Klaipėdos Naujamiesčio pastato likimas: tarp istorijos ir plėtros

Klaipėdos miesto savivaldybė teisme pasiekė, kad paveldosaugininkai iš naujo spręstų, ar iš tiesų yra vertingas pastatas Naujojo Uosto g. 5, kuriame veikė pirmoji lietuviška Klaipėdos uosto direkcija. Nors prieš tokius užmojus sukilo dalis klaipėdiečių, Savivaldybės administracija pernai kovą panoro pradėti pastato Naujoji Uosto g. 5 paėmimo visuomenės reikmėms, o vėliau ir nugriovimo procedūras.

Tačiau sprendimo projektas taip ir nepasiekė miesto Tarybos - galbūt dėl to, kad kai kurie politikai išreiškė norą, kad pagaliau būtų galutinai išaiškinta, ar šis pastatas saugotinas, ar ne, nes pernai sausį Kultūros paveldo departamento (KPD) I Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba patikslino Klaipėdos Naujamiesčio vertingąsias savybes ir nutarė šį pastatą priskirti urbanistinės struktūros statinių kategorijai.

Pastato istorija ir reikšmė

„Šis pastatas žymi XIX - XX a. urbanistine struktūrą: kelių gatvių sankryžą, muitinės su muitinės parku - sodu ir darbų uosto kompleksus. Ji atpažįstama nuo 1880 m., nors atskiri elementai (pvz. parkas, kai kurių posesijų ribos ir pan.) atsirado dar anksčiau. Pastatas yra jūrinio kultūros paveldo reliktas.

1858-1866 m. posesiją su namu valdė Klaipėdos pirklių G. Scharffenorth, H. Lundgreen, Carl Kerkau jūrų transporto kompanija. 1898 - 1909 m. jame veikė šios kompanijos agentūra. 1923-1940 m. pastatas priklausė Klaipėdos uosto valdybai. Čia įsikūrusi pirmoji lietuviška Klaipėdos uosto valdyba priiminėjo svarbiausius Lietuvos Respublikos tapsmą jūrine valstybe įtvirtinančius praktinius sprendimus. Joje dirbo iškilios Lietuvos asmenybės - kap. L. Stulpinas, inž. R. Visockas, inž. V. Simoliūnas ir kt. Tai sustiprina pastato memorialinę vertę. Pastate liko autentiškų elementų ir dekoro detalių. Taip pat yra karinio paveldo: Antrojo pasaulinio karo metu rūsys paverstas slėptuve su geležinėmis apsaugos užsklandomis ant langų“, - rašte dėstė D.

Pirmosios lietuviškos uosto direkcijos pastatą siekiantys išsaugoti klaipėdiečiai kaip pavyzdį rodo sovietmečiu statytą taip pat praktiškai ant gatvės stovintį pastatą Pilies g. 6, kurio ne tik, kad dėl to nesiruošiama griauti, bet jis ir sėkmingai eksploatuojamas - čia dabar veikia muzikinis klubas „Jazzpilis”.

Investuotojų planai ir kliūtys

Pirmieji užmojai jį griauti kilo dar šio amžiaus pradžioje - 2003 m. birželio 12 d. Klaipėdos miesto Tarybai tvirtinant sklypo Naujoji Uosto g. 3 detalųjį planą kaip dokumento priedas buvo patvirtintas ir sutarties dėl infrastruktūros plėtojimo projektas. Pagal ją AB „Laivitė“ turėjo savo lėšomis išpirkti iš gyvenamojo namo Naujoji Uosto g. 5 savininkų butus iki 2005 m. gruodžio 31 d. ir namą nugriauti išsikėlus paskutiniam buto savininkui. Čia įmonė turėjo įrengti automobilių stovėjimo aikštelę.

2006 m. „Laivitės“ pastatus įsigijo bendrovė „Memelio miestas“, puoselėjusi ambicingus planus čia pastatyti naują kvartalą. 2008-ųjų birželį Vyriausybės nutarimu ši teritorija buvo išbraukta iš uosto ir tapo miesto dalimi.

2009 m. žiniasklaidoje buvo rašoma, kad didžiąją dalį name Naujojo Uosto g. Tada mero svetainėje surengtoje investuotojų pristatymo spaudos konferencijoje Martinas Gusiatinas davė suprasti, kad jam nesuprantamas noras išsaugoti pasatą Naujoji uosto g. Martinas Gusiatinas. „Mes turime padaryti kai ką ypatingo. Bet Lietuvoje yra aibė apribojimų. Patikslindamas poziciją dėl pastato „Stemma group” atstovas Nerijus Tilindis tada teigė, kad dėl jo turi būti bendras sutarimas tiek institucijų, tiek miesto. „Visų smulkmenų nežinau, bet jie kol kas savo detaliajame plane šitą pastatą palieka“, - tada sakė S.

Teisiniai ginčai ir sprendimai

Teisėjų kolegija konstatavo, kad KPD tarybos akte nėra nurodyti kriterijai, pagal kuriuos pastatas priskirtas urbanistinės struktūros statinių kategorijai, taip pat nenurodyti teisės aktai ir šaltiniai, kuriais remiantis priimtas toks sprendimas. Pabrėžta, kad motyvai nebuvo nurodyti ir tarybos posėdžio metu.

Klaipėdos miesto nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba net porą kartų šiam pastatui nesuteikė teisinės apsaugos. Jos 2015 m. rugsėjo 25 d. posėdžio nutarime rašoma, kad „pastato Naujoji Uosto g. 5 Klaipėdoje vertinimo paveldosaugos aspektu medžiaga papildyta pakankamai. Papildyti istoriniai tyrimai išryškino objekto istorinę - visuomeninę vertę. Tačiau dar kartą konstatuotas faktas, kad praplatinus Naująją Uosto gatvę, pastatas stovi gatvės juostoje, dalis pastato išlindusi į važiuojamąją gatvės dalį, todėl paliekamas ankstesnis tarybos sprendimas - nesuteikti pastatui Uosto g. 5 teisinės apsaugos.

Atsižvelgiant į esamą situaciją, rekomenduojama svarstyti galimybę pastato Uosto g.

Pastato griovimo idėją 2017-ųjų pabaigoje priminė Saugaus eismo komisija - esą pastatas trukdo saugiam eismui ir vienintelė išeitis yra jį nugriauti.

Pastato savininkai

Registrų centro duomenimis, vienas butas šiame name dabar priklauso Savivaldybei, trys - fiziniams asmenims, o 10 - UAB „Memelio miestas” (tokį bankrutavusios ir 2017 m. balandį išregistruotos bendrovės vardą 2018 m.

Alternatyvūs sprendimai

Kartu jis siūlė platinant gatvę sumažinti šaligatvio dalį rytinėje pusėje, nuardžius vėlyvojo sovietmečio užstatymą - tvoras, garažus buvusio teismo ir kalėjimo (Jūros g. 5) komplekso prieigose ir ten įrengiant šaligatvį, o pėsčiųjų ir dviratininkų eismui padaryti pralaidą mūrinėje tvoroje prie pastato Naujoji Uosto g. 5.

Į Savivaldybę dėl pastato išsaugojimo buvo kreipęsis ir Daukanto g. seniūnaitijos seniūnaitis Eimantas Koševoj, taip pat siūlantis dviračių taką tiesti nugriaunant šalia esančią tvorą.

Asmenys, susiję su pastato likimu:

tags: #kestutis #naujamiescio #bustas #linkedin