Čiaudite, ašaroja, niežti akys, paburkusi nosis? Nebūtinai tai prasidedančio peršalimo simptomai. Visai gali būti, kad jūs alergiškas namų dulkių erkutėms. Tai viena labiausiai paplitusių alergijų pasaulyje.
Namų dulkių erkės yra maži, žmogaus akimi nematomi voragyviai. Alergiją dažniausiai sukelia dvi jų rūšys - Dermatophagoides farinae ir Dermatophagoides pteronyssimus. Jos mėgsta šiltą ir drėgną aplinką, todėl gyvena ir veisiasi patalynėje, kilimuose, užuolaidose, minkštuose žaisluose. Žmonėms namų dulkių erkės nekanda, tačiau maitinasi žmonių, gyvūnų odos pleiskanomis.
Kas yra namų dulkių erkutės ir kuo jos pavojingos?
Namų dulkių erkių pagrindiniai alergenai yra baltymai, esantys jų egzoskelete ir žarnyne. Dulkių erkių egzoskeleto dalelės, jų išmatos yra įkvepiamieji alergenai, kurie patenka į mūsų kvėpavimo takus su įkvėpiamu oru. Jei žmogus turi polinkį alergijai ir kartotinį kontaktą su alergenais, atsiranda įsijautrinimas ir pasireiškia alerginės ligos simptomai.
Pagrindiniai alergijos simptomai
Namų dulkių erkės gali sukelti ir/ar paūminti alerginės slogos, bronchinės astmos simptomus. Dulkių erkėms alergiškiems žmonėms po kontakto su šiais alergenais gali atsirasti:
- Sloga
- Nosies užburkimas
- Čiaudulys
- Akių, nosies niežėjimas
Kai sergama astma, gali pasireikšti:
- Kosulys
- Dusulys
- Pasunkėjęs kvėpavimas
- Švokštimo epizodai
Mayo klinikos minutė: dulkių erkučių alergijos mažinimas
Alergijos paplitimas ir gydymas
Alergija namų dulkių erkėms - viena iš labiausiai paplitusių alergijų. Yra paskaičiuota, kad namų dulkių erkėms alergiški nuo 1-2 proc. iki 10 proc. pasaulio populiacijos. Tarp sergančiųjų astma kai kuriose populiacijose įsijautrinimas dulkių erkėms gali siekti iki 40-80 proc. asmenų. Šiuo metu yra tendencija, kad alerginės ligos dažnėja.
Kiekvienam pacientui gydymas parenkamas individualiai, atsižvelgiant į patiriamus simptomus. Alergenų vengimas gali palengvinti būklę, tačiau visiškai išvengti kontakto su namų dulkių erkėmis praktiškai neįmanoma. Slopinti namų dulkių erkių sukeliamos alergijos simptomus padeda geriamieji vaistai nuo alergijos, taip pat specialūs vaistai į nosį arba inhaliatoriai.
Specifinė imunoterapija su namų dulkių erkių alergenais yra vienintelis alerginių ligų gydymo būdas, kuris ne tik slopina simptomus, mažina vaistų poveikį, apsaugo nuo naujų įsijautrinimų ir astmos išsivystymo, gerina gyvenimo kokybę. Šio gydymo poveikis išlieka ir pabaigus gydymo kursą.
Patarimai, kaip apsisaugoti nuo alergijos
Namų dulkių erkių visiškai pašalinti neįmanoma, tačiau galima sumažinti jų kiekį. Kova su namų dulkių erkėmis susideda iš dviejų dalių: aplinkos drėgmės ir dulkių mažinimo. Visa tai vadinama aplinkos kontrole. Taikant aplinkos kontrolės priemones, reikia kantrybės, kadangi net pasiekus gerą aplinkos kontrolę, simptomams susilpnėti prireikia keleto mėnesių. Pirmiausia rekomenduojama aplinkos kontrolės priemones taikyti miegamajame, po to, jei reikia, svetainėje ir kitose namų patalpose:
Svarbūs patarimai:
- Rekomenduojama naudoti sintetinius čiužinius.
- Galima įsigyti specialių, namų dulkių erkių alergenų nepraleidžiančių čiužinių, pagalvių, antklodžių užvalkalų.
- Rinkitės lengvai valomą grindų dangą: parketą, plyteles ar linoleumą.
- Minkštus žaislus reguliariai skalbkite 60°C temperatūroje.
- Nelaikykite ant lovos nereikalingų daiktų ir leiskite patalams vėdintis.
- Patalynę (paklodes, pagalvių ir antklodžių užvalkalus) skalbkite ne rečiau kaip kas 2 savaites ne žemesnėje kaip 60°C temperatūroje.
- Drėgnai valykite namus, kiekvieną savaitę valykite kambarius dulkių siurbliu, naudodami didelio efektyvumo oro filtrą (HEPA 13 arba 14).
- Mažinkite drėgmę namuose, įrengdami oro džiovintuvą.
- Reguliariai tikrinkite, kad nebūtų vandens nuotėkio iš kriauklės, tualeto, vonios.
- Kiekvieną dieną, net ir žiemą, po 30 minučių vėdinkite visus gyvenamuosius kambarius.
- Jei turite naminių gyvūnų, neleiskite jų į miegamąjį.
Dulkės kaupiasi kilimuose, užuolaidose, minkštuose balduose, todėl jas nuolat įkvepiame. Norint sumažinti dulkių poveikį, svarbu reguliariai siurbti namus dulkių siurbliu su HEPA filtru, plauti grindis drėgnu būdu, o užuolaidas ir patalynę skalbti bent kartą per dvi savaites.
Pelėsis dažniausiai atsiranda drėgnose ir prastai vėdinamose patalpose - voniose, virtuvėse ar rūsiuose. Jis ne tik gadina interjerą, bet ir kelia rimtą grėsmę sveikatai, sukeldamas kvėpavimo takų ligas, alergijas bei galvos skausmus. Norint išvengti pelėsio, būtina užtikrinti gerą patalpų vėdinimą, reguliariai naudoti oro sausintuvus ir stebėti drėgmės lygį. Idealu, kai namų drėgmė svyruoja tarp 40-60 procentų.
Alergenai namuose gali slėptis įvairiose vietose: minkštuose balduose, žaisluose, kilimuose, net oro kondicionavimo sistemose. Dažniausiai pasitaikantys yra dulkių erkutės, gyvūnų pleiskanos ir žiedadulkės, kurios pro langus patenka iš lauko. Alergenų kiekį galima sumažinti naudojant specialius patalynės užvalkalus nuo dulkių erkučių, dažniau plaunant žaislus, reguliariai keičiant oro filtrus.
Net ir kruopščiai išvalius dulkes ar pašalinus pelėsį, bloga ventiliacija gali lemti nuolatinį alergenų kaupimąsi. Specialistai rekomenduoja naudoti oro valytuvus su HEPA filtrais, kurie efektyviai sulaiko dulkes, žiedadulkes ir net bakterijas. Natūralų oro pagerinimą gali suteikti ir augalai, tokie kaip sansevjeros, alavijai ar fikusai, kurie ne tik valo orą, bet ir palaiko drėgmės balansą.
Švarūs ir sveiki namai - tai ne vienkartinė pastanga, o nuolatinis procesas. Oro valytuvas ženkliai sumažina alergenų kiekį, tačiau jis neišsprendžia problemos, jei namuose nėra palaikoma švara ir tinkama drėgmė.
Gyvenimas švaresnėje aplinkoje daro stebuklus ne tik alergiškiems žmonėms, bet ir kiekvienam iš mūsų. Sumažėjęs dulkių ir pelėsio kiekis pagerina miego kokybę, mažina nuovargį, stiprina imunitetą.
Namų dulkių erkės mėgsta aplinką, kurioje yra apie 20-25 °C temperatūra ir 70-80 % drėgmė. Todėl labai svarbu palaikyti tinkamą drėgmės lygį namuose. Venkite kilimų, sunkių užuolaidų, apmuštų baldų, kuriuose kaupiasi namų dulkių erkės ir jų alergenai.
Ką daryti su lova?
Nors daugelis tokį įprotį laiko teigiamu, medikai įspėja - nesilaikant tam tikrų rekomendacijų patalynėje gali užsiveisti dulkių erkučių, o jos neretai iššaukia alergines reakcijas ar kvėpavimo takų sutrikimus. Žmonės miegodami prakaituoja, tad neleidžiant patalams prasivėdinti ir iškart pasiklojus lovą, juose kaupiasi drėgmė, o tokia aplinka ideali dulkių erkučių veisimuisi.
M. Figura teigimu, vidutiniškai čiužinyje aptinkama daugiau nei 10 milijonų dulkių erkučių, o jei namuose turite dvejų metų ar dar senesnę pagalvę, 10 proc. jos svorio sudaro dulkių erkutės ir jų išmatos. Būtent dėl šios priežasties M. Figura rekomenduoja palaukti bent vieną ar dvi valandas ir tik tada pakloti lovą. Per šį laiką drėgmės kiekis sumažės, tad dulkių erkutės „turės mažiau galimybių maitintis ir daugintis“.
Raj Dasgupta, medicinos mokslų daktaras, pritaria Dr. Figurai, rašo „Parade“. „Dulkių erkutės tiesiog klesti šiltoje ir drėgnoje aplinkoje, pavyzdžiui, ką tik paklotoje lovoje - teigia jis. - Palikus lovą nepaklotą kuriam laikui, ims cirkuliuoti oras, o tai gali sumažinti drėgmę, todėl dulkių erkutėms tampa sunkiau išgyventi.“
„Dulkių erkutės pačios savaime nėra kenksmingos, - aiškina daktaras Dasgupta. - Vis dėlto jų išmatos ir negyvos kūno dalys gali sukelti alergines reakcijas, kvėpavimo takų problemas ir odos sudirgimą.“ Lengvos alerginės reakcijos pasireiškia čiauduliu, sloga, akių niežuliu, kosuliu. Blogiausiu atveju žmonės gali patirti astmos priepuolį, krūtinės spaudimą, kvėpavimo pasunkėjimą ir švokštimą.
Kaip sužinoti apie dulkių erkučių egzistavimą namuose?
Dulkių erkutės yra per mažos, kad jas būtų galima pastebėti plika akimi. Tad norėdami sužinoti, ar jūsų namuose jų yra, turite pasikliauti aukščiau paminėtais simptomais (čiaudulys, sloga, akių niežulys ir astmos pablogėjimas), skelbia „Parade“.
Dr. Dasgupta ypač ragina atkreipti dėmesį į nemalonius simptomus, kurie juntami ryte. Jei vis dar nesate tikri, kas jums sukelia astmos priepuolius ar alergiją, kreipkitės į alergologą, imunologą arba otolaringologą - jie gali padėti nustatyti prastos savijautos priežastis.
Kaip naikinti dulkių erkutes?
Remiantis Amerikos plaučių asociacija, nuo dulkių erkučių ir jų sukeliamų padarinių galite apsisaugoti:
- Mažindami drėgmę patalpose, vėdinti patalpas;
- Tinkamai prižiūrėdami kilimus;
- Reguliariai valydami dulkes nuo baldų ir grindų;
- Čiužinius ir pagalves apvilkdami specialiais, antialerginiais užvalkalais;
- Mažindami netvarką namuose;
- Kas savaitę karštame vandenyje (apie 60 laipsnių) skalbdami patalynę, taip pat pliušinius žaislus.
Tiksliai diagnozuoti alergiją namų dulkių erkėms ir parinkti tinkamiausią gydymą jums padės gydytojas alergologas ir klinikinis imunologas ar gydytojas vaikų alergologas. Modernesni tyrimai kraujo tyrimai padeda detaliai nustatyti alergijos priežastis molekuliniu lygmeniu, tiksliau identifikuodami pacientų įsijautrinimą įvairiems dulkių erkių alergenams (Der p 1, Der p 2, Der p 5, Der p 7, Der p 10, Der p 11, Der p 20, Der p 21 ir Der p 23).
Galime pasidžiaugti, kad alergija namų dulkių erkėms gali būti ne tik suvaldoma simptomus malšinančiais vaistais, tačiau ir gydoma ligos eigą keičiančiu metodu - alergenams specifine imunoterapija. Imunoterapija padeda palaipsniui pripratinti organizmą prie alergeno ir sumažinti alergijos simptomus.
Laikykitės šių patarimų ir sukurkite sveikesnę aplinką savo namuose!
Literatūra:
- Yang L, Zhu R. Immunotherapy of house dust mite allergy. Hum Vaccines Immunother.
- Calderón MA, Kleine‐Tebbe J, Linneberg A, et al. House dust mite respiratory allergy: an overview of current therapeutic strategies. J Allergy Clin Immunol Pract. 2015.
- Muddaluru V, Valenta R, Vrtala S, et al. Comparison of house dust mite sensitization profiles in allergic adults from Canada, Europe, South Africa and USA. Allergy. 2021.
- Biliute G, Miskinyte M, Miskiniene A, Zinkeviciene A, Kvedariene V. Sensitization profiles to house dust mite Dermatophagoides pteronyssinus molecular allergens in the Lithuanian population: Understanding allergic sensitization patterns. Clin Transl Allergy. 2024.
- Rodinkova VV, Yuriev SD, Kryvopustova MV, Mokin VB, Kryzhanovskyi YM, Kurchenko AI. Molecular profile sensitization to house dust mites as an important aspect for predicting the efficiency of allergen immunotherapy. Front Immunol.