Straipsnyje aptariami techninio projekto keitimo klausimai, teisminiai ginčai, susiję su statybos darbais, bei architekto atsakomybės ribos. Nagrinėjami konkretūs atvejai, teisės aktai ir teismų praktika, siekiant išsiaiškinti, kaip reglamentuojami statybos procesai ir kokios yra šalių teisės bei pareigos.
Teisminis Ginčas Dėl Papildomų Darbų Apmokėjimo
Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimu atmetė UAB „Irdaiva“ ieškinį, kuriuo buvo prašoma priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 128 458,26 Eur už darbus, atliktus įgyvendinant daugiafunkcinio sveikatinimo centro, esančio Erfurto g., techninį projektą (TP). Byloje kilo ginčas dėl atsakovo prievolės apmokėti ieškovui už jo atliktus statybos darbus - papildomos armatūros įrengimą, kurie, UAB „Irdaiva“ teigimu, nebuvo aptarti rangos sutartyje.
UAB „Irdaiva“ teigė, kad tokių darbų atlikimo būtinumas apsprendžia klaidos TP, su kuo nesutinka atsakovas bei projektuotojas. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad prieš atliekant darbus UAB „Irdaiva“ nebuvo gavusi rašytinio atsakovo sutikimo bei dėl tokio sutikimo būtinumo.
Taip pat UAB „Irdaiva“ neginčijo, jog armavimo darbai, už kuriuos prašo apmokėjimo, buvo vykdomi laikotarpiu nuo 2017-09-29 iki 2018-01-18, t.y. UAB „Irdaiva“ kreipėsi į atsakovą dėl tokių darbų atlikimo jau tuo metu, kuomet darbai buvo pradėti vykdyti; UAB „Irdaiva“ pripažįsta, jog sutartyje buvo susitarta dėl fiksuotos kainos, tačiau mano, jog nagrinėjamas atvejis yra išimtinis, kuomet kaina gali būti keičiama.
Rangos Sutarties Kainos Keitimas
Galimybė keisti rangos sutartimi nustatytą darbų kainą priklauso nuo darbų kainos nustatymo būdo. Šalys, nustatančios statybos rangos sutartyje konkrečią kainą, privalo prisiimti tokio susitarimo padarinius. Kasacinis teismas, aiškindamas su darbų kainos keitimu susijusias teisės normas, yra pabrėžęs, jog konkrečios kainos keitimas prievolių vykdymo metu gali būti tik išimtiniais atvejais.
Tokios išimtys nustatytos bendrosiose rangos teisinius santykius reglamentuojančiose normose (CK 653 straipsnio 6 dalis) bei specialiosiose statybos rangos sutartis reglamentuojančiose normose - CK 6.684 straipsnio 4 dalyje ir 6.685 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2006; 2009 m. sausio 22 d.).
Nagrinėjamu atveju šalys susitarė būtent dėl fiksuotos kainos, Statybos darbų sutarties 3.1.6 p. ieškovė patvirtino, jog už sutartą kainą atliks visus darbus, kurie būtini Statybos darbų sutartyje numatytam rezultatui pasiekti - pastatyti Centrą. Taigi, sutarties kainos keitimas gali būti atliekamas tik išimtinais atvejais bei vadovaujantis LR Viešųjų pirkimų įstatymo 89 str. Nagrinėjamam ginčui dėl papildomo apmokėjimo aktualus CK 6.684 str., 6.685 str.
Rangovo Pareigos Informuoti Užsakovą
Pagal 6.684 str. 4 d. rangovas, padaręs išvadą, kad reikalingi normatyviniuose dokumentuose nenumatyti darbai, dėl kurių būtina atlikti papildomus darbus ir atitinkamai padidinti sutarties kainą, privalo apie tai pranešti užsakovui. Jeigu rangovas negauna atsakymo į pranešimą, jis turi teisę sustabdyti tų darbų atlikimą.
Aiškinant šią normą, darytina išvada, jog būtinas išankstinis užsakovo informavimas; kainos suderinimas nėra savitikslis, bet skirtas tam, kad užsakovas galėtų laisvai apsispręsti - sutikti ar nesutikti dėl papildomų darbų atlikimo. Jeigu užsakovas nesutinka padidinti kainą, rangovas turi teisę atsisakyti sutarties. Jeigu rangovas laiku neįspėja užsakovo, kad būtina didinti darbų kainą, jis privalo įvykdyti sutartį už joje numatytą kainą.
Tokias teismo išvadas patvirtina teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2006, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-186-330/2018).
Taip pat vadovaujantis CK 6.684 str. 5 d. aukščiau minėti rašytiniai įrodymai bei šalių paaiškinimai patvirtina, kad UAB „Irdaiva“ atliko darbus, už kuriuos prašo papildomo apmokėjimo, ne tik negavęs atsakovo sutikimo, bet ir be išankstinio kainos suderinimo, nesudarius su atsakovo susitarimo dėl sutarties sąlygų pakeitimo bei esant nepakeistam techniniam projektui.
Papildomos armatūros įrengimo darbai buvo pradėti vykdyti jau 2017 m. rugsėjo mėn., o atsakovo pirmas kreipimasis dėl TP galimų klaidų buvo 2017 m. spalio mėn., tuo tarpu konkrečius duomenis apie būtinybę atlikti papildomus darbus ir jų kainą UAB „Irdaiva“ pateikė tik 2017-12-13, darbų sąmatą - 2017-12-28.
Taigi, pagal CK 6.684 str. 4 d. UAB „Irdaiva“, apsispręsdama tęsti darbus, ir juos atlikdamas be atsakovo (užsakovo) sutikimo, prisiėmė tokių darbų patirtų išlaidų riziką, o atsakovui nekyla pareigos už tokius darbus apmokėti.
Be to, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad dėl darbų sustabdymo statybos objektas, kuris nėra pastatytas, būtų žuvęs ar būtų sugadintas, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo ir CK 6.684 str. 5 d. Atmestinas UAB „Irdaiva“ argumentas, kad jis nuo jo nepriklausančių priežasčių turėjo atlikti papildomus darbus.
Pažymėtina, kad 2017-12-13 rašte UAB „Irdaiva“ pats teigė priešingai, t.y. jog bus priverstas stabdyti darbus. Kaip buvo minėta, net ir darant prielaidą, kad turėjo būti atlikti papildomi darbai, UAB „Irdaiva“, nesant atsakovo pritarimo, turėjo teisę sustabdyti darbų atlikimą arba atsisakyti sutarties, tačiau UAB „Irdaiva“ savo valia nusprendė šiomis teisėmis nesinaudoti.
UAB „Irdaiva“ nurodytos aplinkybės apie tai, kad darbų sustabdymas nebūtų naudingas UAB „Irdaiva“, nėra susijusios su UAB „Irdaiva“ teisių gynimu ir nesudaro pagrindo apmokėti UAB „Irdaiva“ už jos atliktus darbus, o įrodymų, patvirtinančių, kad statybų projektas iš viso būtų neužbaigtas ir (ar) nutrauktas, jei UAB „Irdaiva“ būtų pasinaudojus įstatymu suteiktomis teisėmis, kad rinkoje nėra kitų rangovų, galinčių užbaigti atitinkamus darbus, nėra.
Šalių susirašinėjimas patvirtina, jog atsakovas nuo 2017 m. spalio mėn. tai, kad techninę priežiūrą vykdantis asmuo patvirtino darbo projektus su padidintu armatūros kiekiu, nereiškia, kad buvo duotas sutikimas papildomiems darbams atlikti ir už juos apmokėti.
CK 685 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas, kuriuo rangovui suteikta teisė reikalauti perskaičiuoti sutarties kainą, jeigu faktiška statybos darbų kaina padidėjo daugiau kaip penkiolika procentų dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių. Šiuo atveju ieškovas nenurodė aplinkybių, patvirtinančių, jog statybos darbų kaina padidėjo daugiau kaip penkiolika procentų, todėl neturi teisės reikalauti perskaičiuoti sutarties kainą - susitarus dėl fiksuotos kainos bei vadovaujantis Statybos darbų sutarties 3.1.6 p., rangovas prisiėmė riziką savo sąskaita atlikti papildomus darbus, kurių kaina neviršija 15 proc.
Esminių Projekto Sprendinių Keitimas Po SLD Išdavimo
Pasitaiko atvejų, kai jau gavusiems statybos leidimą (SLD) ir pradėjusiems statybos darbus statytojams prireikia tikslinti sprendinius, kurie statinio projekte nebuvo numatyti, pavyzdžiui, pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, statinio išorės matmenis ar statinio vietą žemės sklype.
Statinio projektas keičiamas papildomos sutarties su projektuotoju ir statytojo patvirtintos papildomos techninės užduoties pagrindu. Kai po SLD išdavimo keičiami Statybos įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje nurodyti esminiai projekto sprendiniai ir norint tęsti statybą privaloma gauti naują SLD, turi būti rengiamas naujos laidos projektas.
Projekto sprendinių pakeitimai privalo atitikti Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nurodytus esminius statinių reikalavimus, esminius architektūros reikalavimus, normatyvinių statybos techninių ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus.
Apibendrinant, jei keičiami esminiai statinio projekto, pagal kurį gautas SLD, sprendiniai ir konkretūs keitimai nepatenka į Statybos įstatymo 27 straipsnio 33 dalies 1-4 punktuose nustatytas išimtis, norint tęsti statybą, privaloma gauti naują SLD.
Architektų Rūmų Pozicija Autorių Teisių Klausimais
Lietuvos Architektų Rūmams (LAR) kyla svarbus klausimas, kokias gi taisykles suformavo LAT šia nutartimi dėl projektuotojo pareigų vertinant užsakovo pateiktus dokumentus ir kokias teisines rizikas turėtų įsivertinti architektai/projektuotojai sudarydami projektavimo sutartis. Ypač svarbu mums pasirodė panagrinėti 3 klausimą ir su juo susijusias aplinkybes. - Pagal Civilinio Kodekso 6.659 str. - Pagal STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 8 priedo 5.6.2 p. (aktualią redakciją), statytojo žemės sklypo nuosavybės (nuomos, panaudos) dokumentai patenka į techninio projekto Bendrosios dalies sudėtį. - Pagal sudarytą projektavimo sutartį, projektuotojas ĮSIPAREIGOJO gauti SLD.
Iš to seka labai svarbūs klausimai: kokioje apimtyje projektuotojas turi vertinti pateikiamus dokumentus? Viena vertus, lingvistiškai vertinant Statybos įstatymo 16 str. 5 d. 3 p. (kuriame kalbama, kad projektas privalo atitikti privalomųjų dokumentų nuostatas), galima suprasti, kad projektuotojas privalo užtikrinti, kad projektas atitiktų tai, kas nurodyta privalomuosiuose dokumentuose (pvz., žemės nuomos sutartyje), tačiau neturi nagrinėti, ar apskritai privalomajame dokumente surašyti teiginiai neprieštarauja teisės aktams. Kita vertus, STR „Statinio Projektavimas“ 1 priedo 2.2. punktas, kalbantis apie projekto vadovo pareigas, nurodo, kad projekto vadovas, išnagrinėjęs privalomuosius projekto rengimo dokumentus, parengia projekto rengimo strategiją ir taktiką. Taigi, nurodoma, kad projekto vadovas visgi vertina ir dokumentų turinį.
Verta paminėti, kad techninių projektų ekspertai savo atsakomybes jau apsibrėžė. 2020 metais yra patvirtintas STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas. Projekto ekspertizė” 19 priedas, kuriame aiškiai apibrėžta ekspertų atsakomybė tikrinant projekto dokumentaciją - kurių dokumentų turi būti tikrinamas tik buvimas apskritai, o kurių - ir turinys. Ir būtent šiame priede nurodyta, kad ekspertai, tikrindami projektą, privalo vertinti privalomųjų projekto rengimo dokumentų atitiktį teisės aktams, taigi, gilintis į jų turinį.
Iš dalies atsakymus dėl projektuotojo atliekamo dokumentų vertinimo laipsnio pateikia kitų ES valstybių teisinis reguliavimas. Manome, kad pirmiausia labai svarbu, kad architektai, sudarydami projektavimo sutartis, aiškiai apsibrėžtų, kokio detalumo vertinimą užsakovo pateikiamiems privalomiesiems dokumentas jie atliks - kitaip tariant, kiek jie nagrinės jų turinį. Kaip minėta, šiandien būtų galima drąsiai teigti, kad dokumentus projektuotojas vertinti privalo.
Taip pat, jei kyla bent menkiausių abejonių dėl užsakovo/statytojo pateikiamų privalomųjų dokumentų atitikties teisės aktams ar dėl jų suderinamumo su kitais privalomaisiais dokumentais - reikia raštu ar bent el. Svarbi užduotis tenka LAR. Teisinio reguliavimo neaiškumas rodo, kad galimai reikia koreguoti ir mūsų reglamentus.
Manytume, kad galima būtų siekti apibrėžti architektų atsakomybių ribas (pvz.: panašiai kaip buvo apibrėžtos ekspertų atsakomybės 2020 m. patvirtinus 19 priedą prie STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas. Šiuo metu, kaip minėta, siūlome savo atsakomybių ribas reguliuoti sutartinėmis nuostatomis.
Architekto Dalyvavimas Projektavimo Procese
Atkreiptinas dėmesys, jog nuo 2017-01-01 įsigaliojusios Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau - Statybos įstatymas) redakcijos 24 straipsnio 19 dalyje numatyta, jog statinio projektą pasirašo statinio projektuotojas ar jo įgaliotas asmuo, statinio projekto vadovas, statinio projekto dalių vadovai, statinio architektai ir statinio projekto rengėjai.
Minėta nuostata leidžia daryti išvada, jog statinio architektas, kuriuo, vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 48 punktu, yra laikytinas statinio, kaip architektūros kūrinio, autorius ir (ar) statinio projekto architektūrinės dalies vadovas, visais atvejais privalės pasirašyti tiek techninį, tiek darbo projektus.
Taigi, architekto dalyvavimas projektavime bet kokiu atveju privalo būti tęstinis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pažymime, jog keisti projektą, kai projekto keitimai yra įforminami išleidžiant naują projekto laidą, gali tik projektą rengęs projektuotojas. Nepriklausomai nuo to, ar turtinės teisės užsakovui buvo perduotos, autorius turi teisę įgyvendinti jam priklausančias neturtines teises, įskaitant teisę į kūrinio neliečiamybę. Asmenys, keičiantys Jūsų kūrinį, privalo gauti aiškų Jūsų sutikimą dėl Jūsų intelektinės veiklos produkto keitimo.
Statybos Inspekcijos Aktualijos
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) nuolat atlieka patikrinimus ir diegia naujus sprendimus. Štai keletas naujienų iš VTPSI:
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) stiprina savo techninę bazę ir į kasdienę veiklą diegia pažangius skaitmeninius sprendimus.
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) informuoja, kad viešasis pirkimas dėl nelegaliai pastatyto ypatingosios kategorijos statinio, vadinamųjų „Maskvos namų“ Vilniuje, griovimo darbų ir darbų technologijos projekto parengimo neįvyko, nes visi pasiūlymai atmesti.
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija informuoja, kad sulaukia gyventojų klausimų, ar statybą leidžiantys dokumentai (SLD), išduoti iki 2010 m. spalio 1 d., vis dar galioja.
Šaltinis - Statybos inspekcija.
Statybos Įstatymo Pakeitimai
2023 m. gruodžio 19 d. Seime buvo priimtas Statybos įstatymo ir kitų susijusių įstatymų pakeitimų paketas. Šiame straipsnyje apžvelgsime Statybos įstatymo pakeitimus. Dalis jų įsigaliojo nuo 2024 m. sausio 01-02 d. Reikšmingiausi pakeitimai, įsigalioję šių metų pradžioje - dėl nebaigtos statybos perleidimo ir naudojimo. Iki šių įstatymo pakeitimų įsigaliojimo (pagal nuo 2022 m. gegužės 01 d.
Nuo 2024 m. sausio 01 d., greta jau buvusio paminėto draudimo, atsirado nauji reikalavimai. Pagal paminėtų pakeitimų įsigaliojimą numatantį įstatymą šie pakeitimai bus taikomi, kai aptariamo statinio statybą leidžiantis dokumentas išduodamas po 2024 m. sausio 2 d. Kai prašymas, pagal kurį statybą leidžiantis dokumentas išduotas po 2024 m. sausio 2 d., yra priimtas iki 2024 m. sausio 2 d., galioja iki 2024 m. sausio 2 d.
Daug didesnės apimties ir reikšmingesnių Statybos įstatymo pakeitimų įsigaliojimas buvo atidėtas iki 2024 m. lapkričio 01 d. Tačiau 2024 m. kovo 28 d. buvo priimtas naujas įstatymas, pagal kurio nuostatas dalis 2023-12-19 įstatyme numatytų Statybos įstatymų pakeitimų įsigaliojo jau 2024 m. Šiuo 2024-03-28 įstatymu tuo pačiu dar kartą pakeista ir nemaža dalis 2023-12-19 įstatymo straipsnių, kurie turėjo įsigalioti nuo 2024 m. lapkričio 01 d., o taip pat dalis nuostatų, kurių įsigaliojimas buvo paankstintas iki 2024 m. gegužės 01 d.
Šių naujų Statybos įstatymo normų įgyvendinimui taip pat būtina pakeisti poįstatyminius aktus - statybos techninius reglamentus ir kt. Dalis tokių pakeitimų, susijusių su 2024-05-01 įsigaliojusiomis įstatymo normomis, atlikta paskutinėmis 2024 m. balandžio dienomis, o 2024 m. lapkričio 01 d. įsigaliojantiems pakeitimams įgyvendinti reikalingi poįstatyminiai teisės aktai (jų pakeitimai) turi būti priimti iki 2024 m.
Pagrindiniai Pakeitimai
Galima išskirti šiuos nuo 2024 m. gegužės 01 d.:
- Atsirado pareiga statytojui, jei statyba vykdoma rangos būdu, paskirti vieną už visą statybą atsakingą rangovą, kuris turi atitikti to statinio statybai būtinus kvalifikacinius reikalavimus ir vykdyti visas rangovui numatytas pareigas.
- Statybos rangovas privalo pranešti informacinėje sistemoje „Infostatyba“ apie visus pasitelktus subrangovus. Už nepranešimą numatomos baudos. Šios nuostatos bus taikomos, kai statybą leidžiantis dokumentas išduodamas, ar statyba pradedama (kai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas) po 2024 m.
- Viešojo administravimo subjektų, atliekančių statinio naudojimo priežiūrą, pareigūnai įgijo teisę reikalauti, kad statinio naudotojas pateiktų su statinio paskirtimi susijusius ūkinės veiklos dokumentus, įrodančius, kad statinyje vykdoma veikla yra galima atitinkamai paskirties grupei priskirtuose statiniuose.
- Statybos bylų nagrinėjimui teisme svarbus pakeitimas: architektai ar statybos inžinieriai, siekiantys būti įrašyti į teismo ekspertų sąrašą (ir teikti teismo ekspertizės paslaugas), privalės būti pripažinti statinio ar statinio projekto ekspertais (turėti statinio projekto ekspertizės vadovo, statinio projekto dalies ekspertizės vadovo, statinio ekspertizės vadovo, statinio dalies ekspertizės vadovo atestatus), kartu numatant, kad teismo ekspertai galės atlikti tik kvalifikacijos atestatuose numatytų sričių teismo ekspertizes.
- Numatyta bauda už juridinių asmenų nepranešimą apie statybos pradžią, kuri bus taikoma, kai statybą leidžiantis dokumentas išduodamas ar statyba pradedama (kai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas) po 2024 m.
- Reikšmingai didėja baudos juridiniams asmenims už savavališkas statybas, kai šie juridiniai asmenys jau buvo bausti už tokius pažeidimus. Šios baudos jau galioja nuo 2024 m. gegužės 01 d., tačiau pagal bendrąjį principą, jog atsakomybę sunkinantis įstatymas negalioja atgal (lex benignior retro agit), neturėtų būti taikomos už pažeidimus, padarytus iki 2024 m. gegužės 01 d.
Statybos įstatymo pakeitimų, kurių įsigaliojimas lieka numatytas 2024 m. lapkričio 01 d., yra daug.
Kiti Svarbūs Pakeitimai
- Papildytas esminių statinio projekto sprendinių sąrašas - esminiais taip pat bus laikomi sprendiniai, kuriais nustatoma statinio išvaizda, nekilnojamojo turto kadastro turto, kadastro objektų kiekis (pastatų ir patalpų), įgyvendinami specialieji architektūros reikalavimai.
- Vietoje trijų esamų projektavimo etapų (projektiniai pasiūlymai - techninis projektas - darbo projektas) liks du etapai: projektiniai pasiūlymai - techninis darbo projektas.
- Keičiasi projektinių pasiūlymų svarba ir apimtis. Projektinių pasiūlymų sudėtis bus reglamentuota. Projektiniuose pasiūlymuose turės būti pateikiami pagrindiniai statinio architektūros, infrastruktūros ir kiti Aplinkos ministro nustatyti pagrindiniai sprendiniai.
- Išduotas statybą leidžiantis dokumentas dar nesuteiks teisės pradėti statybos darbus.
- Pranešimas apie statybos pradžią tampa sąlyginai atskiru teisiniu veiksmu, su kuriuo siejama galimybė pradėti statybos darbus ir tada, kai statybą leidžiantis dokumentas nėra privalomas.
- Pakeistas statybą leidžiančių dokumentų sąrašas, visą jį išdėstant Statybos įstatyme (be nuorodų į Aplinkos ministro tvirtinamus teisės aktus).
- Statinių naudotojai privalės naudojant statinį laikytis (be kita ko ir) architektūros kokybės vertinimo metodikos taikymo gairių (architektūros kokybės gairių), kurias tvirtins atitinkamos savivaldybės taryba. Taip pat nustatytas savarankiškas pagrindas panaikinti kvalifikacijos atestatą už dalyvavimą savavališkos statybos procese.
Kartu su paminėtais Statybos įstatymo pakeitimais pakeisti ir kiti susiję įstatymai - Architektūros įstatymas, Architektų rūmų įstatymas, Teritorijų planavimo įstatymas, Teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymas, Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas, Žemės įstatymas, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas ir kt.
Taip pat yra numatytas Statybos įstatymo galiojančio teisinio reguliavimo ex post vertinimas.
Viešasis Pirkimas: Patalpų Kapitalinis Remontas ir Paskirties Keitimas
UAB "Vilniaus vystymo kompanija" paskelbė viešąjį pirkimą dėl pastato, Kauno g. 3, Vilniuje, paskirties keitimo, rekonstravimo techninio projekto parengimo, statybą leidžiančio dokumento gavimo ir statinio projekto vykdymo priežiūros.
- Pirkimo objektas: PASTATO, KAUNO G. 3, VILNIUJE, PASKIRTIES KEITIMAS, REKONSTRAVIMO TECHNINIO PROJEKTO PARENGIMAS, STATYBĄ LEIDŽIANČIO DOKUMENTO GAVIMAS IR STATINIO PROJEKTO VYKDYMO PRIEŽIŪRA
- Sutarties tipas: Paslaugos
- Įgyvendinimo vieta: LT - LIETUVA
- Trukmė: 320 dienų (gali būti pratęsta iki 80 d.d.)
- Pasiūlymų priėmimo terminas: 2023-06-06 12:00
Pirkimas yra susijęs su Patalpų, Kauno g. 3, Vilniuje, kapitaliniu remontu ir statinio paskirties keitimu.
Išvados
Straipsnyje aptarti techninio projekto keitimo, teisminių ginčų ir architekto atsakomybės klausimai atskleidžia sudėtingą statybos procesų teisinį reguliavimą Lietuvoje. Svarbu, kad visi statybos proceso dalyviai žinotų savo teises ir pareigas, o sutartys būtų sudaromos aiškiai apibrėžiant šalių atsakomybes. Tai padės išvengti ginčų ir užtikrins sklandų statybos procesą.