Teisiniai ginčai ir bylos, susijusios su "Kėdainių aruodai"

Šiame straipsnyje apžvelgiama UAB "Kėdainių aruodai" dalyvavimo bylose istorija, taip pat nagrinėjami su įmone susiję teisiniai ginčai.

UAB "Kėdainių aruodai" teismuose

Nuo 2015 metų įmonė UAB "Kėdainių aruodai" dalyvavo 7 bylose (skaičiuojamos tik viešai skelbtos aukštesnės instancijos teismų bylos). Bylų tipai: visos 7 - civilinės bylos.

Šiame sąraše pateikiamos tik tos bylos, kurios buvo skelbtos viešai. Skelbiamos tik civilinės Lietuvos Aukščiausiojo, Lietuvos apeliacinio ir apygardų teismų bylos.

Teisinis ginčas su buvusiu vadovu Valdu Šarūnu

2018 m. verslininkės Jolantos Blažytės netiesiogiai valdoma grūdų supirkėja ir pardavėja UAB „Kėdainių aruodai“ apkaltino buvusį bendrovės vadovą Valdą Šarūną dėl ankstesnių metų blogo derliaus ir nuostolių bei Kauno apygardos teisme pareikalavo daugiau kaip 1 milijono eurų.

2018 m. spalio 11 d. sprendimu Kauno apygardos teismas UAB „Kėdainių aruodai“ ieškinį atmetė pilna apimtimi ir iš bendrovės priteisė beveik 15 tūkstančių eurų bylinėjimosi išlaidų V. Šarūnui. Teismas nusprendė, kad ieškovas neįrodė menamai sukeltų nuostolių ir atsakovo kaltės dėl priimtų verslo sprendimų. Teismas, be kita ko, įvertino, kad vadovaujant V. Šarūnui UAB „Kėdainių aruodai“ (buvusi kooperatinė bendrovė) daugelį metų dirbo itin pelningai, o paskutinių metų nuostolį lėmė prastos gamtinės sąlygos.

Pasak buvusį bendrovės vadovą byloje atstovavusio advokatų kontoros „Sorainen“ partnerio Lauryno Lukošiūno, teismas nusprendė, kad ieškovas neįrodė menamai sukeltų nuostolių ir atsakovo kaltės dėl priimtų verslo sprendimų.

V. Šarūno įsitikinimu, byla prasilenkė su pamatine verslo logika. „Po pretenzijų pareiškimo ir situacijos paviešinimo verslo pasaulyje mano, kaip ilgamečio profesionalaus vadovo, geras vardas buvo sumenkintas. Patyriau daug nepatogumų ir išgyvenimų dėl užsitęsusio ir visiškai nepagrįsto teisminio proceso. Todėl svarstau galimybę reikalauti patirtos žalos atlyginimo iš atsakingų asmenų“, - teigia buvęs UAB „Kėdainių aruodai“ vadovas.

Advokatas L. Lukošiūnas teigia: „Byla yra pakankamai unikali ir reikšminga, nes UAB „Kėdainių aruodai“ siekė įrodyti asmeninę bendrovės vadovo atsakomybę už atitinkamų metų juridinio asmens nuostolį. Iš ieškovo pozicijos galima buvo suprasti, kad bendrovės vadovas turėtų atsakyti už visą bendrovės nuostolį, nepriklausomai nuo jo susidarymo priežasčių. Jeigu tokia teismų praktika būtų suformuota, išnyktų teisinė takoskyra tarp juridinio asmens ir jo vadovo atsakomybės. Tai labai apsunkintų verslą Lietuvoje. Dirbti samdomu vadovu taptų nepamatuojamai rizikinga“.

Grūdų prekeiviams kirto prastas derlius

Konflikto priežastimi tapo prastas 2016 metų sezono grūdų derlius, dėl ko ne vienerius metus pelningai dirbę ir plėtęsi „Kėdainių aruodai“ patyrė nuostolių. Teisme bandyta įrodyti, jog dėl to asmeniškai kaltas buvęs vadovas V. Šarūnas.

Bylą nagrinėjusiam Kauno apygardos teismui teko gilintis į grūdų pirkimu - pardavimu užsiimančios bendrovės veiklos specifiką. Vienas šios veiklos ypatumas yra taip vadinamieji ateities sandoriai, kai įsipareigojama parduoti tam tikrą kiekį atitinkamos kokybės grūdų tikintis, kad analogiškos kokybės grūdų kiekius pavyks supirkti iš ūkininkų.

Tuo atveju, kai šių įsipareigojimų grūdų prekybininkui įvykdyti nepavyksta, pagal tarptautinę verslo praktiką paprastai numatomos didelės baudos arba prekybininkai ieško būtų kaip sumažinti gręsiančius nuostolius vadinamų „washout“ sandorių būdu. Taip ir nutiko 2016 metais, kai prastos oro sąlygos lėmė negausų maistinių kviečių derlių.

Kaip teigė ieškovas „Kėdainių aruodai“, įmonė išankstiniais sandoriais buvo įsipareigojusi klientams parduoti 132,5 tūkst. tonų grūdų, tačiau klientams nepristatė 76,5 tūkst. tonų, neįvykdė 58 procentų išankstinių sutartinių įsipareigojimų. Didžioji dalis klientams nepristatytų grūdų buvo maistiniai kviečiai.

Kita vertus, savo įsipareigojimų „Kėdainių aruodams“ neįvykdė ir ūkininkai, su įmone sudarę grūdų pardavimo sutartis. Jie nepateikė beveik 30 tūkst. tonų žaliavos, o pateikti grūdai didele dalimi buvo prastesnės kokybės nei buvo planuota. O taip nutiko dėl anksčiau minėtų prastų oro sąlygų, dėl ko tiesiog neužaugo planuotas grūdų derlius arba jis užaugo ženkliai prastesnės kokybės, nei anksčiau.

Bylinėtis su ūkininkais dėl prasto derliaus - nelogiška

Jeigu ūkininkai negavo planuoto derliaus arba nukūlė kardinaliai pakitusios kokybės grūdus, akivaizdu, jog negalėjo įvykdyti savo įsipareigojimų. Viena buvusiam „Kėdainių aruodų“ vadovui byloje reikštų pretenzijų buvo ta, jog šis nesiekė išsireikalauti baudų iš sutartinių įsipareigojimų neįvykdžiusių grūdų pardavėjų.

Anot ieškovo, iš viso bendra baudų suma, kurios bendrovė „Kėdainių aruodai“ galėjo pareikalauti dėl neįvykdytų tiekėjų įsipareigojimų pagal pirkimo sutartis, siekė 1 mln. 179, 47 tūkst. eurų. Tačiau teismas palaikė atsakovo poziciją, kuris siekė ne bylinėtis su žemdirbiais, bet ieškoti kitų susitarimo būdų.

Pasak pirmosios instancijos, Kauno apygardos teismo, bendrovės vadovo veiksmai pateisinami, kai siekiant išlaikyti santykius su ūkininkais buvo vedamos derybos, stengiamasi rasti kitą išeitį ir bendrą sprendimą padengti nuostolius kita forma.

„Pagal ieškovo poziciją galima suprasti, kad buvęs vadovas turėjo elgtis visiškai formaliai ir taikyti sankcijas ūkininkams, nepriklausomai nuo galimų neigiamų pasekmių pačiam ieškovui. Teisiškai vertinant tokia pozicija neatrodo pagrįsta. Reikia kiekvieną situaciją analizuoti atskirai ir vertinti verslo sprendimo pagrįstumą bei logiką. Suprantama, kad būtent formalus netesybų taikymas visais atvejais galėtų būti ženkliai žalingesnis veiksmas, nei dialogas su bendrovės kontrahentais“, - komentavo advokatas L. Lukošiūnas.

Sandoriai atitiko įprastą verslo riziką

V. Šarūnui priekaištauta ne tik dėl to, kad jis nesibylinėjo su ūkininkais. Bandant įrodyti, kad jo vadovauta bendrovė nuostolius patyrė dėl neva netikusio vadovavimo, minėti ir esą pernelyg rizikingi sandoriai, grūdų pirkimo kainos iš kai kurių ūkininkų, žemdirbiams išmokėti avansai.

Buvęs vadovas argumentavo, jog „sudarant 2016 m. sezono grūdų pardavimo išankstinius sandorius buvo atsižvelgiama į ankstesnių metų patirtį ir skaičius, tačiau prastą 2016 metų derlių, turėjusį įtakos ieškovės nuostolių atsiradimui, lėmė būtent klimato sąlygos, dėl to pablogėjo derliaus kokybė“.

Atmesti taip pat ir argumentai dėl per aukštų grūdų pirkimo kainų iš kai kurių ūkininkų, bei dėl išankstinio mokėjimo žemdirbiams už dar neužaugintą derlių. Pasak V. Šarūno, šie mokėjimai atitiko vidaus tvarką, o avansus gavę žemdirbiai grūdų pristatė dar daugiau, nei buvo numatyta, avansus grąžino, tad dėl to įmonė nuostolių nepatyrusi.

„Sandorių sudarymas atitiko įprastą verslo riziką. Sudarant sandorius buvo atsižvelgiama tiek į turimą informaciją, tiek į pagrindinės akcininkės Jolantos Blažytės ir patronuojančios bendrovės nurodymus bei keliamus reikalavimus ieškovės („Kėdainių aruodų“ - DELFI) augimui“, - akcentavo V. Šarūnas.

Šis Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas, kuriuo paliktas galioti V. Šarūnui palankus Kauno apygardos teismo sprendimas, gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiam teismui.

Galutinio taško šioje istorijoje nepadeda ir V. Šarūnas. Jis minėjo neatmetantis galimybės pareikalauti moralinės žalos atlyginimo už nepagrįsto ieškinio iškėlimą ir jo, kaip ilgamečio profesionalaus vadovo, dalykinės reputacijos žeminimą, tačiau galutinius sprendimus sakė priimsiantis pasitaręs su advokatais.

Advokatas L. Lukošiūnas teigia: „Byla yra pakankamai unikali ir reikšminga, nes UAB „Kėdainių aruodai“ siekė įrodyti asmeninę bendrovės vadovo atsakomybę už atitinkamų metų juridinio asmens nuostolį. Iš ieškovo pozicijos galima buvo suprasti, kad bendrovės vadovas turėtų atsakyti už visą bendrovės nuostolį, nepriklausomai nuo jo susidarymo priežasčių. Jeigu tokia teismų praktika būtų suformuota, išnyktų teisinė takoskyra tarp juridinio asmens ir jo vadovo atsakomybės. Tai labai apsunkintų verslą Lietuvoje. Dirbti samdomu vadovu taptų nepamatuojamai rizikinga“.

Žemės ginčas tarp O. Kuprienės ir Župerkų

Viena iš įdomesnių istorijų, susijusių su Kėdainių kraštu, yra ginčas dėl žemės tarp O. Kuprienės ir ūkininkų Župerkų. Ši istorija atskleidžia sudėtingus nuosavybės klausimus ir teisinius procesus, su kuriais susiduria žemės savininkai.

O. Kuprienė pasakoja, kad jos brolis, prieš mirtį, dalį žemės pardavė ūkininkams Župerkams, o kitą dalį padovanojo jai.

Kaip toliau pasakojo pašnekovė, jokių prieštaravimų ar ginčų dėl tokio senjorės noro su ūkininkais, K. Župerka nekilo. „Jie su viskuo sutiko, gražiai kalbėjo Šiauliuose, kai rašėmės dokumentus.

Remiantis O. Kuprienės nurodytomis aplinkybėmis, K. Župerka nepaisydamas aplinkybės, kad vykęs ginčas teisme dar nebuvo išnagrinėtas ir kad su K. Župerka jokie sutartiniai santykiai nesiejo, tyčia neatlaisvino O. Kuprienei priklausančios žemės, su kuria iš esmės elgėsi kaip su savo nuosavybe.

Teisminiai procesai

Kaip „Rinkos aikštei“ sakė senjorės advokatas R. Mikulskas, šiuo metu yra paduotas apeliacinis skundas Kauno apygardos teismui.

Advokatas Ramūnas Mikulskas: „O. Kuprienės pozicija buvo pagrįsta ir, mano nuomone, teismas turėjo apginti jos teises bei teisėtus interesus. Tikiuosi, kad apeliacinės instancijos teismas kitaip įvertins bylos aplinkybes ir priims kitokį, t. y. O. Kuprienei palankų sprendimą“, - vylėsi R. Mikulskas.

Plačiau ją pakomentavo ūkininko ir advokatų kontoros „ILAW LEXTAL“ advokatė Eglė Višinskienė.

Šioje situacijoje svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad esminė ginčo ir nepalankaus sprendimo problema yra ta, jog O. Kuprienės pasiūlymas K. Župerkai pirmumo teise atnaujinti žemės nuomos sutartį nebuvo įformintas raštu, dėl ko sudėtinga įrodyti, jog nuomotojas pasiūlė ankstesniam nuomininkui nuomotis žemę pirmumo teise.

Jeigu apeliacinės instancijos teismas priimtų nepalankų sprendimą, t. y. apeliacinį skundą atmestų, O. Kuprienė turi teisę teikti kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Ši istorija iliustruoja, kaip svarbu tinkamai įforminti susitarimus raštu ir kaip sudėtinga gali būti įrodyti savo tiesą teisme, ypač kai susiduriama su įtakingais oponentais.

Tokios istorijos primena, kad teisiniai ginčai gali būti sudėtingi ir užtrukti ilgą laiką, o jų baigtis ne visada būna teisinga.

"Šamūkio" bankroto byla

Dveji metai teismų maratono, pasibaigę Kėdainių kraštą garsinusios žuvininkystės įmonės bankroto byla ir kelias dešimtis tūkstančių eurų siekiančiais įsiskolinimais. Taip baigėsi dar 2023 metų pabaigoje aikštėn iškilusi negyvų šamukų „Kėdainių vandenų“ siurblinėje istorija.

Kol kas „Šamūkio“ bankroto byla dar nesibaigė, skolos vis dar neišmokėtos, tačiau nuoskaudų iš abiejų teismo suolų pusių - daugiau nei pakankamai.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs situaciją, nusprendė, kad „Šamūkis“ turi sumokėti „Kėdainių vandenims“ apie 5,4 tūkst. eurų išmoką.

Savo ruožtu „Kėdainių vandenys“ teigia, kad sakyti, jog jie atsisakė priteistos pinigų sumos, būtų neteisinga. Savivaldybės įmonė pripažįsta, kad bedrovės politika su skolininkais turbūt yra tokia pati, kaip ir visų ūkio subjektų su skolininkais. Siekis - neturėti skolininkų, bet kai jie yra - imamasi teisės aktuose nustatytų priemonių.

„Kėdainių vandenys“ kreipėsi į apeliacinį teismą ir pastarojo sprendimai tapo palankesni būtent savivaldybės įmonei. Apeliacinis teismas padidino priteistą nuostolių atlyginimo sumą iki daugiau kaip 26 tūkst. eurų.

Po tokios Apeliacinio teismo nutarties J. Kočetova kreipėsi į Lietuvos aukščiausiąjį teismą.

Bankroto byla buvo keltina, kadangi priešingu atveju - atlyginti žalą tik vienam kreditoriui, būtų pažeisti kitų kreditorių interesai, kas lemtų administracinę atsakomybę.

Vis dėlto pripažįsta, kad bedrovės politika su skolininkais turbūt yra tokia pati, kaip ir visų ūkio subjektų su skolininkais.

„Šamūkį“ valdanti įmonė turi ne tik 26 tūkst. eurų skolą „Kėdainių vandenims“. Dar apie 7,5 tūkst. eurų skolos yra VMI ir „Sodrai“.

„Kėdainių vandenys“ savo ruožtu primena, kad jie nepriima antstolio jau vykdomojoje byloje sprendimų, kokius ir kada atlikti procesinius veiksmus antstoliui priverstinai išieškant skolą.

Ši istorija iliustruoja, kaip teisiniai ginčai gali paveikti verslą ir netgi privesti prie bankroto.

Pagrindiniai bylos faktai:

Ši byla atskleidžia, kaip svarbu verslui tinkamai valdyti finansus ir laikytis įstatymų, kad būtų išvengta teisinių ginčų ir bankroto.

Kooperatinė bendrovė "Kėdainių aruodai"

Kooperatinė bendrovė "Kėdainių aruodai" - Kėdainiuose įregistruotas juridinis asmuo, kurio veikla apima įvairias sritis nuo gėlių sėklų iki gyvūnų ėdalo didmeninės prekybos.

Bendrovės įregistravimas ir registracijos adresas

2009 m. rugpjūčio 25 d., antradienį, buvo įregistruotas juridinis asmuo Kooperatinė bendrovė "Kėdainių aruodai", teisinė forma - Kooperatinė bendrovė (kooperatyvas). Registracijos adresas buvo Kėdainių r. sav. Kėdainių m. J. Basanavičiaus g. 95, o vadovas - V. Vėliau registracijos adresas buvo pakeistas į Kėdainiai, J. Basanavičiaus g.

Veiklos sritys

Kooperatinė bendrovė "Kėdainių aruodai" užsiima šiomis veiklos sritimis:

• Gėlių sėklų ir sodinukų didmeninė prekyba
• Gyvūnų augintinių ėdalo didmeninė prekyba
• Trąšų ir agrocheminių produktų didmeninė prekyba
• Tekstilės pluoštų didmeninė prekyba

tags: #kedainiu #aruodai #bylos