Kelionė su nuomota priekaba į užsienį: patarimai

Planuojate kelionę ir svarstote apie kemperį su priekaba? Tai puikus būdas patirti laisvę keliaujant, tačiau svarbu žinoti, ko tikėtis ir kiek tai kainuos. Šiame straipsnyje rasite visą reikalingą informaciją apie kemperių tipus, nuomos kainas ir patarimus, kaip išsirinkti tinkamiausią variantą.

Kada ir kur verta keliauti kemperiu?

Šis straipsnis pravers ir jeigu kelionę kemperiu tik svajojate išbandyti, ir jeigu taip pakeliavus norisi apie kemperius sužinoti daugiau. Kada ir kur verta keliauti kemperiu? Kiek tai kainuos? Kokį kemperį rinktis? Kas yra ir ko nėra kemperyje? Kur nakvoti?

Kemperio tipai

Prieš pasirenkant kemperį, svarbu suprasti, kokie tipai egzistuoja ir kuo jie skiriasi:

  • Automobilis su lova: Tai paprasčiausias variantas, kai automobilis pritaikomas miegojimui. Jame nebūna kriauklės, tualeto ar viryklės, tačiau tai puikus pasirinkimas norintiems patogiai miegoti mašinoje. Tokį „kemperį“ kiekvienas gali pasidaryti per 3 minutes iš savo universalo ar visureigio. Nulenki galinę sėdynę, padedi pripučiamą čiužinį. Gali įsigyti kitų prietaisų, kaip inverterį (rozetei), nešiojamą kompiuterį ar DVD grotuvą, sulankstomus baldus išsinešimui į lauką.

    Yra kas savo automobilius į tokius „minikemperius“ taip persidarė „su visam“, pakeisdami galines sėdynes lova. Yra (nors ir mažai) ir gamyklinių variantų. Tokiame kemperyje tikrai nebus kriauklės, tualeto, o galbūt ir viryklės ir pan., taigi, „kemperio patirtis“ apsiribos galimybe patogiai miegoti mašinoje, naudotis kai kuriais „naminiais“ prietaisais. Praustis ar atlikti gamtinius reikalus reikės, tarkime, degalinėse ar kempinge, valgyti šiltą maistą - restoranuose ar kavinėse, arba bent jau lauko barbekiu.

  • Kemperis-minivenas (angl. „Class B motorhome“, „Camper van“, „Sleeper van“): Šis tipas atrodo kaip įprastas minivenas, tačiau viduje yra staliukas, spintelės, kriauklė, šaldytuvas ir viryklė.

    Jis atrodo kaip (ar beveik kaip) įprastas minivenas ar mikroautobusas, tačiau viduje viskas kitaip: sėdynių gerokai mažiau (pvz. tik keturios, įskaitant vairuotoją), o atsiradęs plotas išnaudojamas staliukui, spintelėms, kriauklei, šaldytuvui, viryklei ir pan. Tualeto ar dušo įprastai nebūna (nebent koks dušas, išnešamas į lauką), tačiau tokio kemperio privalumas - mobilumas: juo paprasta važiuoti ir į miestą, nes ilgis ar plotis nesiskiria nuo mikroautobuso. Galima gana greitai lėkti, kai kurie kemperiai-minivenai visai neatpažįstami iš išorės: atrodo kaip mikroautobusai. Sėdynės išsilanksto į lovą, o dar viena lova dažnai būna viršuje - arba nuolatinė, arba sustojus reikia papildomai pakelti stogą.

  • Tipinis kemperis (C klasės): Tai dažniausiai pasitaikantis kemperio tipas, turintis pakankamai aukščio, kad galima būtų stovėti ir vaikščioti. Jame būna sėdynės, transformuojamos į lovas, kriauklė, tualetas, dušas, šaldytuvas, viryklė ir spintos. Vietoje virš vairuotojo kabinos yra viena iš lovų (galima ją naudoti ir daiktų susidėjimui). Tipinis kemperis atrodo taip: priekis, ratai ir kabina - kaip mikroautobuso, o gale pastatytas toks tarsi „namelis ant ratų“. Pakankamo aukščio, kad galima būtų jame stovėti ir vaikščioti. Tame namelyje paprastai būna kokios keturios sėdynės, kurios nakčiai transformuojasi į lovą/as, kriauklė, tualetas, dušas (dažname kemperyje pilasi ant tualeto), šaldytuvas, viryklė, įvairios spintos/spintelės ir pan. Dar viena lova gali būti viršuje, tad iš viso gali būti 4 ar 6 miegamos (ir sėdimos) vietos.
  • Kemperis-autobusas (A klasės): Tai prabangus variantas, primenantis namą ant ratų. Jame gali būti keli kambariai, nemaža virtuvė ir vonia. Tačiau jis mažiau manevringas ir sunaudoja daug benzino. Kemperių „karūnos deimantas“. Ištisas autobusas ar sunkvežimis, perdarytas į gyvenamąjį namą ant ratų. Plotai didžiuliai, gali būti net keli kambariai, nemaža virtuvė ar vonia. Plotą gali dar išdidnti visokios į šonus „išsišaunančios“ verandos, kurias galima ištraukti kempinge. Būna, kad tokiuose kemperiuose net yra garažas miniautomobiliui - kad, palikęs kemperį-autobusą priemiesčio kempingę, galėtum važiuoti į miesto centrą. Bet dažniau jų šeimininkai savo lengvąjį automobilį tempiasi iš paskos. Būtent manevringumas ir didelis benzino suvartojimas yra didžiausi tokių kemperių minusai. Tačiau tokių kemperių savininkai dažnai apsistoja kur ilgesniam laikui, dalis jų iš viso neturi namų ir tik juda po JAV ar Australiją - o taip „gyvenant kelyje“ svarbu, kad gyventi būtų patogu. Be to, kemperyje-autobuse telpa daugiau žmonių. Tokie kemperiai Europoje labai reti.
  • Gyvenamoji priekaba (Karavanas, angl. Trailer camper, Travel trailer): Tai priekaba, kurią galima tempti su automobiliu. Joje draudžiama būti važiavimo metu. Jų būna pačių įvairiausių dydžių - nuo atitinkančių mažiausius kemperius (ar išvis primenančių palapines ant ratų) iki kemperių-autobusų atitikmenų, bet dažniausios, tikriausiai, maždaug „tipinių“ kemperių dydžio. Didžiausias jų minusas, palyginus su kemperiais - daugybė šalių draudžia važiavimo metu būti jose, o jeigu ir nedraustų, negali paprastai pereiti iš kabinos į priekabą. Taigi, negali greitai pasiimti kokio ten palikto daikto ar pan. (tuo tarpu kemperiu gali važiuoti ir jo gyvenamoje dalyje). Be to, gali reikėti ir specialių teisių vairavimui su priekaba. Pliusas - apsistojus kempinge nesunku tokią priekabą palikti, o į miestą arba kokią statesnę įkalnę išvažiuoti tik automobiliu.
  • Kemperio modulis ant pikapo: Tai modulis, uždedamas ant pikapo kėbulo. Į jį įlipama tik iš galo, todėl tai panašiau į mažą kemperinę priekabą. Tokių Europoje beveik nebūna, nes čia beveik nėra pikapų, bet tai tarsi priekaba, tik ne pakabinama vilkti, o uždedama ant pikapo kėbulo. Tačiau iš pikapo kabinos į „kemperinę dalį“ patekti neįmanoma, į ją įlipama tik iš galo, todėl tai panašiau į mažą kemperinę priekabą, nei kemperį.

Visiems kitiems kemperiams vairuoti pakanka B kategorijos teisių, bet kemperiui-autobusui paprastai nepakanka.

Kokį kemperį pasirinkti? | Nuoma | Kemperiai 365

Kemperio privalumai

Kelionės kemperiu turi daug privalumų:

  • Mobilumas: Galite turėti namus „kur nori“ - ant ežero kranto, miesto senamiestyje ar ant kalno. Gal ant ežero kranto, kad išsimaudytum ir per 30 sekundžių grįžtum „namo“ persirengti. Gal miesto senamiestyje, kad būtų arti vakare grįžti iš baro. Gal ant kalno, kad, išsinešęs kėdes ir stalą, galėtum piknikauti „su vaizdu“. Ir vieną dieną tavo namai gali būti vienur, kitą - kitur. Ar net ryte vienur, dieną - kitur, vakare - trečiur. Ir turi ten visus namus, su visais daiktais, kurių vežtis gali daug daugiau, nei į įprastą kelionę lėktuvu, ir tų daiktų nereikia tąsyti lagaminais.
  • Laisvė: Galite bet kada ilsėtis, nereikia ieškoti viešbučio. Pavargai važiuoti? Sustoji ir miegi, nereikia ten privažiuoti viešbutį, registravimosi į viešbutį procedūrų ir kito.
  • Patogumas: Keliaujant keliese, vairuotojai gali keistis, o kiti gali patogiai valgyti ar miegoti. Jei keliaujate keliese, vairuotojai gali susikeisti: kol vienas vairuoja, kitas patogiai miega lovoje, šitaip nuvažiuodami gal dvigubai daugiau ir be skaudančių kaulų. Kol vienas vairuoja, kiti gali patogiai valgyti: šiltą maistą, ant stalo. Gali net nueiti į tualetą ar nusiprausti.

Šie du kemperio privalumai diktuoja du populiarius kelionės kemperiu stilius:

  • „stovyklinį“ stilių, kai vienoje vietoje apsistojama ilgiau (pvz. pajūrio kempinge).
  • Iš tiesų, dažnai abu stiliai apjungiami: pvz. Stovyklinis keliavimo kemperiu stilius. Čia žmonės kemperiais atvažiavo į vietą Vakarų Sacharoje, tinkamą jėgos aitvarų sportui (kaitavimui). Taigi, jie užsiima šiuo savo hobiu ir praleidžia čia, tikriausiai, savaitę ar ilgiau.

Kur nakvoti su kemperiu?

Yra dvi pagrindinės nakvynės vietos:

  • Kempingai: Šiais laikais kempingai turi vietas, pritaikytas kemperiams, su galimybe prisijungti elektrą ir kita. Kai kurie „kemperininkai“ į kemperį žiūri kaip į daaaaug geresnę palapinę ir apsistoja beveik vien kempinguose. Kempingai šiais laikais turi vietas, pritaikytas kemperiams, su galimybe prisijungti elektrą ir kita.
  • Viešos vietos: Galima nakvoti bet kur - šalia gatvės mieste, bet kuriame parkinge, apžvalgos aikštelėje ir t.t. Alternatyva - nakvoti viešoje vietoje. Galima nakvoti bet kur: šalia gatvės mieste, bet kuriame parkinge, apžvalgos aikštelėje ir t.t. Tiesa, kai kur tai būna uždrausta - tačiau tai veikiau išimtis, nei taisyklė. Jei nėra draudžiamųjų ženklų ar KET punktų kemperį galite statyti taip pat, kaip ir bet kurį kitą automobilį - paprastai su kemperiu paprasčiau, nei su palapine (palapinę sunkiai pasistatysi, tarkime, mieste ar kurorte). O jei jūsų kemperis išoriškai nesiskiria nuo eilinio automobilio, net ir kemperius draudžiantys ženklai jums neaktualūs.

Saugumo dėlei rekomenduojama nakvoti prie judrių (net ir naktimis) gatvių, labiau apšviestose vietose, „niekieno“ zonoje. Saugumo dėlei mėgstu nakvoti prie judrių (net ir naktimis) gatvių, labiau apšviestose vietose, „niekieno“ zonoje (o ne prie kokio vienišo privataus namo). Galima prie visą parą veikiančių degalinių (bet geriau ne prie visą parą veikiančių barų). Smagu, jei per priekinį stiklą matosi gražus vaizdas.

Kemperio vairavimas ir priežiūra

Įprastuose keliuose daugelio kemperių vairavimas beveik nesiskiria nuo mikroautobuso vairavimo: pakanka B kategorijos teisių.

Svarbu atkreipti dėmesį į:

  • Aukštį: Verta jį įsidėmėti ir turėti omenyje. Didžiausias skirtumas - aukštis. Verta jį įsidėmėti ir turėti omenyje. Tai labiau kemperis-minivenas, tik paaukštintas. Su tokiu važiavome Australijoje. Bet tas paaukštinimas jau daug lemia vairavime: reikia nuolat galvoti apie aukštį, be to, padidinus greitį iki kokių 120 km/h kemperis pradėdavo drebėti (tačiau 140 km/h dar buvo įmanoma važiuoti; tuo metu Australijoje dalyje kelių greitis buvo neribojamas, todėl tai buvo aktualu).
  • Pravažumą: Kemperio pravažumas gali būti prastesnis. d)Taip pat kemperio pravažumas gali būti prastesnis (išimtis čia - “ekspediciniai kemperiai” specialiai kurti sudėtingiems keliams, pvz.

Tačiau didžiausias kemperio skirtumas nuo automobilio - papildoma jo įranga ir jos priežiūra:

  • Antrojo akumuliatoriaus pakrovimas: Kemperiai dažnai turi du akumuliatorius. Vienas skirtas varikliui, kitas - vidinei įrangai. Kemperiai dažnai turi du akumuliatorius. Vienas jų - toks, kaip visur; nuo jo užsiveda variklis. O kitas skirtas visai vidinei įrangai (šaldytuvui, rozetėms ir pan.). Važiuojant tas antrasis akumuliatorius pasikrauna nuo variklio (svarbu žinoti, kur yra tai rodantis ciferblatas). Bet jei sustosi ilgesniam laikui jis išsikraus. Todėl reikia jį „įjungti į tinklą“: tokia galimybė yra kempinguose. Kai nuomavomės kemperį Australijoje, mums sakė, kad reikėtų įjungti bent kas antrą dieną. Bet mums neprireikė: važiuodavome tokius didelius atstumus ir tiek mažai naudojomės kemperio įranga, kad niekada neišsikraudavo.
  • Vandens bako papildymas: Iš vandens bako vanduo imamas kriauklei, tualeto nuleidimui. Jį reikia papildyti - pvz. kempinge, degalinėje. Labai svarbu nesumaišyti bakų ir nepripildyti vandens bako benzinu.
  • Kanalizacijos išpylimas: Į kanalizacijos bakus/kasetes subėga kanalizacija iš kriauklės, dušo, tualeto. Į kanalizacijos bakus/kasetes subėga kanalizacija iš kriauklės, dušo, tualeto.
  • Dujų balionų pakeitimas.

Idealu šiuos „techninius dalykus“ padaryti tada, kai įmanoma - pvz. kas kartą kempinge. Nes gal kitą naktį bus neįmanoma.

Pirkti ar nuomotis kemperį?

Pirkti kemperį gali būti verta tada, jei taip keliautumėte ne kartą į metus, bet dažnai: gal ir savaitgaliais ir pan. Kemperių kainos labai įvairios - kaip ir visų automobilių, smarkiai priklauso nuo amžiaus. Galima „išsisukti“ gana pigiai. Kai kemperis nuosavas, paprasčiau su daiktais: „kelioninius“ daiktus galima visada laikyti jame.

Pagrindinis nuosavo kemperio trūkumas: jis visada iš pradžių bus jūsų šalyje. Tai yra, turėdamas kemperį Lietuvoje, savaitgaliui juo galėsi nuvažiuoti tik į Lenkiją ar Latviją, gal Baltarusiją ar Kaliningradą. Kas kartą, kai norėsi važiuoti kur toliau, turėsi „gaišti“ dieną-kitą nuvažiavimui ir grįžimui.Jei esate keliautojas, kuriam reikia vis ko nors naujo, iš pradžių, tikėtina, tos dienos irgi bus įdomios, nes ir Latvijoje ar Lenkijoje dar daug kas bus nematyta, tačiau po kelerių metų tai taps tiesiog „iššvaistytu laiku“.

Jei pati idėja kemperiu važiuoti „nuo namų“ patinka, bet dar nežinote, ar norėtumėte jį pirkti, arba norėtumėte tokį keliavimo būdą išbandyti tik kartą-kitą, galite išsinuomoti kemperį Lietuvoje. Daugeliu atveju dar geresnė galimybė, nei kemperį nuomotis Lietuvoje - kemperį nuomotis užsienyje.

Kemperių nuoma siūloma daugybėje šalių: šitaip turi galimybę į šalį nuskristi ir nuo pat pirmos dienos pradėti keliauti po ją (o ne „link jos“), lankyti įdomias vietas.

Kemperio nuomos kainos priklauso nuo šalies bei (kiek mažiau) nuo sezono ir varijuoja smarkiai: prieš apsispręsdami keliauti kemperiu, pasitikrinkite jas internete būtent ten, būtent jūsų keliavimo metu.

Beje, gerai pažiūrėkite ir kemperio nuomos sąlygas - kartais kaina atrodo normali, tačiau iš tikro būna apriboti galimi nuvažiuoti kilometrai, o papildomi kainuoja brangiai - jeigu neketinsite ilgam apsistoti vienoje vietoje, kilometrų greičiausiai neužteks.

Deja, jei vien žiūrėti į pinigus, tiesa tokia - keliauti nuomotu kemperiu daugelyje šalių neapsimoka. Kemperio nuomos kaina vienai dienai daug kur lenkia tipinę paprasto viešbučio numerio kainą.

Taip, kemperis kartu ir transporto priemonė: bet net ir pridėjus kasdienius viešbučius ir „paprasto automobilio“ autonuomą dažnai galima išsisukti pigiau, nei vien kemperio nuoma. O kur dar kempingų kainos, didesnis kuro suvartojimas, kelių ir parkavimo mokesčiai, kurie taip pat kemperiui dažnai didesni, nei lengvajam automobiliui.

Taip pat kemperių nuomos kainos beveik visur kažkiek priklauso nuo sezono, o žiema žiemai nelygi.

Tiesa, yra išimčių - šalių, kur kemperių pasiūla tokia didelė, kad kainos konkurencijos smarkiai „numuštos“. Taip pat yra šalių, kur dėl ypatybių sunku keliauti kitaip. Pavyzdžiui, Australija: ten pilna regionų, kur ištisus šimtus kilometrų nėra jokio viešbučio ir tūkstančius kilometrų nėra jokio viešbučio, kurio registratūra dirbtų, tarkime, po 9 val. vakaro, užtat pilna nemokamų nakvynės aikštelių kemperiams.

Savo ruožtu, yra šalių, kur kemperiu keliauti sudėtinga: tai - šalys, kurios yra nesaugios ir stokoja kempingų.

Automobilių nuoma

Jei vis dėlto nuspręsite, kad kemperis nėra jums tinkamas variantas, galite pasinaudoti automobilių nuomos paslaugomis. Daugelis įmonių siūlo platų automobilių pasirinkimą už prieinamą kainą. Pavyzdžiui, lengvųjų automobilių nuoma Vilniuje gali kainuoti nuo 12 eurų per parą.

Štai keletas automobilių nuomos įmonių, kurios siūlo savo paslaugas Lietuvoje:

Įmonė Kaina nuo Pastabos
[Įmonės pavadinimas] 11 €/para Trumpalaikė ir ilgalaikė nuoma, KASKO draudimas
[Įmonės pavadinimas] 300 €/mėn. Galimybė keliauti sau priimtinu tempu, po ranka turėti ne tik visus reikiamus daiktus, bet ir nakvynės vietą - tuo dažną patraukia atostogos su kemperiu.

tags: #kelione #su #nuomuota #priekaba #i #uzsieni