Rašant esė, svarbu žinoti pagrindinius esė rašymo principus ir struktūrą. Esė rašymas gali atrodyti sudėtingas, tačiau su tinkamais patarimais ir pavyzdžiais šis uždavinys taps lengvesnis.
Rašinio ir Esė Skirtumai
Norint gerai parašyti esė, būtina žinoti jo struktūrą ir mokėti atskirti nuo kitų rašomų darbų. Esė dažnai klaidingai rašoma pagal rašinio struktūrą - tema, įžanga, dėstymo pastraipos (paremtos argumentais), išvados. Rašymas siejamas su literatūros pavyzdžiais, rašinyje renkatės tikslią mintį ir argumentuotai ją bandote pagrįsti.
Esė suteikia daugiau laisvės rašančiam. Tai laisvos formos bei stiliaus mokslinio stiliaus tekstas, kurio pavadinimo reikšmė siejama su žodžiu „bandyti“. Šis kūrinys skatina rašytoją savaip, kiek neįpareigojančiai dėlioti mintis įvairiomis temomis. Esė žanro kūrinyje nereikalaujama pateikti konkretaus atsakymo, sprendimų, tad esė rašomas ne tik literatūros temomis, tokiomis kaip gamta Donelaičio „Metuose“ ar meilės tema Vaižganto apysakoje „Dėdės ir dėdienės“, bet taip pat ir sveikatos, lyderystės, filosofijos ir kitomis temomis.
Esė Tipai
Esė gali būti kelių tipų: pasakojamojo, aprašomojo bei samprotaujamojo tipo. Pasakojamo tipo esė remiasi veiksmų seka. Įvykiai suvokiami kaip nuosekli visuma. Svarbu išskirti pradžią, raidą bei pabaigą.
Aprašomojo tipo esė yra svarbiausias tam tikras objektas - augalas, žmogus ar vietovė. Dažniausiai rašoma samprotaujamo tipo esė, kurios pagrindą sudaro viena ar kelios rašančiam svarbios mintys. Ši esė reikalauja loginio nuoseklumo. Samprotaujamo tipo esė gali būti išskiriama kaip argumentavimo, aiškinimo, lyginimo ar svarstymo esė, tačiau neretai pasitaiko mišraus tipo esė, kurioje vienas tipas įsiterpia į kitą.
Esė Rašymas
Nors esė laisvesnio stiliaus rašto darbas, tačiau tam tikrą jo struktūrą reiktų įsidėmėti. Pirmiausia rašoma įžanga, kurioje siekiama suintriguoti skaitytoją, keliama problema, samprotaujama, argumentai iliustruojami meniniais vaizdais ir/arba autoritetų citatomis. Plėtojama tema, kurioje vaizdžiai siekiama pagrįsti savo nuomonę. Rašomos apibendrinančios išvados.
Svarbiausia esė rašyme tinkamai išplėtoti temą. Tai nėra lengva. Ji dažniausiai plėtojama rašant kelias pastraipas. Svarbu, kad pastraipos būtų jungiamos teminiais sakiniais. Esė galima rašyti ir dėliojant argumentus „už“ ir „prieš“. Norint parašyti gerą ir įdomią esė svarbu pateikti nuomonių ir vertinimų įvairovę.
Ne ką mažiau svarbu tinkamai užbaigti esė. Darbo pabaigoje svarbu pabrėžti esmines tezes - esminę išvadą. Pabaigą galima užbaigti netikėta įžvalga, kuri dar labiau „pagyvins“ kūrinį, tačiau svarbu prisiminti, jog esė pabaigoje negalima nusakyti naujos minties, negalima jos pabaigti per greitai.
Rašant esė gali kilti klausimas, kiek laisvės „duoti“ savo mintims? Kokia turėtų būti apimtis? Šio rašto darbo apimtis gali svyruoti nuo visai trumpos iki 2000 žodžių ar dar ilgesnės. Tačiau svarbu prisiminti, kad svarbus ne žodžių skaičius, o esė turinys ir minčių dėstymas, tad nereikalingų, „tuščių“ sakinių rekomenduojama atsisakyti.
Parašius esė svarbu ją perskaityti kelis kartus ir pasitikrinti ar pavyko pasiekti tikslą, ar tinkamai pavyko išdėstyti argumentus. Kritiškai vertinkite turinį - ar pakanka medžiagos, ar tinkamai nurodytos citatos. Patikrinkite ar darbo struktūra atitinka esė tipą, ar kalbos stilius yra tinkamas. Atsakykite sau į klausimus: ar pavyko pasakyti tai, ką planavote, ką, galbūt, darytumėte kitaip, jei rašytumėte dar kartą?
Bendri Patarimai Rašant Esė
- Darbas turi būti nuoseklus bei sistemingas, todėl prieš rašymą rekomenduojama pasirašyti darbo planą.
- Ieškokite Jums įdomios temos.
- Pasirinkus temą ieškokite temą atitinkančios literatūros ir ją analizuokite.
- Gera esė pradžia bus tokia, kuri skaitytoją iškart suintriguos, kuri skatins toliau skaityti, o pabaiga - kurią perskaičius, tarsi nebebus ką daugiau ir pridurti.
- Temos plėtojimo dalyje svarbiausia pateikti kuo daugiau savų argumentų, pakomentuoti kitų rašytojų mintis.
Struktūriškai rekomenduojama rašyti penkių (keturių) pastraipų esė: įžanga, trys (arba dvi) dėstymo pastraipos ir išvados. Taip bus lengviau pačiam rašančiajam, o vertintojui bus priimtiniau, kadangi viskas aišku ir struktūriška.
Rekomenduojama Pastraipų Tvarka
Sakoma, kad geriausia dėstymo pastraipas numeruoti tokia tvarka: stipri, silpniausia bei stipriausia (dramblio šeimos principas, ar kaip jis ten vadinasi...). Tačiau, jei Jums tavo teiginys/pastraipa atrodo stipriausias, nereiškia, kad ir vertintojui jis toks pats bus, juk kiekvieno nuomonė skirtinga, todėl nesiūlau į tai kreipti dėmėsio.
Jei norite remtis tokiu pastraipų išdėstymo principu, siūlau:
- I dėstymo pastraipa - remiamasi literatūra (autoriumi ar jo biografija, bet nebūtinai 'privalomu' t.y. gali remtis ir užsienio rašytoju, 'neprograminiu' lietuvių rašytoju, "programiniu" lietuvių rašytoju, bet ne iš "skliaustelių" ir tt.
- II dėstymo pastraipa - argumentuoji istorija, kultūra (menu), matytu filmu ar savo patirtimi (mažiausiai svarus argumentas).
- III dėstymo pastraipa - "stipriausia", todėl joje reikėtų remtis privalomu autoriumi iš skliaustelių.
Įžangos Rašymas
Pirmoji rašinio dalis yra svarbiausia ir tik ji lemia ar darbą skaitys su susidomėjimu, ar todėl, kad reikia. Privalu įžangoje padaryti gerą įspūdį. Kaip tai padaryti?
- Aiški, logiška struktūra.
- Įdomus pirmasis sakinys (citata, palyginimas, parodymas, kad žinai daugiau nei Tavęs reikalauja 12 klasės kursas).
- Kryptingas probleminis klausimas paskutiniame sakinyje.
Įsivaizduokite, kad įžanga - tai lyg piltuvėlis - pradedate rašyti ne konkrečiai, kalbate apie temą, bet kartu ir apie orą, o įžangos pabaigoje keliate probleminį klausimą, kuris glaudžiai susijęs su duotąja tema - žodžiu, iš pradžių viskas plačiai, o link 'galo' siaurėja.
Dėstymo Rašymas
Puiki dėstymo struktūra leidžia skaitytojui nuosekliai perskaityti rašinį. Dėstymo struktūra susideda iš septynių/aštuonių sakinių ir atrodo maždaug taip:
Teiginys->Samprotavimas pagal teiginį, siejant su šiomis dienomis - > Sakinys - tiltas/perėjimas -> Argumentas -> Kontekstas -> (samprotavimas - nebūtina) -> Dalinė išvada
Parašius tokios struktūros pastraipą, nebereikės jaudintis, kaip pasiekti tą 500 žodžių ribą (nes pastraipa susidės mažiausiai iš 120-150 žodžių, tai trys dėstymo pastraipos - jau 400+ žodžių! Taip pat tokia pastraipa yra nuosekli, todėl bus mažiau minties šuolių - stiliaus klaidų.
Teiginys - tai pagrindinė visos pastraipos mintis, svarbiausias akcentas. Jis turi atsakyti į probleminį klausimą. Teiginyje nereikėtų vartoti žodžių/žodžių junginių, tokių kaip "mano nuomone/manau/mano supratimu" ir kitokių, nes jie susilpnina teiginį, parodo neaiškią poziciją. Teiginį geriausia formuluoti kaip vientisinį sakinį (be jokių jungtukų ("nes", "kad", "jog", "o" ir t.t)), nes tai taip pat nepasako aiškiai ir konrekčiai, apie ką bus kalbama pastraipoje.
Samprotavimas - neveltui rašinys ir vadinasi samprotavimo, jame reikia atskleisti savo nuomonę, polemizuoti, analizuoti temą. Reikėtų perkelti į "samprotavimo" sakinį (ar sakinius) visas mintis apie tai, ką tuo teiginiu norėjote pasakyti. Šiuose sakiniuose galima (bent kartą rašinyje REIKIA) pavartoti "manau", "mano manymu" ir t.t, kad parodytumei, kad samprotauji. Sakoma, kad idealu būtų jei savo samprotavimą susietumėte ir su šių dienų aktualijomis, bet jei to padaryti nepavyksta - nieko baisaus, tiesiog gausi mažiau taškų.
Apibendrinimas
Apibendrinimas - pastraipa, kurioje pateikiamos svarbiausios temos mintys. Gero apibendrinimo paslaptis - remiantis dėstymo dalimi, atsakoma į įžangoje iškeltus klausimus.
Apibendrinant Tiktų:
- Apibendrinti, kas pasakyta surinktoje medžiagoje duotąja tema.
- Atsakyti į klausimus, ar pakako medžiagos temai atskleisti, ar aiški ir suprantama tema.
- Nurodyti, kokių dar tyrimų ta tema stinga, ir pan.
Verslo Laiškai: Stilius ir Struktūra
Verslo laiškai yra reikšminga priemonė partnerių bendravime. Jais perduodamas užsakymas, pasiteiravimas, prašymas ar ataskaita. Tai paplitusi priemonė tarp įvairių organizacijų ir fizinių asmenų. Verslo laiškas visų pirma reprezentuoja jūsų organizaciją, todėl jam keliami didesni reikalavimai, nei asmeniniam laiškui. Pačiam verslo rašymo stiliui būdingas aiškumas, lakoniškumas, tikslumas, profesionalumas, etiškumas. Verslininkai dažnai stokoja laiko, todėl nuo laiško kokybės ir apimties priklauso, ar jis nebus atidėtas ar net atmestas. Pastraipoje pateikiama tik viena pagrindinė mintis. Nepriimtina rašyti pastabų po pastraipa. Pastraipos turėtų būti nei per trumpos, nei per ilgos, geriausia, kad sutilptų į vieną lapą. Būtina vengti pprofesinio, nesuprantamo žodyno, sudėtingų konstrukcijų, tačiau nuo to neturi nukentėti formalumas.
Pagrindinės Verslo Laiško Dalys:
- Antraštė. Joje rašomas siuntėjo adresas ir data.
- Vidinis adresas.
- Pasisveikinimas.
- Pagrindinė dalis.
- Pagiriamasis atsisveikinimas.
- Parašas.
Remiantis šiomis formaliomis laiško dalimis galima sukurti įvairių tipų verslo laiškų priklausomai nuo jų paskirties. Populiariausi yra užsakymo, pasiteiravimo, pardavimo ar nusiskundimo laiškai. Užsakymo laiškuose pardavėjui siunčiamas konkretus užsakymas. Pasiteiravimo laišku siunčiama užklausa apie prekių ar paslaugų savybes ar prašoma suteikti bendros informacijos apie įmonę. Pardavimo laiškuose siūloma pirkti prekę paslaugą ar idėją tai įtraukiantys laiškai.
Nemažas dėmesys skiriamas laiško išvaizdai. Ji turi būti visuomet tvarkinga. Tekstas lygiuojamas pagal toje šalyje priimtinus standartus. Nerašoma ranka. Verslo laiškai visuomet adresuojami asmeniui. Jei gavėjas nežinomas, būtina jį išsiaiškinti. Patartina parašius laišką dar kartą perskaityti gavėjo akimis ir jei reikia perrašyti. Verslo laiškai pasižymi mandagumu. Juose nevengiama parodyti pagarbos, naudojamos mmandagumo frazės. Gerą įspūdį palieka teigiamas emocijas sukeliantys laiškai. Taktiška vengti neigiamas emocijas sukeliančių žodžių. Svarbu visuomet akcentuoti, ką jūsų organizacija gali padaryti, o ne ko negali. Jei negalite padėti, pasiūlykite kitus problemos sprendimo būdus. Į laiškus atsakoma per 48 valandas.
Konferencijos Verslo Partnerių Bendravime
Dažniausiai verslo partnerių bendravime esantis reiškinys - konferencijos. Pagal tarptautinių žodžių žodyną, konferencija - vyriausybės, įstaigų, organizacijų ir t.t. atstovų pasitarimas, susirinkimas.
Konferencijų Tipai:
- Informacinė konferencija - suteikia naujų žinių.
- Motyvacinė konferencija - įkvepia darbuotojus naujiems pasiekimams.
- Mokymo konferencija - informacinės ir motyvacinės konferencijų samplaika; visų pirma, ji perteikia uždavinius, žinias, duoda informacijos, kita vertus, daro įtaką žmonių elgesiui, kuria motyvaciją.
Pasiruošimas Konferencijai:
- Vietos (patalpų) paruošimas.
- Pabaigoje turi būti pateiktos išvados, pabrėžti svarbiausi teiginiai.
Klausymosi Menas Versle
Klausymosi menas nėra toks lengvas, koks gali pasirodyti iš pradžių, vis dėlto, jis labai reikšmingas mūsų bendravimui. Būtent nuo klausymo priklauso mūsų ir partnerio bendravimo sėkmė. Priėmėjui svarbu ne tik klausyti, tačiau taip pat suvokti esmę, bendrauti, bandyti įspėti kalbančiojo minčių eigą. Mokantis išklausyti asmuo, dažniausiai vertinamas kaip patikimas žmogus, arba tiesiog sukeliantis teigiamų emocijų. M. Bucley - Allen teigimu, daugiausiai laiko bendravimo procese užima klausymasis. Lyginant įvairiems komunikacijos aspektams skirtą laiką pastebėsime, jog klausymuisi skiriama net 40 % laiko. Svarbu skirti klausymą nuo girdėjimo. Girdėjimas -tai fizinis garso suvokimas, o klausymasis - tai suvokimas mums reikšmingų šiuo metu garsų, kurie sudaro tam tikrą struktūrą. Taigi, mums klausantis, smegenys apdoroja gautą informaciją, o kai mes girdime kažką, galime to nesuvokti ir net neatkreipti į tai dėmesio. Klausymas - tai valios aktas, įtraukiantis į save dar aukštesnius protinius procesus. Norint klausyti, reikalingas noras tą daryti. Klausymas gali būti tik aktyvus, nes mes pilnai suvokiame informaciją.
Veiksniai Sąlygojantys Aktyvų Klausymąsi:
- Susikaupimas.
- Susiejimas to, ką išgirdote su tuo, ką jau žinote.
- „Skaitymas tarp eilučių“.
Klausymosi Barjerai:
- Išsiblaškymas.
- Nuobodulys.
Būdai Kaip Tobulinti Klausymosi Įgūdžius:
- Savo ausų treniravimas.
- Fizinės sveikatos palaikymas.
- Kritika.
- Klausykite ilgiau.
- Klausykite optimistiškai.
- Įtempkite smegenis.
- Klausykite sąmoningai.
- Naudokite sinesteziją.
- Pasinaudokite smegenų greičio savybėmis.
- Spręskite apie turinį, bet ne apie jo pristatymo būdą.
- Įsiklausykite į savo mintis.
- Pasižymėkite mintis schematiškai.
- Nesiblaškykite.
- Darykite pertraukas.
- Naudokite savo vaizduotę.
- Klausykite patogioje pozoje.
Kalbos Pateikimas Auditorijai
Verslininkai kasdien bendrauja su tiekėjais, platintojais, esamais ir būsimais klientais, valstybės institucijomis ir kitomis organizacijomis. Besiruošiant šiai kalbai reikia nustatyti tikslą ir ppasirinkti tema. Ruošdamasis pokalbiui kalbantysis turėtų pasirūpinti savo išvaizda: tvarkingai apsirengti, maloniai kvepėti ir susitvarkyti plaukus. Tai sudaro gerą pirmą įspūdį. Kalbėtojo veidas turėtų būti natūralus, lūpos nesuspaustos, veido išraiška draugiška. Kalbėdamas turėtų pasistengti išlikti ramus ir tvirtai tikėti tuo, ką sako. Kalbėtojas privalo atsistoti taip, kad jo laikysena būtų tiesi, kad galėtų lengvai kvėpuoti. Kai žmogus pasitiki savimi, jis sudomina savo klausytojus. Patariama kalbėti stovint, taip bus pasiekiami geresni rezultatai. Kalbėti geriausia kuo paprasčiau ir mintis dėstyti logiškai, nuosekliai pereinant nuo vieno klausimo prie kito, kiekviename turi būti išskiriama pradžia, dėstymas ir pabaiga. Kalbantysis turėtų matyti, kaip pašnekovas reaguoja į kiekvieną jo pasakytą teiginį, ar jis teisingai suprastas. Svarbu kalbėti ne monotoniškai, o keisti savo balso tempą, atsižvelgiant į situaciją. Kalba neturėtų būti per ilga. Patariama nekalbėti be pauzių.
Efektyvūs Kalbėjimo Būdai:
- Pateikiama tik patikima informacija.
- Pabaigoje efektyvu užakcentuoti pagrindines mintis.
Derybų Eiga:
- Orientacijos etape trumpai aptariama derybų eiga: derybų trukmė, aptariamų klausimų kiekis, jų pobūdis bei aptarimo seka, patikslinami dalyvių įgaliojimai.
- Šiame etape paprastai susitariama principiniu klausimu ir tik po to pereinama prie detalių.
- Be to, pradedant pokalbį pirmiausia aptariami tik tie klausimų aspektai, kurie nesukelia kokių nors prieštaravimų.
- Bendros nuomonės priėjimas sudaro gerą pagrindą tolimesniam pokalbiui.
Patarimai Pokalbiui:
- Reikia stengtis, kad pašnekovas kalbėtų keturis penktadalius laiko, rodyti domėjimąsi jo poreikiais, problemomis, aptarti jo tikslų pasiekimo pasekmes.
- Dialogo pradžioje patariama klausimus formuluoti taip, kad pašnekovas išsikalbėtų.
- Siūlymai turi būti susieti su partnerių interesais bei poreikiais.
- Pateikiamas ne vienas pasirinkimo variantas - nurodomi kiekvieno jų privalumai.