Dividendai - tai kapitalo išmoka, kurią savo akcininkams išmoka įmonės, norinčios bei galinčios tai padaryti. Ne visos įmonės išmoka dividendus, o jų dydis priklauso nuo daugelio vidinių bei išorinių aspektų.
Teoriškai, dividendai turėtų būti išmokami tuomet, kai įmonė iš investicijų į savo veiklą negali pasiekti didesnės investicijų grąžos, nei kad įmonės akcininkai tikisi iš savo investicijų į tos įmonės akcijas.
Dividendai yra puikiai žinomi kiekvienam investuotojui bei akcininkui. Kaip taisyklė, dividendai yra išmokami grynaisiais pinigais, išmokant juos vieną, ar du kartus per metus.
Įmonės vadovybė kiekvienais metais sprendžia, kokia suma bus išmokama dividendais, o išmokėjimą patvirtina akcininkų susirinkimas. Jokiu būdu nereiškia, kad įmonės, turinčios skolų, neišmoka dividendų, nes jie gali būti išmokami ir iš skolintų lėšų, jei taip pasiekiama efektyvesnė kapitalo struktūra.
Paprastai didžiosios (tarptautiniu mastu) kompanijos turi stabilią dividendų politiką, pagal kurią kiekvienais metais ir formuoja išmokas akcininkams. Tokiu atveju investuotojams yra lengviau įvertinti, kokios dividendų sumos jie gali tikėtis iš savo turimų investicijų į akcijas.
Jei kompanija nemoka dividendų - tai dar nebūtinai blogas ženklas investuotojui. Jei tokia įmonė yra sparčioje augimo fazėje, visiškai normalu, kad ji neišmoka jokių kapitalo išmokų, nes gali tuos pinigus panaudoti efektyviau - investuodama į sėkmingą verslą bei jo plėtrą.
Tuo tarpu Lietuvoje bei panašiose besivystančiose rinkose, kur ypatingai stinga skaidrumo bei dėmesio smulkiesiems akcininkams, dividendinės išmokos puikiai parodo pagrindinių akcininkų požiūrį į įmonės valdymą bei kitus, smulkesnius akcininkus.
Jei sėkmingai dirbanti įmonė, turinti lėšų bei sukaupto pelno balanse ir neinvestuojanti į sparčią plėtrą, nemoka dividendų bei netaiko jokių akcijų išpirkimo programų ir nepateikia rimtų paaiškinimų - greičiausiai smulkiesiems investuotojams derėtų privengti tokios įmonės, nes pagrindinis akcininkas gali nebūti linkęs dalintis uždirbamais pinigais su smulkesniais investuotojais.
Dividendai yra svarbi investicinės grąžos dalis. Nors dažnai metiniai dividendai siekia kelis procentus nuo akcijos vertės, kartais įmonės gali išmokėti dešimt ar net keliolika procentų dydžio metinius dividendus. Todėl rinkdamiesi įmonę, į kurią investuosite, paanalizuokite ar ir kiek dividendų ji moka, ar turi apibrėžtą dividendų politiką.
Pavyzdžiui, kai kurios įmonės yra įsipareigojusios išmokėti 70-80 proc. savo metinio pelno akcininkams, o kitos nustato, jog kasmet dividendais išmokės ne mažiau 6 proc. ar kitą dydį nuo akcijų vertės.
Sprendimą dėl dividendų išmokėjimo ir dividendų dydžio priima bendrovių visuotinis akcininkų susirinkimas. Jūsų gaunami dividendai priklausys nuo turimo akcijų skaičiaus. Paprastai dividendai akcininkui išmokami pinigais - pervedant priklausančią sumą į sąskaitą. Terminas, iki kada bus išmokėti dividendai, taip pat nustatomas visuotinio akcininkų susirinkimo metu.
Visų pirma, įmonė turi teisę mokėti dividendus esant kelioms būtinoms sąlygoms. Tai sprendimas, kurį priima akcininkai visuotinio akcininkų susirinkimo metu. Šis sprendimas priimamas kartu tvirtinant finansinių ataskaitų rinkinį, kuris, jei reikia, turi būti audituotas. Remiantis įstatymais, sprendimas dėl dividendų turi būti priimtas ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo finansinių metų pabaigos.
Paskirti dividendai turi būti išmokėti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo priėmimo dienos. Praktikoje tai reiškia, kad dauguma dividendų turėtų būti išmokami gegužės mėnesį.
Tarpinių dividendų skyrimas taip pat reglamentuojamas. Tokiu atveju turi būti parengtas trumpesnio negu finansiniai metai laikotarpio tarpinių finansinių ataskaitų rinkinys ir, jei tokios įmonės ataskaitos turi būti audituojamas, turi būti atliktas auditas.
Finansų ekspertė priduria, kad vertėtų atkreipti dėmesį, kad dividendus mokėti avansu draudžiama, išimtis yra mažosios bendrijos (MB), kurių nariai gali išsimokėti dividendus avansu.
Lietuvoje dividendai privalo būti mokami tik pinigine forma. Visi kiti sandoriai būtų mainų sandoriai, pvz., įmonė sutarė (žodžiu) su akcininku, kad dividendus sumokės įmonės turtu, kurių vertė vienoda.
Nepaisant to, kad pinigai nebūtų pervedami iš įmonės akcininkui ir iš akcininko įmonei, formaliai (apskaitos ir mokesčių atžvilgiu) toks sandoris išsiskaidytų į 2 sandorius - dividendų mokėjimas ir turto pardavimas akcininkui. Pasak A. Gervelės, teisę gauti dividendus turi tie asmenys, kurie dividendų paskelbimo dienos pabaigoje buvo įmonės akcininkai. Ši teisė taip pat gali būti perleista. Perleidimas mokestine prasme reiškia, kad teisė gali būti parduota arba padovanota.
Praktikoje nutinka, kad, paskyrus dividendus, pasikeičia įmonės finansinė padėtis ir neužtenka finansinių lėšų dividendams išmokėti, todėl tokie dividendai būna perkvalifikuojami į paskolas. Tokiu atveju kyla rizika, kad toks veiksmas gali būti traktuojamas kaip akcininko paskola dividendams (sau) išmokėti, o tokios paskolos palūkanos bendrovei gali būti pripažintos neleidžiamais atskaitymais.
Investuotojams taip pat svarbu žinoti dar vieną datą - kada asmuo įgyja teisę į dividendus. Lietuvoje įprasta, kad dividendus turi teisę gauti tie asmenys, kurie visuotinio akcininkų susirinkimo, paskelbusio dividendus, dieną buvo bendrovės akcininkai.
Dividendų investavimo strategija yra orientuota į akcijas, kurios stabiliai moka dividendus, todėl ši investavimo strategija kartais dar vadinama dividendų pajamingumo investavimo strategija. Dividendų investavimo strategija yra pati paprasčiausia investavimo į akcijas strategija.
Rasti gerą, stabiliai augančią kompaniją, kuri nuolat mokėtų dividendus, nėra taip paprasta, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Norėdami aptikti kompaniją, pastoviai mokančią solidžius dividendus, pirmiausia turite atkreipti dėmesį į esamą dividendų lygį.
Kad kompanija paskutiniais metais mokėjo solidžius dividendus dar nieko nepasako. Ne ką daugiau naudos mums duos ir žinia, kad kompanija moka dividendus ilgą laiką. Investuotojui turėtų rūpėti tos kompanijos, kurios stabiliai moka dividendus, o dividendų dydis svyruoja nežymiai.
Jūs turėtumėte orientuotis į kompanijas, kurių dividendų išmokos nuolat siekia 5-6 proc. Norėdami sužinoti kaip stabiliai kompanija moka dividendus, turite įsigilinti į kompanijos dividendų mokėjimo politiką.
Kiek metų tęsiasi dividendų mokėjimas? Ar dividendų lygis yra pastovus? Jeigu kompanija netikėtai padidino dividendus 2-4 proc. verta pasigilinti ar kompanija nežvelgia į ateitį pernelyg optimistiškai. Ar geri dividendus mokančios kompanijos likvidumo rodikliai. Ar kompanijos pinigų srautas yra stabilus. Įsitikinkite, kad kompanija turi konkurencinį pranašumą. Kokią dalį pelno kompanija skiria dividendams. Kompanija dividendams išmokėti neturėtų skirti daugiau nei 80 proc. pelno. Dividendų dydis nėra viskas. Ir dividendai ir plėtra vykdomi iš pelno. Kuo daugiau dividendų kompanija išmoka, tuo mažiau kapitalo lieka plėtrai.
Pvz. Tarkime komunalinių paslaugų kompanijos „Šiukšlės“ akcijos kaina biržoje yra 50 €. Kompanijos pelnas tenkantis vienai akcijai yra 3 €. Kompanija, kasmet išmoka 2 € dividendų. „Šiukšlės“ dividendams išmokėti paprastai skiria 60 proc. pelno, kompanijos pinigų srautas yra stabilus. Tokios kompanijos dividendų pajamingumas yra 4 proc. (2/50). Tai pirmas rodiklis parodantis kompanijos dividendų lygio patrauklumą.
Norėdami sužinoti ar kompanija „nepersistengia“ mokėdama dividendus, turime sužinoti kiek pinigų reikia kompanijos plėtrai vykdyti. Kaip minėjome anksčiau, dividendus moka brandžios kompanijos. Išsivysčiusiose valstybėse BVP paprastai auga ir infliacija auga po 2-3 proc., besivystančiose - po 3-6 proc. Todėl daugelis išsivysčiusių šalių kompanijų auga po 4-6 proc. Norint nustatyti kompanijos augimo tempą, galima pažvelgti į pinigų srauto ataskaitą. Pvz. Kompanijos „Šiukšlės“ laisvas pinigų srautas sudaro 60 proc. grynųjų pajamų, kai pardavimai ir pelnas vidutiniškai auga po 8 proc. per metus. Tai reiškia, kad 8 proc. plėtros tempui palaikyti pakanka 40 proc. pajamų. Likusieji 60 proc.
Tarkime, kaip investuotojas, mes projektuojame, kad „Šiukšlės“ 8 proc. pelno augimą išlaikys sekančius 5 metus, o vėliau kompanijos plėtra sustos. Jeigu kompanijos vadovai laikysis tos pačios dividendų mokėjimo politikos, tai dividendai turėtų padidėti tiek pat, kiek sumažės kompanijos augimas. Kitaip tariant po 5 metų AB „Šiukšlės“ turėtų mokėti 12 proc. Mums dar reikia sužinoti, kiek pinigų kompanija turi reinvestuoti į verslą norėdama išlaikyti 8 proc. augimo tempą. Paprasčiausias būdas tai apskaičiuoti yra padalinanti kompanijos augimo tempą iš ROE.
AB „Šiukšlės“ ROE kelerius metus iš eilės siekė 32 proc. Norėdama išlaikyti 8 proc. augimo tempą, kompaniją „Šiukšlės“ kiekvienais metais tam turi skirti 25 proc. pelno (8 proc. augimo tempas/32 proc. ROE). Priminsime, kad kompanijos „Šiukšlės“ pelnas tenkantis vienai akcijai yra 3 €. Vadinasi užtikrinti 8 proc. plėtrai, kompanija turi skirti 25 proc. pelno arba 3 € x 25 proc. = 0.75 € nuo kiekvienos akcijos.
Kaip minėjome anksčiau kompanija 1,8 € išmoka kaip dividendus, o 1,2 € lieka kompanijoje. Išmokėjus dividendus ir pasilikus pinigus pagrindinei veiklai vykdyti kompanijai vis tiek dar lieka laisvų pinigų (mūsų pavyzdyje 0,45 € akcijai). Šie pinigai gali būti panaudoti skoloms grąžinti, kitos kompanijos įsigijimui, biržoje laisvai cirkuliuojančių akcijų supirkimui. Akcininkams naudingiausias yra savo kompanijos akcijų supirkimas biržoje., kadangi sumažėjus laisvų akcijų rinkoje padidėja vienai akcijai tenkantis pelnas.
Pvz. AB „Šiukšlės“ kasmet gali supirkti 0,9 proc. (0,45 € atsarga/50 € akcijos kaina) laisvai cirkuliuojančių akcijų, todėl kitąmet vienai akcijai atiteks 0,9 proc.
Turint omenyje AB „Šiukšlės“ 4 proc. dividendų grąžą, 8 proc. pelno augimą ir 0,9 proc. perteklinį metinį pelną, kompanijos bendra pajamingumas turėtų siekti 12,9 proc. Svarbu paminėti, kad 12,9 proc. metinė grąža yra lyginama su akcijos kaina biržoje. Jeigu pavyktų AB „Šiukšlės“ akcijų įsigyti pigiau, tuomet investicinė grąža būtų didesnė.
Nėra etalono, kuris pasakytų ar 12,9 proc. investicinė grąža yra didelė ar maža. Ilguoju laikotarpiu kompanijų bendra grąža svyruoja apie 10 proc. Mažiau rizikingų kompanijų bendroji grąža bus mažesnė, tuo tarpu rizikingesnės kompanijos turi aukštesnę bendrąją grąžą. Paprastai dividendus mokančių kompanijų bendroji grąža siekia nuo 8 iki 12 proc. Nepaisant kokia bendroji grąža jums atrodo teisinga, visuomet ieškokite kompanijų su didesne grąža.
Pvz. Šis modelis veikia ir atvirkščiai. Atsižvelgdami į kompanijos kainą, mes apskaičiavome planuojamą bendrą grąžą. Lygiai taip pat mes galime apskaičiuoti kompanijos planuojamą vertę, atsižvelgdami į mus tenkinančią bendrąją grąžą.
Jeigu susidomėjote dividendų investavimo strategija turite nepamiršti, kad dividendai yra apmokestinami pelno mokesčiu. Taigi jūs gausite mažiau grynųjų, nei kompanija išmokės dividendų. Nevertėtų visiškai ignoruoti rizikos, juk investuojate į akcijas, o kiekviena kompanija gali bankrutuoti. Kalbant apie bendrosios grąžos skaičiavimą, reikėtų pabrėžti, kad šis metodas netinka visoms akcijoms. Viena vertus, mažiau nei puse biržoje listinguojamų kompanijų moka dividendus; kita vertus, šios analizės negalima taikyti labai cikliškoms kompanijoms, kurių pelnas ir mokami dividendai dramatiškai svyruoja. Šis metodas taip pat netinka vertinti sparčiai besiplečiančioms kompanijoms.
Jeigu investuojate į akcijas, neišvengiamai susidursite su terminu „dividendai“. Finansine prasme dividendai yra įmonės akcininkams išmokama uždirbto pelno dalis. Toli gražu ne visos įmonės moka dividendus, tačiau tai darančios yra itin vertinamos - išmokami dividendai gali užtikrinti investicinę grąžą net tada, kai įmonės akcijų vertė nekyla.
Dividendų Išmokėjimo Koeficientas
Dividendų išmokėjimo koeficientas parodo, kokia įmonės pelno dalis išmokama dividendais.
Formulė:
Dividendų išmokėjimo koeficientas = paprastųjų akcijų dividendai / įmonės grynasis pelnas
Šio koeficiento dydis gali būti labai įvairus ir priklauso nuo įmonės dividendų politikos bei požiūrio į lėšų grąžinimą akcininkams. Normalu, jei kompanija, esanti stabilioje fazėje, dividendais išmoka 30%-70% procentų savo pelno, likusią dalį investuodama į plėtrą.
Norint įvertinti, ar įmonė išmoka daug ar mažai dividendų, galima remtis dviem rodikliais: dividendiniu pajamingumu, arba dividendais išmokama pelno dalimi. Dividendinį pajamingumą galima skaičiuoti tik biržoje kotiruojamoms įmonėms.
Dividendinis Pajamingumas
Dividendinis pajamingumas yra akcijos rodiklis, parodantis dividendo, kurį akcininkas gauna iš tos akcijos, dydį lyginant jį su akcijos kaina biržoje.
Formulė:
Dividendinis pajamingumas = dividendas vienai akcijai / akcijos kaina
Investuotojui šis rodiklis yra ganėtinai svarbus, jei iš įmonės nesitikima labai spartaus augimo. Daugeliu atveju aukštas dividendinis pajamingumas yra geras požymis, ir "dividendinėms akcijoms" jis gali sudaryti 3%-8% (priklausomai nuo sektoriaus, rinkos, infliacijos, palūkanų normų lygio) esant normalioms rinkos sąlygoms, priklausomai nuo kitų aplinkybių.
Paskutinė dividendų išmokėjimo diena (ex-dividend date) - tai pirmoji diena, kai investuotojas jau nebepretenduoja į išmokamus dividendus. Būtent šią dieną akcijų kaina (ir vertė) nukrenta dydžiu, panašiu į išmokamą sumą.
Akcininkas pinigines lėšas į savo sąskaitą gauna gerokai vėliau (paprastai po kelių mėnesių nuo akcininkų susirinkimo sprendimo), kai įmonė imasi atitinkamų procedūrų.
Norint suprasti dividendais gaunamą vertę skaičiuojamas akcijų dividendinis pajamingumas. Jis nustatomas metinius dividendus vienai akcijai padalinus iš akcijos kainos. Pavyzdžiui, jeigu įmonė moka 5 Eur metinius dividendus vienai akcijai, o akcijos vertė biržoje siekia 100 Eur, tokios įmonės akcijų dividendinis pajamingumas bus lygus 5 proc.
Kaip jau minėta, ne visos įmonės moka dividendus. Įmonės, kurios siekia spartaus augimo ir plėtros, dažnai pasirenka uždirbtą pelną reinvestuoti į įmonės plėtrą. Taigi akcininkai, norintys gauti greitą grąžą iš investicijos, dažniausiai renkasi kompanijas, išmokančias didesnius dividendus.
Terminas, iki kada bus išmokėti dividendai, taip pat nustatomas visuotinio akcininkų susirinkimo metu.
Dividendų Apmokestinimas
Šių kapitalo išmokų apmokestinimas Lietuvoje buvo gan permainingas. Jei esate fizinis asmuo, šiuo metu nuo Lietuvos įmonių išmokėtų dividendų mokate 15% mokestį (seniau buvo 20%), kuris pinigams pasiekus jūsų sąskaitą jau būna išskaičiuotas, kas būna pažymėta ir pažymose, skirtose pajamų deklaravimui.
Nereikėtų painioti: dividendų mokestis ir pelno mokestis yra du skirtingi dalykai. Nuo uždirbto ikimokestinio pelno įmonės turi sumokėti 15% pelno mokestį, o nuo tos pelno dalies, kuri išmokama dividendais - nuskaičiuojama dar 15% dividendų mokestis.
Tuo tarpu užsienio įmonių dividendai būna apmokestinami ir kitos šalies tarifu. Tačiau tai priklauso nuo konkrečios valstybės mokesčių sistemos. Kiekviena šalis turi savo tarifą šiam mokesčiui, bei jų apmokestinimo tvarka užsienio gyventojams gali būti skirtinga.
Investuotojas, investavęs į užsienio bendrovių akcijas, deklaravęs savo pajamas, turi susimokėti ir „lietuviškąjį“ mokestį už dividendus gautus iš užsienio įmonių akcijų.
Jei su ta šalimi yra sudaryta dvigubo apmokestinimo sutartis (bent jau su dauguma valstybių tokia sutartis yra pasirašyta), tuomet mokesčio du kartus mokėti nereikia: jei užsienio šalies tarifas mažesnis, tuomet reikia sumokėti skirtumą iki lietuviškojo mokesčio tarifo, o jei sumokėtas užsienyje mokestis didesnis nei priklausytų pagal lietuvišką tarifą, tuomet teoriškai, skirtumą galima susigrąžinti.
Tuo tarpu įmonių dividendų (kai įmonė moka juos savo akcininkei - motininei įmonei) mokesčių sistema yra kiek sudėtingesnė.
Dividendų apmokestinimas Lietuvoje priklauso nuo to, ar gavėjas yra fizinis ar juridinis asmuo. Fiziniams asmenims taikomas 15 proc. gyventojų pajamų mokestis (GPM), kurį išskaičiuoja ir sumoka pati įmonė (kalbant apie MB, GPM susimoka pats narys).
Juridiniams asmenims, ypač Lietuvos mokesčių rezidentams, taikomas palankus režimas - jei juridinis asmuo turi bent 10 proc. Nors dividendai yra svarbus akcininkų grąžos šaltinis, tačiau į sprendimą juos išmokėti reikia žiūrėti itin atsakingai.
Lietuvos įmonės, išmokėdamos Jums dividendus, nuo išmokamos sumos turi apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti 15 proc. pajamų mokestį. Gauti dividendai nėra įskaičiuojami į metinę pajamų dalį, kuri apmokestinama 20, 25 ar 32 proc. mokesčio tarifais.
Svarbu: Jeigu dividendai, išmokami užsienio valstybių, su kuriomis Lietuva sudariusi ir taiko dvigubo išvengimo sutartį (DAIS), rezidentams, gali būti taikomas atitinkamoje sutartyje nustatytas mažesnis pajamų mokesčio tarifas. Sutartyje numatytą mokesčio tarifą Lietuvos įmonė gali pritaikyti turėdama Jūsų pateiktą užsienio valstybės rezidento prašymą sumažinti išskaičiuojamą mokestį (FR0021 forma).
Gaunant dividendus iš užsienio įmonių pastebėsite, kad tie dividendai į jūsų sąskaitą dažniausiai įkris su toje šalyje nuskaičiuotu pajamų mokesčiu.
Investuotojai „Swedbank“ gali gauti mažesniu tarifu apmokestintus dividendus iš Švedijos, Suomijos ir Norvegijos įmonių.
Apibendrinant, dividendų dydis priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant įmonės finansinę būklę, pelningumą, dividendų politiką ir akcininkų sprendimus. Investuotojams svarbu atidžiai išnagrinėti šiuos veiksnius, kad galėtų priimti pagrįstus sprendimus dėl investavimo į akcijas.