Ketinimų Protokolo Pavyzdys Sodininkų Bendrijų Kontekste

Šiame straipsnyje aptariami ketinimų protokolai, reguliuojantys savivaldybės ir sodininkų bendrijos susitarimus dėl kelių perdavimo savivaldybei tvarką.

Sodininkų Bendrijų Įstatymo Pakeitimai

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto posėdyje buvo svarstytas Sodininkų bendrijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas.

Svarstant pasiūlymus Sodininkų bendrijų įstatymo pakeitimams, nutarta nepritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamento siūlymui nereglamentuoti sodininkų kelių pločio, nes dauguma sodininkų kelių pagal jų faktinį plotį neatitinka Kelių įstatyme keliamų reikalavimų ir tokių kelių platinimas būtų komplikuotas bei, vertinant šalia jų susiformavusią sklypų struktūrą, užsitęstų neribotą laiką.

Kelių Perdavimas Savivaldybėms

Komiteto nuomone, projekte siūlomos nuostatos, susijusios su sodininkų kelių perdavimo savivaldybėms reglamentavimu, nustatant perdavimo ir registravimo Nekilnojamo turto registre tvarką, sąlygas, bei prioritetus.

Bendrijos su savivaldybėmis pasirašo ketinimo protokolus dėl savivaldybėms perduotinų kelių (gatvių) užimamų žemės sklypų suformavimui, perdavimui ir perėmimui reikalingų parengiamųjų darbų atlikimo sąlygų.

Kelių (gatvių) registravimas Nekilnojamojo turto registre vykdomas Vyriausybės nustatyta tvarka.

Jei pavyktų tai įgyvendinti, savivaldybėms būtų perduodami ne keliai (statiniai), kuriems reikalingi projektai ir matavimai, o žemės ruožai (sklypai).

Bendrojo Naudojimo Žemė

Mėgėjų sodo teritoriją sudaro sodininkų ir kitų asmenų, įsigijusių mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, naudojama nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomų sklypų ir bendrojo naudojimo žemė, kuri teisės aktais buvo skirta mėgėjų sodininkystei plėtoti (kolektyviniams sodams steigti) arba priskirta pagal vėliau patikslintą žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą.

Mėgėjų sodo teritorijoje esanti bendrojo naudojimo žemė žemės nuomos mokesčiu ir žemės mokesčiais neapmokestinama.

Bendrojo naudojimo žemę bendrijos gali nuomoti ar išsipirkti iš valstybės.

Bendrijos bendrojo naudojimo žemėje esanti vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra, bendrijų iniciatyva įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka iš bendrijų išperkamos arba perduodamos savivaldybėms ir (ar) savivaldybių kontroliuojamoms įmonėms.

Bendrijos bendrojo naudojimo žemėje esantys žemės sklypai, su juose esančiais keliais (gatvėmis) ir (ar) kelių juostomis bendrijų iniciatyva Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų Valstybinės žemės sklypų perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti jais patikėjimo teise savivaldybėms taisyklių nustatyta tvarka ir sąlygomis perduodami savivaldybėms.

Ketinimo protokolai reguliuoja savivaldybės ir sodininkų bendrijos susitarimų dėl kelių perdavimo savivaldybei tvarką.

Ketinimų Protokolas Švietimo Srityje

Spalio 28 d. Vilniaus miesto savivaldybė ir Tarptautinio švietimo grupė iš Cambridge University Press & Assessment (Cambridge International Education) pasirašė ketinimų protokolą (angl. Memorandum of Understanding). Pagal jį įtvirtinamas abiejų pusių bendradarbiavimas, siekiant stiprinti kokybiško tarptautinio švietimo plėtrą Vilniuje.

Nuo 2024 m. penkiose sostinės savivaldybės mokyklose - „Spindulio“ progimnazijoje, Pavilnio progimnazijoje, Balsių progimnazijoje, Šolomo Aleichemo ORT gimnazijoje ir darželyje, Žemynos gimnazijoje - jau diegiamos Cambridge programos.

„Cambridge yra didžiausias tarptautinis švietimo tinklas, pagal kurio programas kasmet mokosi apie 2 milijonus moksleivių visame pasaulyje. Vilnius yra išskirtinis miestas šiame tinkle, nes siekia koordinuotai gerinti savivaldybės mokyklų ugdymo kokybę.

Švietimo kokybės gerinimas yra vienas svarbiausių Vilniaus miesto prioritetų. Tam įgyvendinti švietimui skiriama ir daugiau nei pusė miesto biudžeto lėšų. Šio ketinimų protokolo pasirašymas atveria kelią toliau sėkmingai įtvirtinti Cambridge programas kaip svarbią sostinės moksleivių ugdymo dalį.

Cambridge programos įgyvendinimas Balsių progimnazijoje yra iššūkis kurį priėmėme visi kartu, prisiimdami atsakomybę eiti tarptautiniu keliu, ugdant asmenybes gebančias bendradarbiauti daugiakultūrėje visuomenėje bei galimybė ateityje sėkmingai konkuruoti tarptautinėje erdvėje.

Kvalifikacijos Reikalavimai ir Rėmimasis Kitų Ūkio Subjektų Pajėgumais Viešuosiuose Pirkimuose

Teisinė kategorija „kito subjekto pasitelkimas“ gali turėti dvejopą reikšmę: vienas ūkio subjektas, teikiantis pasiūlymą (paraišką) pirkime ir pripažintas laimėtoju, sudaręs ir vykdantis viešojo pirkimo- pardavimo sutartį (toliau - pirkimo sutartis) perkančiosios organizacijos naudai, bendradarbiauja su kitu ūkio subjektu, siekdamas, pirma, įrodyti kvalifikacijos reikalavimų atitiktį pirkimo procedūros metu, nes jo nuosavi ištekliai (pajėgumas) nėra pakankami, antra, perleisti dalį pirkimo sutarties vykdymo.

Atsižvelgiant į tai, pripažįstama, kad leidimo pasitelkti kitų ūkio subjektų pajėgumus tikslas -pirkimus atverti kuo platesnei konkurencijai.

Taigi, nėra galimybės remtis kitų ūkio subjektų pajėgumu tam, kad būtų pripažinta, jog nėra tiekėjo pašalinimo pagrindų.

Jeigu tiekėjo ir trečiojo asmens bendradarbiavimas pagrįstas tik dalies reikalingų darbų atlikimu, paslaugų teikimu ar prekių tiekimu pirkimo sutarties vykdymo metu, tai taikomos VPĮ 88 straipsnio nuostatos, o ne VPĮ 49 straipsnis.

Rėmimasis kitų ūkio subjektų pajėgumais gali būti tik tada, kai pats tiekėjas asmeniškai arba tiesiogiai neatitinka kvalifikacijos reikalavimų.

VPĮ 49 straipsnio 1 dalyje reglamentuojami du svarbūs teisiniai aspektai, susiję su galimybe remtis trečiųjų asmenų pajėgumais.

Pirma, komentuojamoje teisės normoje bendrai įtvirtinta aptariama tiekėjų teisė.

Antra, VPĮ 49 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad forma (pagrindas), kuria ši teisė gali būti realizuojama, neturi teisinės reikšmės, t. y. tam, kad tiekėjas atitiktų pirkimo dokumentuose nustatytą reikalavimą turėti specialų leidimą arba būti tam tikrų organizacijų nariu pagal VPĮ 47 straipsnio 2 dalies nuostatas, t. y. tam, kad tiekėjas atitiktų nustatytus finansinio ir ekonominio pajėgumo reikalavimus pagal VPĮ 47 straipsnio 3 dalies nuostatas, pavyzdžiui, dėl vidutinių metinių pajamų, kritinio likvidumo koeficiento ir pan. tam, kad tiekėjas atitiktų techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimus pagal VPĮ 47 straipsnio 6 dalies nuostatas, pavyzdžiui, dėl tinkamai įvykdytos panašios pirkimo sutarties, specialisto kvalifikacijos ir pan.

Taigi, suformuota bendra taisyklė, kad iš esmės nėra tokių pajėgumų, kurių kitas ūkio subjektas negalėtų perduoti tiekėjui.

Tiekėjams taip pat nedraudžiama sumuoti įvairių ūkio subjektų pajėgumų tam, kad šie atitiktų konkrečius reikalavimus, t. y. ribojamas pajėgumų sumavimas, t. y. yra tokių darbų ir (ar) paslaugų, kuriems dėl jų ypatybių reikalingi tam tikri pajėgumai, kurių neįmanoma pasiekti sujungus mažesnius kelių ūkio subjektų pajėgumus. Toks ribojimas sumuoti pajėgumus įtvirtintas, kadangi numatoma, kad ūkio subjektų bendradarbiavimas neužtikrins pirkimo sutarties vykdymo pagal keliamus standartus.

Kita vertus, tiekėjui nepakanka tik nurodyti pasiūlyme bet kokį ūkio subjektą, kurio pajėgumais tiekėjas remiasi.

VPĮ 49 straipsnio 2 dalis taikoma tuomet, kai perkančioji organizacija nustato konkrečius kvalifikacijos reikalavimus: jeigu pirkimo dokumentuose reikalaujama išsilavinimo, profesinės kvalifikacijos ar profesinės patirties.

Taigi VPĮ 49 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kokiu būdu taikomas nurodytas ribojimas, t. y. nustatomas įpareigojimas, kad ūkio subjektas, kurio pajėgumais remiamasi, pirkimo sutarties vykdymo metu perkančiosios organizacijos naudai faktiškai suteiktų paslaugas, atliktų darbus, kuriems reikia jų turimų pajėgumų.

Tai reiškia, kad tiekėjui tinkamai nepagrindus, kad kitas ūkio subjektas ne tik leidžia remtis jo kvalifikacija, bet ir pats vykdys pirkimo sutarties dalį, perkančioji organizacija privalo konstatuoti, kad tokio ūkio subjekto pasitelkimas netinkamas ir tiekėjas neatitinka kvalifikacijos reikalavimo.

Kvalifikacijos reikalavimai, dėl kurių perkančioji organizacija gali taikyti ribojimus, t. y. ribojamas pajėgumų perdavimas, t. y. ypatingomis aplinkybėmis, atsižvelgiant į konkretaus pirkimo pobūdį ir tikslus, trečiasis subjektais negali dalyviui tik perduoti savo pajėgumų, kurie būtini tam tikrai pirkimo sutarčiai (ar jos daliai) įvykdyti.

Faktinis dalies pirkimo sutarties vykdymo perdavimas kitam ūkio subjektui, be kita ko, turi atitikti VPĮ 49 straipsnio 7 dalies reikalavimą, kad esmines perkančiosios organizacijos aiškiai nurodytas užduotis privalo atlikti pats tiekėjas, o ne pasitelkiamas kitas ūkio subjektas.

VPĮ 49 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos pareigos tiekėjams, jeigu jie siekia remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais.

Ūkio subjektų rėmimosi faktas, priešingai nei pats jų pajėgumas, nėra objektyvi kategorija, kurią galima tikslinti pagal VPĮ 45 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Paprastai kitų ūkio subjektų pasitelkimas gali būti išviešintas pasiūlymo (paraiškos) formoje, tiekėjo EBVPD, pasiūlyme pateikiant susitarimą su kitu ūkio subjektu ar kitą atitinkamą dokumentą, nurodant kitą ūkio subjektą, pavyzdžiui, specialistų sąraše, pateikiant kitų ūkio subjektų kvalifikaciją įrodančius dokumentus ir pan.

VPĮ 49 straipsnio 3 dalies reikalavimas turi būti aiškinamas kartu su VPĮ 49 straipsnio 1 dalimi, t. y. tiekėjas neribojamas, kokia forma gali pasitelkti kitų ūkio subjektų pajėgumus, tačiau turi pateikti tai įrodantį dokumentą.

Tiekėjo vienašališkai surašytas ir pasirašytas ketinimų protokolas yra tik vienašalis dokumentas, t. y. jame įtvirtinta vien tik darbdavio valia ateityje sukurti darbo teisinius santykius, nors darbo sutartis yra dvišalis sandoris.

Taip pat rėmimasis pajėgumais turi būti ne tik pirkimo procedūrų metu, bet visą pirkimo sutarties vykdymo laikotarpį.

Dėl to, jeigu ūkio subjektas pateikia įrodymus išimtinai tik dėl dalyvavimo pirkime, bet nėra jokių įrodymų dėl jo tolesnio dalyvavimo pirkimo sutarties vykdymo metu, tuomet nelaikoma, kad tiekėjas tinkamai įrodė, kad kito ūkio subjekto pajėgumai jam bus prieinami.

tags: #ketinimo #nuomoti #protokolas