Planuojant kelio tiesimą iki sklypo Lietuvoje, svarbu žinoti galiojančius teisinius reikalavimus ir apribojimus. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius aspektus, susijusius su kelio tiesimu, įskaitant statybos leidimus, kelio apsaugos zonas ir kitus svarbius dalykus.
Vietinės Reikšmės Keliai ir Jų Kategorijos
Pagal Kelių įstatymą, vietinės reikšmės keliai skirstomi į keturias kategorijas. Skirtingoms kategorijoms taikomi skirtingi reikalavimai, susiję su statybos leidimais ir kitomis procedūromis.
I Nesudėtingųjų Statinių Grupė (IV Kategorijos Keliai)
Pirmajai nesudėtingųjų statinių grupei priskiriami IV kategorijos vietinės reikšmės keliai, kurių parametrai statybos techniniame reglamente nėra apibrėžti. Statybą leidžiantis dokumentas (SLD) privalomas tik tam tikrais atvejais, numatytais statybos techniniame reglamente, jeigu kelias tiesiamas:
- Kultūros paveldo objekto teritorijoje
- Kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje
- Kultūros paveldo vietovėje
- Kuršių nerijoje
- Upėje ar jos dalyje, kuri įtraukta į ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingų upių ar jų ruožų sąrašą
- Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje (jeigu statoma ne sodyboje)
- Magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijose, esančiose 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies
II Nesudėtingųjų Statinių Grupė (I - III Kategorijos Keliai)
Antrajai nesudėtingųjų statinių grupei priskiriami I - III kategorijos vietinės reikšmės keliai, kurių parametrai nurodyti statybos techniniame reglamente. Šiai grupei priklauso didžioji dalis vietinių kelių. Tokių kelių tiesimui SLD reikalingas tik tada, jeigu kelias bus tiesiamas:
- Magistralinio dujotiekio vietovėse, esančiose 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies
- Miestuose, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje
- Kultūros paveldo objekto teritorijoje
- Kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje
- Kultūros paveldo vietovėje
- Upėje ar jos dalyje, kuri yra įtraukta į ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingų upių ar jų ruožų sąrašą
- Gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zonoje (jeigu joje statyba galima)
- Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje (jeigu statoma ne sodyboje)
Statybos įstatymo pakeitimai. Teritorijų planavimo ir infrastruktūros plėtros iššūkiai
Svarbūs Aspektai Tiestant Kelią
Tiesiant bet kokį inžinerinį statinį, kaip pavyzdžiui kelią, arčiau nei 1 metrą iki gretimo sklypo ribos, privalu gauti gretimo sklypo savininko ar valdytojo rašytinį sutikimą.
Kelio Apsaugos Zonos
Siekiant sudaryti saugias eismo sąlygas, nuo kelio briaunų į abi puses nustatoma kelio apsaugos zona. Dirbti įvairius darbus kelio juostoje ar kelio apsaugos zonoje (išskyrus žemės ūkio, melioracijos, miškų tvarkymo darbus, dirbamus nepažeidžiant kelio sankasos bei kitų kelio įrenginių) galima tik suderinus tai su žemės savininkais ir kelio savininku (valdytoju) bei gavus jų leidimą. Kelio savininkas (valdytojas) leidžia kelio juostoje dirbti visus kasybos darbus, tiesti komunikacijas, įrengti sankryžas ar nuovažas, įrengti apylankas, sodinti želdinius, vežti krovinius polaidžio metu, organizuoti sporto ar kitus masinius renginius.
Objekto statytojas (užsakovas), gavęs kelio savininko (valdytojo) ir žemės savininkų leidimą, teikia jį savivaldybei kartu su kitais dokumentais, nurodytais Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnyje statybos leidimui gauti.
Jeigu dirbdamas įvairius darbus kelio juostoje ar kelio apsaugos zonoje leidimą gavęs (ar jo neturintis) juridinis ir (ar) fizinis asmuo padaro žalą keliui ar jo statiniui, jis privalo ją atlyginti. Už darbų kokybę, technologiją, saugos ir saugaus eismo reikalavimų vykdymą atsako leidimą gavęs juridinis ar fizinis asmuo.
Jeigu dirbantys asmenys nesilaiko leidime nurodytų sąlygų, nevykdo saugaus eismo reikalavimų ar darbo vietoje neturi leidimo, kelio savininkas (valdytojas) arba policija gali darbus sustabdyti, o atsakingi asmenys baudžiami įstatymų nustatyta tvarka.
Draudžiama vykdyti kelių perkasimo ir kitus kasybos darbus esamų kelių juostose, išskyrus jų rekonstrukcijos ar taisymo (remonto) atvejus, nuo gruodžio 1 d. Keliuose, kelių juostose ir jų apsaugos zonose dirbti įvairius darbus be kelio savininko leidimo draudžiama.
Kelių apsaugos zonose leidžiama statyti statinius ar įrenginius laikantis Statybos įstatymo, atsižvelgiant į kelių plėtros perspektyvą bei saugaus eismo reikalavimus, pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytą tvarką ir suderintus projektus.
Draudžiama įrengti išorinę reklamą keliuose, virš kelių, kelių juostose ir jų apsaugos zonose, išskyrus stendus, eismo dalyvius informuojančius apie kelio būklę. Išorinę reklamą įrengti draudžiama gatvėse ir prie jų, jeigu ji gali užstoti technines eismo reguliavimo priemones, pabloginti matomumą, akinti eismo dalyvius, kelti pavojų eismo dalyviams.
Kelio apsaugos zonose esančius antžeminius ar požeminius inžinerinius tinklus prižiūri jų savininkai. Šie tinklai tiesiami ir rekonstruojami pagal patvirtintus projektus.
Mokestis Už Eismo Ribojimą
Mokestis už eismo ribojimą mokamas į teritorinių valstybinių mokesčių inspekcijų biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pagal įmokos „Mokestis už eismo ribojimą” 7850 kodą. Mokesčio už eismo ribojimą dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymu.
Kelio valdytojas, įsitikinęs, kad gauti Kelių priežiūros tvarkoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155.
Pagrindiniai kelio tiesimo reikalavimai
| Reikalavimas | Aprašymas |
|---|---|
| Statybos leidimas | Būtinas tam tikrais atvejais, priklausomai nuo kelio kategorijos ir vietos |
| Gretimo sklypo savininko sutikimas | Privalomas, jei kelias tiesiamas arčiau nei 1 metras iki sklypo ribos |
| Kelio apsaugos zona | Reikalavimai darbams kelio juostoje ir apsaugos zonoje |
| Mokestis už eismo ribojimą | Mokamas į teritorinių valstybinių mokesčių inspekcijų sąskaitą |