Planuojant statybas ar želdynų sodinimą savo sklype, būtina atsižvelgti į teisės aktuose nustatytus atstumus nuo sklypo ribos iki įvairių objektų. Šių reikalavimų laikymasis padės išvengti konfliktų su kaimynais ir užtikrins, kad jūsų veikla nepažeis viešųjų interesų.
Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius atstumų reikalavimus Lietuvoje, įskaitant kelių apsaugos zonas, atstumus nuo sklypo ribos iki gyvenamojo namo, tvoros, medžių ir kitų želdinių, atraminės sienelės, kūdrų ir baseinų.
Kelių Apsaugos Zona
Jeigu sklypo riba ribojasi su keliu, atstumas nuo sklypo ribos (tvoros) iki kelio priklauso nuo kelio kategorijos:
- Nuo vietinės reikšmės kelių briaunos taikoma 10 m apsaugos zona, kurioje pastatų statyba negalima.
- Rajoninis kelias (žymimas keturiais skaičiais, pvz., 2220) - 20 m kelio apsaugos zona.
- Krašto kelias (žymimas trijų skaičių deriniu, pvz., 222) - 50 m kelio apsaugos zona.
- Magistralinis kelias (pvz., A12) - 70 m kelio apsaugos zona.
Jeigu sklypas patenka į kelių apsaugos zoną, atstumas didėja ženkliai, ir gali siekti 20-70 m, priklausomai nuo kelio kategorijos.
Pagal kelio kategoriją, kelio apsaugos zona prie magistralinių kelių yra 70 m, prie krašto kelių - 50 m, prie rajoninių kelių - 20 m. Atkreipiame dėmesį, kad šis siunčiamas pranešimas yra informacinio pobūdžio, jokie nauji apribojimai nėra taikomi.
Žemės savininkas gali patikrinti, ar jam priklausančiame žemės sklype buvo įregistruota kelių apsaugos zona - adresu: Apsaugos zonų planai, žemėlapiai, schemos | Susisiekimo ministerija (lrv.lt). Minėtoje nuorodoje galima atsidaryti valstybinės reikšmės kelių apsaugos zonų brėžinį bei žemės sklypų sąrašą.
Pagal galiojantį įstatymą, AB „Via Lietuva“ turi pareigą registruoti jau esamų kelių apsaugos zonas Nekilnojamojo turto registre.
Magistralinio kelio A1 schema
Teisę į kompensaciją turi tie sklypų savininkai, kurie dėl konkrečių specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo patyrė ir (ar) patiria realius ir pagrįstus nuostolius, kuriuos gali būti prašoma kompensuoti. Norint gauti kompensaciją, reikia pateikti dokumentus, įrodančius patirtus nuostolius.
Kompensacijų nagrinėjimas prasidės tik tada, kai bus oficialiai įregistruotos apsaugos zonos.
Kompensacija apskaičiuojama įvertinus kiekvieno bendraturčio turimą dalį ir kiekvieno jų patirtus ir (ar) patiriamus konkrečius prašyme nurodytus nuostolius, pagrįstus juos įrodančiais dokumentais.
Kreiptis reikia į AB „Via Lietuva“:
- Adresas: Kauno g.
- Tel. Nr.: +370 5 232 9600
- El. paštas: [email protected]
- Interneto svetainė: www.vialietuva.lt
Atstumas Nuo Sklypo Ribos Iki Gyvenamojo Namo
Namo pririšimas sklype ir atstumai iki kaimyninio sklypo yra svarbūs planuojant statybas. Minimalus atstumas nuo priekinės sklypo ribos turėtų būti 5 m, tačiau rekomenduojama palikti bent 7 m, kad būtų galima patogiai pastatyti automobilį, įrengti mūrinę tvorą ir nuvažiuojančius vartus.
Atstumas nuo pastato iki 8,5 m aukščio iki sklypo ribos skaičiuojamas nuo stogo išsikišimo + latakas. Pavyzdžiui, jei stogas išsikiša 50 cm, o latakas 10 cm, tada nuo sienos iki sklypo ribos reikėtų išlaikyti 3,6 m.
Atstumą nuo gatvės centro riboja gatvės raudonosios linijos. Jeigu jų nėra nurodyta detaliajame plane, arba tokio neturite, reikia pasikonsultuoti su architektu. Paprastai išlaikant 5-7 m nuo priekinės sklypo ribos, atstumas iki gatvės centro turėtų būti tenkinamas.
Atstumas Nuo Sklypo Ribos Iki Tvoros
Planuojant statyti tvorą ant sklypo ribos, paprastai privaloma gauti rašytinį besiribojančių žemės sklypų savininkų sutikimą.
Tačiau yra išimčių:
- Akliną ar akytumo reikalavimų neišlaikančią tvorą be kaimyno sutikimo galima statyti arčiau nei 1 m iki sklypo ribos, jei tvora statoma savo žemės sklype konstrukcijoms neperžengiant sklypo ribos ir kai statmenai užtvaros į gretimą sklypą metamas šešėlis nukreiptas pietų kryptimis, tarp rytų (90°) ir vakarų (270°).
- Jei aklina ar akytumo reikalavimų neišlaikanti tvora būtų statoma toje zonoje, kurioje privalu laikytis tvorų akytumo reikalavimų, tai tokiu atveju prieš statant tokią tvorą privaloma gauti rašytinį besiribojančių žemės sklypų sutikimą, jei sutikimas negaunamas, tai akliną ar akytumo reikalavimų neišlaikančią tvorą be sutikimo galima statyti atsitraukus daugiau nei 1 m atstumą nuo sklypo ribos.
Svarbu tai, kad tvoros su cokoliais neturi kliudyti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo nutekėti. Kai dėl cokolinės dalies įrengimo atsiranda didesnis kaip 0,2 m aukščio skirtumas tarp žemės paviršių, laikoma, kad tvora įrengiama ant atraminės sienutės. Norint statyti aukštesnę nei 1 m atraminę sienutę mieste taip pat būtina gauti SLD.
Įvairios užtvaros (tvoros, aptvarai, diendaržiai, taip pat ir voljerai), kurių aukštis 1-2 m, priskirtinos I grupės nesudėtingiesiems statiniams, o užtvaros, kurių aukštis 2-5 m (aukštesnių kaip 2 m dalių akytumas ne mažesnis kaip 80 proc.), priskirtinos II grupės nesudėtingiesiems statiniams.
Ar konkrečiu atveju SLD aptvėrimas yra privalomas, reikėtų pasitarti su pagrindiniu savivaldybės architektu. SLD prašymus galima teikti nuotoliniu būdu Lietuvos Respublikos statybos leidimų informacinėje sistemoje arba atvykus į savivaldybės įstaigą.
Tvorų pavyzdžiai
Atstumas Nuo Sklypo Ribos Iki Medžių Ir Kitų Želdinių
Želdinių sodinimas nesilaikant nustatytos tvarkos sukelia konfliktus. Gyvatvorę ar medžius reikia sodinti savo sklypo ribose ir išlaikant atstumus, nurodytus Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos įsakymu.
Mažiausi leistini atstumai iki kaimyninio sklypo ribos, kai želdiniai veisiami be kaimyninio sklypo savininko raštiško sutikimo:
- Medžius ir krūmus, kurie gali užaugti arba formuojami aukštesni kaip 3 m, iš šiaurinės pusės leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 5 m nuo kaimyninio sklypo ribos, o iš kitų pusių - ne arčiau kaip už 3 m.
- Galinčius užaugti nuo 2 iki 3 m aukščio arba formuojamus iki 3 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 2 m.
- Galinčius užaugti arba formuojamus iki 2 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 1 m nuo kaimyninio sklypo ribos.
Atstumas Nuo Sklypo Ribos Iki Atraminės Sienelės
Planuojant statyti atraminę sienelę ant sklypo ribos ir arčiau negu 1 m iki sklypo ribos, privaloma gauti rašytinį besiribojančių žemės sklypų savininkų sutikimą. Taip pat privalomi sutikimai, jei atraminės sienelė statoma savo sklype ir atraminės sienelės bet kurios konstrukcijos bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba, didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos.
Kai atstumas nuo sklypo ribos iki atraminės sienelės didesnis kaip 1 m, turi būti vertinamas sienelės aukštis, t.y. kurių aukštis > 2 m, priskiriamos neypatingiesiems statiniams.
Kūdrų Ir Baseinų Atstumai
Jeigu dirbtinis nepratekamo paviršinio vandens telkinys būtų priskirtinas inžineriniams statiniams, tai jis turėtų būti statomas ne arčiau kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos. Jeigu kūdra / baseinas nėra statinys, tai jo įrengimo klausimų nagrinėjimas nepriskirtas Inspekcijos kompetencijai.
Žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų.
Statybą Leidžiantys Dokumentai
Prieš pradedant bet kokias statybas, svarbu išsiaiškinti, ar reikalingas statybą leidžiantis dokumentas (SLD). Statinių sąrašo, kuriems nereikia gauti statybą leidžiančio dokumento, nėra.
Statant neypatinguosius ir ypatinguosius pagalbinio ūkio paskirties pastatus visada privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą, prieš tai parengiamas statybos projektas. Tuo atveju, kai atitinkamos kategorijos nesudėtingasis pagalbinio ūkio paskirties pastatas patenka į išvardintas teritorijas, statybą leidžiantis dokumentas privalomas. Jo nereikės, kai nesudėtingasis pagalbinio ūkio paskirties pastatas nepatenka į nurodytas teritorijas.
Kaip kreiptis dėl statybos leidimo
Asmenims, statantiems pastatus, paprastai yra žinoma, kad statinių išdėstymas greta esančių sklypų atžvilgiu net ir nuosavame sklype yra reglamentuotas teisės aktuose ir šių reikalavimų privalu laikytis.
Statybos inspekcija primena, kad statinių išdėstymo namo sklype gretimų sklypų atžvilgiu reikalavimai vienbučių ir dvibučių namų statyboms nustatyti statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ (reglamentas STR 2.02.09:2005) 8 priede.
Remiantis statybos techninio reglamentu STR 1.07.01:2010, 3 m atstumu nuo sklypo ribos statinio (pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio) bet kurių konstrukcijų aukštis, skaičiuojant jį nuo žemės sklypo ribos žemės paviršiaus altitudės, negali būti didesnis kaip 8,5 m; didesniais atstumais statinių konstrukcijų aukštis gali būti didinamas išlaikant reikalavimą - kiekvienam papildomam virš 8,5 m aukščio metrui atstumas didinamas po 0,5 m.
Norint statyti laikinuosius nesudėtinguosius statinius (visų tipų lieptus, jachtų ir valčių elingus, laikinuosius nesudėtinguosius sporto paskirties inžinerinius statinius, skirtus vandens sportui ir pramogoms organizuoti), išskyrus hidrotechnikos statinius, kuriems sutikimai išduodami atskiru Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus sprendimu patikėjimo teise valdomuose valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose ir bendrosios dalinės nuosavybės teise valstybės ir privačių asmenų valdomuose vandens telkiniuose yra būtinas sutikimas.
Sutikimus išduoda Nacionalinės žemės tarnybos apygardų žemės tvarkymo ir administravimo skyriai. Sutikimai išduodami per Žemės informacinę sistemą (toliau - ŽIS).
Inspekcija gauna vis daugiau gyventojų nusiskundimų dėl kaimyniniuose sklypuose keičiamo sklypo reljefo. Pažymėtina, kad teisės aktai nereglamentuoja maksimalaus gretimų žemės sklypų aukščio skirtumo ties tokių sklypų riba.
Statybos techninio reglamento STR2.02.09.2005 yra reglamentuojamas didžiausias sklypo reljefo nuolydis - jis turi būti ne didesnis kaip 12 proc. Jei nuolydis viršija šį dydį, jis sumažinamas formuojant sklypo reljefą (paaukštinant, pažeminant, išlyginant reljefo paviršių, įrengiant terasas, atramines sieneles ir pan.).
Kai statinio statyba užbaigta, žemės sklypo savininkas, pertvarkydamas savo sklypo reljefą, privalo užtikrinti, kad paviršinės nuotekos nepatektų į gretimus žemės sklypus.
Paviršinės nuotekos sklype turi būti nuvedamos į išleistuvą sklypo lietaus nuotakynu ar reljefo paviršiumi, latakais ir pan., o iš sklypo - į komunalinį ar vietinį lietaus nuotakyną nuotekų išleistuvu. Jeigu tokio nuotakyno nėra, į griovius, kanalus arba reljefo paviršiumi į atvirus vandens telkinius ir pan.
Iškasti grioviai ir kanalai nėra priskiriami statiniams, todėl juos galima įrengti prie sklypo ribos neperžengiant sklypo ribos be kaimyno sutikimo. Bet kokie statiniai neturi kliudyti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo nutekėti.
Taip pat atkreipiame dėmesį, kad STR 1.05.01:2017 7 priede nurodyta, jog besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai privalomi, kai atraminė sienutė statoma ant sklypo ribos arba kai įrengiama savo sklype, jei tokios sienutės bet kurios konstrukcijos bet kurio taško aukštis (matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba) didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos.
Kada reikalingas statybą leidžiantis dokumentas nesudėtingųjų statinių (tarp jų ir tvorų) statybai nurodyta statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“.
Kai sklypas valomas kelių bendrasavininkų. Prisijungimo sąlygose bus numatyti atitinkami reikalavimai įvažiavimui.
Apsauginės Zonos Aplink Vandens Gręžinius Ir Šulinius
Apsauginė zona apie gręžinį nuo 2022 metų yra tik 3 metrai (anksčiau buvo 5). Tai reiškia, kad 3 metrų spinduliu nuo vandens gręžinio gali būti tik veja - jokių trinkelių, automobilių stovėjimo aikštelių ar statinių. Vandens gręžinio apsauginė zona į kaimyno teritoriją gali išsikišti tik su kaimyno sutikimu.
Vietoj gręžinio pasirinkus šachtinį šulinį, apsauginė zona tampa daug didesnė. Remiantis higienos norma, atstumas iki gyvenamojo namo nuo šulinio turi būti 7 m, iki garažo, ūkinio pastato ar šiltnamio - 10 m, iki tvarto, mėšlidės ir kompostavimo aikštelės, išgriebimo duobės - 25 m, iki lauko nuotakyno - 15 m.
Statybos techniniame reglamente nurodoma, kad aplink šulinį turi būti įrengtas 2 m pločio akmenų grindinys, betono arba asfalto danga su 10 proc. nuolydžiu nuo šulinio, o aplink šulinius, kurių vanduo naudojamas geriamajam vandentiekiui, reikia įrengti 1,5-2 m gylio ir 0,5 m pločio molio arba priemolio spyną.