Lietuvos mokyklos neturėjo aiškios ir visoms vieningos mokinių lankomumo užtikrinimo tvarkos.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija parengė mokinių, besimokančių pagal bendrojo ugdymo programas, mokyklos lankomumo užtikrinimo tvarką.
Nauja yra tai, kad nuo šio rugsėjo tėvai galės pateisinti penkias mokymosi dienas per mėnesį, praleistas dėl ligos.
Taip pat galės pateisinti ir daugiau pamokų, praleistų dėl objektyvių aplinkybių, pvz., dėl nepalankių oro sąlygų, įvykių, susijusių su eismo sutrikimais ar kt.
Jei mokinys sirgs ilgiau negu 5 mokymosi dienas, tėvų pateisinimo nebepakaks - reikės kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą.
Tėvams ar mokiniui pateikus pranešimą mokyklai apie apsilankymą pas gydytoją, pamokos bus pateisinamos mokykloje nustatyta tvarka.
Būdus, kaip mokykla gauna informaciją, kad mokinys lankėsi sveikatos priežiūros įstaigoje, nusistato mokykla.
Išrašų iš Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos (ESPBI IS) mokykla nekaups.
Nustatyta, kad dėl svarbių asmeninių priežasčių gali būti pateisinama iki 3 mokymosi dienų per pusmetį, arba ne daugiau nei 2 mokymosi dienos per trimestrą.
Tėvai apie vaiko neatvykimo į mokyklą priežastis turės informuoti tą pačią dieną, jei įmanoma - iki pamokų pradžios.
Jeigu mokinys nesilankė pamokose ir negali pateikti informacijos apie pamokų praleidimo priežastis, mokyklos atsakingi darbuotojai susisieks su tėvais, domėsis nelankymo priežastimis.
Jei praleidimai be pateisinamos priežasties kartosis, įsitrauks mokyklos Vaiko gerovės komisija, kartu bus ieškoma pamokų nelankymo problemos sprendimo būdų.
„Mokiniai mokymosi metu turi būti mokykloje, o nelankymo priežastys mokyklai turi būti aiškios ir žinomos.
Yra tokių atvejų, kai vaikas praleidžia daug pamokų ir niekas nežino, ką jis tuo metu veikia, kur būna.
Iki 2023 m. Lietuvos mokyklose nebuvo aiškios, vienodos tvarkos, užtikrinančios mokinių lankomumą.
Tėvai galėjo pateisinti visas vaikų praleistas pamokas, todėl kartais lankomumu buvo piktnaudžiaujama, pavyzdžiui, vežantis vaikus atostogauti ne moksleivių atostogų metu.
Jeigu mokinys į mokyklą nėjo ilgiau nei 5 dienas, tėvai pateisinti praleistų pamokų negalės.
Tokiu atveju reikės kreiptis į šeimos gydytoją.
Pageidautina, kad jei vaikas negalės atvykti į pamoką, tėvai dalyko mokytoją ar klasės auklėtoją arba kitą mokyklos bendruomenės narį informuotų apie neatvykimą ir jo priežastis.
Taip pat atlaidžiai bus žiūrima į pamokų praleidimą, jei susiformuoja siaubingai nepalankios oro sąlygos, sutrinka visuomeninio ar kito transporto transporto eismas ar nutinka kitos nenugalimos aplinkybės, dėl kurių mokiniui atvykti į pamokas neįmanoma.
Pamokas praleisti bus galima ir tais atvejais, kai mokinys dalyvauja sporto varžybose, olimpiadoje ar kitame renginyje, kuris organizuojamas mokyklos bei kitų įstaigų, bet kai renginiai organizuojami kitų įstaigų, reiks pristatyti įrodymus.
Dar numatoma, kad vaikams pamokų metu gali tekti apsilankyti Pedagoginėje psichologinėje tarnyboje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos skyriuje, todėl tokie praleidimai irgi bus pateisinami.
Na, ir, žinoma, niekas neprieštaraus dėl praleistų pamokų, kai vaikas mokykloje pajunta sveikatos sutrikimus ir išsiunčiamas namo.
Atostogos pamokų metu - tik savaitę Mokykloms palikta nedidelė galimybė leisti pateisinti tėvams ir šiek tiek daugiau dienų ar pavienių pamokų, bet priežastys turi būti pagrįstos ir objektyvios bei turi būti pateikta informacija dėl poreikio.
Tai reiškia, kad jeigu mokyklos griežtai seks šiuo aprašu, tėvams neturėtų būti leidžiama išsivežti vaikų atostogoms tuo metu, kai vyksta pamokos, nors skrydžių bilietai į užsienį tuo metu būna pigesni.
Mokinių atostogų metu skrydžių ir kitų paslaugų bilietai itin išbrangsta, todėl tėvai kai kuriais atvejais būna linkę numoti ranka į pamokas vardan galimybės sutaupyti.
„Mokiniai gali praleisti pamokas tik dėl svarbių priežasčių.
Per mokslo metus yra ne vienos vaikų atostogos, kad vaikai pailsėtų, o tada, kai vyksta ugdymas - lankytų mokyklą“, - portalui tv3.lt teigia Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Komunikacijos skyriaus vedėja Nomeda Barauskienė.
Lietuvos gimnazijų asociacijos prezidentas Darius Mockus teigia, kad praktikoje tai reikš, jog tėvai pamokų metu galės išsivežti vaikus atostogų tik savaitei, nes patys galės pateisinti 5 dienas per mėnesį, bet tą mėnesį negalės pateisinti jokių kitų praleistų pamokų, išskyrus, jeigu nutinka kokia nors svarbi asmeninė priežastis: artimojo mirtis ar kitos problemos.
„Tėvams suteikta galimybė pateisinti 5 dienas patiems.
Tai niekas Lietuvoje nesugaudys, ar jie teisina dėl ligos, ar 5 dienoms išvažiavo į Kanarus.
Jeigu viršija 5 dienas, tai turės būti liga.
O jei liga, tėvai turi gydyti vaiką ir kreiptis į gydytojus - mokyklos esveikata.lt sistemoje turės matyti, kad buvo vizitas.
Tai reikš, kad vaikas sirgo.
Bet jei mokyklos nematys vizito pas gydytoją, tai tos pamokos, kur viršija 5 dienas bus nepateisintos“, - paaiškino D. Mockus.
Mokyklos lankomumo svarba
Kaip veiks nauja tvarka?
Remiantis švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymo projektu, kai mokinys negali atvykti į pamokas, tėvai iš anksto ir raštu elektroniniame dienyne ar kitu būdu turi pranešti mokyklai ar klasės auklėtojui.
Jei nieko nebuvo pranešta ir mokinys neatėjo į pamokas be pateisinamos priežasties, tai tuomet mokykla informuos tėvus, kad jų vaikas praleido pamokas ir kad tai fiksuojama kaip nepateisintas laikas.
Kai pamokų praleidžiama daugiau nei leistina ir nėra jokios informacijos apie ilgalaikes ligas, tuomet pirmą kartą mokyklą įspėja tėvus apie jų pareigas.
Jei pamokų praleidimai be pateisinamų priežasčių kartojasi, tada jau vaikas gali būti svarstomas mokyklos vaikų gerovės komisijoje.
Kai tai neveikia ir mokinys tris ar daugiau kartų per mokslo metus nelanko pamokų be pateisinamų priežasčių, tokiu atveju mokykla kreipiasi į savivaldybės tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorių, kad šeimai būtų teikiama koordinuota pagalba.
O turėdama informacijos apie neužtikrinamas vaiko teises ir geriausius interesus, mokykla privalės kreiptis į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą.
Vaiko teisės tokiais atvejais imsis tirti situaciją, lankysis šeimoje, nurodys savivaldybių įstaigoms, kokių paslaugų gali prireikti šeimai.
Blogiausiu atveju, kai tėvai neužtikrina vaiko teisės mokytis iki 16 metų, jiems gali būti skiriamas įspėjimas, 140-300 eurų administracinė bauda arba įpareigojimas lankyti specialius kursus.
Paprastai pirmą kartą skiriamas įspėjimas, tik paskui einama prie baudų.
„Jei mokinys nelankė mokyklos ir per mėnesį be pateisinamos priežasties praleido daugiau kaip pusę pamokų ar ugdymui skirtų valandų, mokykla, išnaudojusi visas švietimo pagalbos mokiniui teikimo galimybes, gali kreiptis į vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos savivaldybės merą su prašymu dėl vaiko minimalios priežiūros priemonių skyrimo“, - rašoma ministro įsakyme.
Minimali priežiūra yra susijusi su įvairiais įpareigojimais mokiniui ir tėvams neatskiriant vaiko nuo šeimos: tai gali būti įpareigojimai vaikui lankytis pas atitinkamus specialistus, lankyti dienos centrą, dalyvauti sporto, meno ar kitoje terapijoje, gydytis psichikos ar elgesio sutrikimus.
Griežtesnis požiūris į pamokų nelankymą susiformavo suvokus aiškų ryšį tarp pamokų lankymo ir pasiekimų.
Pamokas praleidinėjantys mokiniai atsilieka mokymosi procese, atsiranda spragų, kurias paskui užpildyti būna sudėtinga.
Šiuo metu - nesvarbu ar vaikas serga, ar yra sveikas - praleistas pamokas pateisina tėvai.
Taigi, kaip pastebi patys tėvai, teoriškai pažymų nereikia, tačiau praktiškai - reikia.
Jie teigia, kad dažnai net dėl paprastos slogos vaiką skubama atvesti pas gydytoją tiesiog apsidraudžiant.
„Tėvai gali pateisinti tik 5 dienas per mėnesį.
Jei serga ilgiau (o kiek sirgs - niekada nežinai, tai, matyt, apsidraudimui ateina iškart) - reikia kelti į dienyną, kad buvo vaikas pas gydytoją“, - socialiniame tinkle rašė viena mama.
„Jei vaikas sirgo 5 dienas ir jau beveik pasveiko, bet dar poros dienų reikia namie, tai tenka tokį jau beveik pasveikusį vesti pas gydytoją vien dėl įrašo e.sveikatoje“, - guodėsi kita moteris.
Įsitraukusieji į diskusiją svarstė, kad vis tik daugiau atsakomybės riektų palikti patiems tėvams, nes atrodo absurdiška tampyti jau sveikstantį vaiką ar jei jis susirgo įprasta virusine infekcija pas gydytoją vien dėl to, kad pamokos būtų pateisintos.
„Ministerija suskaičiavo praleistas pamokas, bet nedarė tyrimo, kokios priežastys ir kiek piktnaudžiauja, o kiek realiai serga, kiek neateina dėl nuovargio ar emocinių sunkumų.
Ir gripo bei COVID-19 atvejų išauga, kai vaikai su kosuliu ir sloga eina į pamokas.
Ir dar apkrovė gydytojus nebūtinais vizitais, o kai tikrai serga vaikas, tai sunku patekti“, - biurokratizmu skundėsi tėvai.
ŠMSM: lankomumas tik pagerėjo Tuo metu ŠMSM teigė, kad tvarka pasiteisino ir kol kas ją keisti planų nėra.
„Jau trijų pirmųjų šių mokslo metų mėnesių duomenys parodė, kad mokinių pamokų lankomumas gerėja.
Rugsėjo mėnesio lankomumo duomenimis, gautais iš Valstybinės duomenų agentūros, mokyklos lankomumas pagerėjo 23 proc., palyginti su pernai metų tuo pačiu mėnesiu.
Pirminiais duomenimis, gruodį lankomumas gerėjo 18 proc., palyginti su pernai metų gruodžio mėnesio duomenimis.
(Šie duomenys dar bus patikslinti savaitės gale).
Mokyklų vadovai taip pat pastebi, kad mokiniai ir jų tėvai pradėjo atsakingiau žiūrėti į mokyklos lankymą“, - rašoma ministerijos atsiųstame atsakyme.
Be kita ko, priduriama, kad ateityje e. sveikatos registrų duomenys bus automatiškai susieti su dienynais.
Pasak ministerijos, tai leis sumažinti naštą mokinių tėvams ir mokykloms dėl pamokų, praleistų dėl ligos, pateisinimo.
Planuojama, kad susiejimo darbus pavyks atlikti iki ateinančių mokslo metų.
„Jei nori mėnesį atostogauti, gal reikia pamąstyti“ Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas dr.
Dainius Žvirdauskas savo ruoštu neįžvelgė tokios aktualios problemos dėl iš medikų reikalaujamų pateisinimo „pažymų“.
„Juk galima 5 dienas pateisinti, tad jei mokinys lengvai susirgo, tarkime, 2 dienas dali gulėti namuose, gydytis ir nereikia dėl kiekvienos praleistos dienos bėgioti pas medikus.
Jei tai išties lėtinė liga, eini pas gydytoją, kreipiesi pagalbos ir gydytojas išrašo tą lapelį“, - didelės problemos neįžvelgė jis.
Pašnekovas tikino, kad jo vadovaujama įstaiga kaip tik pastebėjusi lankomumo pagerėjimą.
„Darėme stebėseną lapkričio mėnesį, tai lankomumas po rudens atostogų buvo pagerėjęs beveik 20 proc.
Turėjome ir diskusiją su keletu šeimų, kurie nori išsivežti vaikus savaitei į šiltus kraštus, sakė, kad visas užduotis atliks, tas 5 dienas pateisins, kiek ir gali.
Bet viena šeima nori važiuoti dviem savaitėms, tai pamokos bus nepateisintos.
Tad ieškant, kaip su vaikais atostogauti, kaip ir sukeliama problema, bet būtų galima paplanuoti tas atostogas, priderinus prie vaikų atostogų.
Yra šeimų, kurios mėnesiui išsiveždavo vaikus atostogų, tai gal pradės mąstyti, kad tai visų pirma svarbu mokymosi rezultatams“, - komentavo D. Žvirdauskas.
Pasak jo, kitose šalyse lankomumo tvarkos yra dar griežtesnės: „Neteko matyti Europos šalių kažkokios analizės, bet žinau konkrečiai, pavyzdžiui, Vokietijoje įvairiose žemėse yra labai griežta lankomumo tvarka.
Bijau pasakyti, ar jie turi net 5 dienas, kurias gali tėvai pateisinti be mediko.
Bet kuriu atveju diegiant kažkokią naujovę, naują modelį dėl lankomumo turime vykdyti intensyvią stebėseną ir prireikus daryti pokyčius.“
Šiuo metu įsakymas yra derinamas su kitomis suinteresuotomis institucijomis ir turėtų įsigalioti nuo rugsėjo 1-osios.
Mokyklos nelankymo pasekmės
- Suprastėję mokymosi rezultatai.
- Prasti santykiai su mokytojais.
- Socialinė izoliacija: dažnas neatvykimas į mokyklą taip pat reiškia, kad vaikui ar jaunuoliui trūks galimybių bendrauti su bendraminčiais ir mokytojais, galinčiais tapti autoritetais.
- Sumažėjusi disciplina, žalingų įpročių formavimasis.
- Paaštrėjusios psichikos sveikatos problemos.
- Į mokyklą jaunuolis gali vengti eiti dėl psichikos sveikatos problemų - nerimo, depresijos, o mokyklos nelankymas gali tik dar labiau paaštrinti simptomus.
- Gali būti apribotos ateities galimybės.
Pedagogų teigimu, atostogų metu sutrikdomas ugdymo procesas, jei atostogos - ilgesnės nei 1 sav., gali formuotis mokomųjų dalykų spragos, prastėti mokinio, ypač vyresniųjų klasių, mokymosi rezultatai.
Mokyklos nelankymo rodikliai
Tai duomenys apie mokyklos nelankančius vaikus, kuriuos Lietuvoje pateikia Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei Švietimo ir mokslo ministerijos Socialinės politikos departamentas.