sudaryta iš 3 asmenų. Vaiko pinigai neįtraukiami.

Šildymo ir vandens išlaidų kompensacija taip pat yra kompensuojama, jei vienas gyvenantis asmuo ar kartu gyvenantys asmenys nesurenka minimalios pajamų sumos.

Kaip Apskaičiuoti Vidutines PajamasVidutinių asmens ir šeimos pajamų apskaičiavimas Lietuvoje atliekamas pagal teisės aktus, susijusius su pinigine socialine parama, šildymo ir vandens kompensacijomis bei kitomis socialinėmis išmokomis.

Skaičiuojant pajamas, vertinamas pajamų vidurkis per pastaruosius 3 mėnesius prieš paramos gavimo mėnesį arba pagal kitus teisės aktuose numatytus terminus. Į pajamas įskaičiuojamos visos gautos pajamos, išskyrus tas, kurios teisės aktais priskiriamos neapmokestinamosioms ar neįtraukiamoms pajamoms.

Į pajamas, skaičiuojant vidutines pajamas, neįtraukiama:

• Vaiko pinigai (universali išmoka vaikui);
• Vienkartinės valstybės ar savivaldybės išmokos;
• Socialinė pašalpa;
• Kompensacijos už šildymą, karštą vandenį ir geriamąjį vandenį;
• Parama daiktais ar kitomis nepiniginėmis formomis;
• Parama studijoms ir stipendijos, kurios nėra apmokestinamos pajamų mokesčiu.

Būsto šildymo ir vandens kompensacijos skaičiuoklė - Norint sužinoti ar jums priklauso kompensacija, pasinaudokite socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (SPIS) www.spis.lt esančia Būsto šildymo išlaidų kompensacijos skaičiuokle.

SVARBU. Nustatant teisę į piniginę socialinę paramą, vertinamas gyventojų nuosavybės teise turimas turtas.

Kokius dokumentus pateikti šildymo kompensacijai gauti? - Kreipiantis dėl kompensacijos su savimi reikia turėti šiuos dokumentus:

• Asmens dokumentą
• Prašymą socialinei paramai gauti
• Pažymą apie gaunamas pajamas už 3 paskutinius mėnesius

Kai būstas šildomas kitomis energijos rūšimis (pvz., elektra), gyventojai papildomai turi pateikti informaciją apie kuro deginimo įrenginį (t. y. dokumentą, nurodantį šilumos katilo tipą / modelį, jo naudingumo koeficientą), duomenis apie suvartotą elektros energiją (kiekį, elektros tarifus).

Jei naudojamas kietasis kuras, gyventojai, kurie kreipiasi būsto šildymo išlaidų kompensacijų už įsigytą kietąjį kurą, pvz., malkas, neprivalo pateikti dokumentų (sąskaitų-faktūrų), įrodančių kuro įsigijimo išlaidas. Išimtiniais atvejais savivaldybės gali paprašyti pateikti kietojo kuro pirkimo dokumentus.

Kur kreiptis kompensacijai gauti? - Gyventojai dėl būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijų skyrimo gali kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę, taip pat elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS) www.spis.lt. Prisijunkite jums patogia identifikavimo sistema ir spauskite Naujas prašymas > Piniginės išmokos.

Šioje skiltyje galite pateikti prašymą tiek šildymo kompensacijai, tiek socialinei paramai gauti. Spauskite Toliau ir Pildyti prašymą. Prašymas nebus pradedamas pildyti, jei kontaktiniai duomenys ir banko sąskata nėra nurodyta ar patikslinta. Nukreipti į prašymą pateikite prašomą informaciją, nurodykite už kokį laikotarpį ir kokias paslaugas norite gauti kompensaciją ir pateikite prašymą:

Lietuvos valstybėje veikia įrankiai, kurie yra skirti mažinti socialinę atskirtį ir neturtą. Socialinė piniginė pašalpa arba kompensacija už būsto šildymą ir/ar geriamą/ karštą vandenį padeda sunkiai besiverčiantiems gyventojams ar šeimoms lengviau sudurti galą su galu.

Kai žmogus susiduria su finansiniais sunkumais, į savo gyvenamosios vietos savivaldybę jis gali kreiptis piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams: socialinės pašalpos, būsto šildymo, karšto bei geriamojo vandens išlaidų kompensacijų, papildomos išmokos prie vaiko pinigų ir nemokamo maitinimo vaikams. Svarbu žinoti, kokie kriterijai taikomi vertinant asmens turtą ir pajamas, kad būtų galima nustatyti teisę į šias išmokas.

Pašalpą galima gauti, jei žmogui tenkančios vidutinės pajamos per mėnesį neviršija 140,8 euro. Nustatant teisę į socialinę pašalpą, laikinai nevertinamas besikreipiančiojo nuosavybės teise turimas turtas. Toks palengvinimas galios dar 6 mėnesius po ekstremaliosios situacijos ir karantino pabaigos.

Socialinę pašalpą gavęs asmuo, įsidarbinęs, gali gauti papildomą socialinę pašalpą: 3 pirmus mėnesius - 100 proc., 4-6 mėnesį - 80 proc., o likusius 6 mėnesius - 50 proc. buvusios socialinės pašalpos, mokėtos per praėjusius 6 mėnesius iki įsidarbinimo, vidutinio dydžio.

Pašalpos dydis šeimos nariams:

• Pirmam šeimos nariui - 100 proc.
• Antram šeimos nariui - 90 proc.
• Trečiam ir paskesniems šeimos nariams - 70 proc.

Kai vertinama, ar asmuo arba šeima turi teisę į būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijas, laikinai nevertinamas nuosavybės teise turimas turtas. Toks palengvinimas galios dar 6 mėnesius po ekstremalios situacijos ir karantino atšaukimo.

Būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijos taip pat teikiamos gyvenamąją vietą būste deklaravusiems arba būstą nuomojantiems asmenims. Nepasiturintiems gyventojams kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis, viršijanti 10 proc.

Kompensaciją už geriamąjį vandenį galima gauti, kai geriamojo vandens išlaidos viršija 2 proc. asmens ar šeimos pajamų. Kompensaciją už karštą vandenį galima gauti, kai išlaidos karštam vandeniui ir jo paruošimui viršija 5 proc. asmens ar šeimos pajamų.

Nuo 2021 metų rugsėjo mėnesio nemokamus pietus ugdymo įstaigose gaus ne tik vaikai iš nepasiturinčių šeimų, visi priešmokyklinukai, pirmokai, bet ir visi antrokai.

Maisto produktus ir higienos prekes kas du mėnesius gali gauti tie gyventojai, kurių vidutinės mėnesinės pajamos vienam šeimos nariui neviršija 192 eurų.

Jei bendrai namų ūkyje gyvenančių asmenų pajamos vienam nariui viršija 192 eurus, pavyzdžiui, pensinio amžiaus žmogui, neįgaliajam, daugiavaikei šeimai, vienam iš tėvų, auginančiam vaikus, netekus maitintojo, stichinės nelaimės atveju ir kitais atvejais, savivaldybės administracija turi teisę skirti paramą šiems asmenims išimties tvarka. Išimties atvejus ir jiems taikomus dydžius nusistato kiekviena savivaldybė individualiai.

Nustatant teisę į socialinę paramą, svarbu žinoti turto normatyvus ir vertinimo tvarką:

• Turto normatyvas asmeniui - 12 kv.
• Bendra vertė viršija 2000 litų.

Turto vertės normatyvui nustatyti taikomos kiekvienų metų vasario 1 d., gegužės 1 d., rugpjūčio 1 d. lapkričio 1 d. vidutinę rinkos vertę tvirtina komisija privalomam registruoti turtui įvertinti pagal kiekvienų metų vasario 1 d., gegužės 1 d., rugpjūčio 1 d. ir lapkričio 1 d.

Informacija apie asmens turimą turtą gaunama iš valstybės registrų ir kitų institucijų, mokančių išmokas, pagal asmens duomenų teikimo sutartis.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad savivaldybės nustatyta tvarka paskirti socialiniai darbuotojai, gavę asmens prašymą, nustato socialinių paslaugų poreikį individualiai pagal asmens nesavarankiškumą. Vertinamas kompleksiškai pagal asmens amžių, organizmo funkcinius sutrikimus, kitas ypatybes, turinčias įtakos asmens gebėjimui rūpintis asmeniniu gyvenimu.

Ši lentelė apibendrina socialinės paramos rodiklius skirtingose savivaldybėse, pateikiant informaciją apie pašalpų gavėjų skaičių ir vidutinį pašalpos dydį.

tags: #kiek #galima #tureti #turto #norint #gauto