Balys Sruoga - žymus lietuvių rašytojas ir intelektualas, kurio gyvenimas paženklintas dramatiškų išbandymų. Šiame straipsnyje panagrinėsime jo patirtį koncentracijos stovykloje, kūrybą ir iššūkius pokario Lietuvoje.
Balys Sruoga
Kelias į Literatūrą ir Mokslą
Balys Sruoga gimė 1896 m. Vabalninkų valsčiuje. 1914 m. įstojo į Leningrado (tuomet Petrogrado) Girių Institutą, o 1916 m. perėjo į Petrogrado universiteto Istorijos-filologijos fakultetą, kur mokėsi iki 1918 m. pavasario. 1924 m. išlaikęs egzaminus ir apgynęs disertaciją, įgijo filosofijos daktaro mokslo laipsnį. Tais pačiais metais buvo išrinktas docentu, vėliau - ekstraordinariniu profesoriumi. Vilniaus Valstybiniame Universitete dėstė teatro istoriją.
Koncentracijos Stovykla: "Dievų Miškas"
Balys Sruoga buvo vokiečių suimtas ryšium su 1943 m. mobilizacija Lietuvoje, kaip lietuvių tautos įkaitas. Koncentracijos stovyklos yra didelis miškas, vadinamas „Dievų mišku“. Štai stovykloje aš, gaudamas popieriaus, rašiau... griežčiausiai cenzuruojama.
„Dievų miškas“ - taip ši vietelė žmonėse iš senų senovės vadinosi. Labai seniai, šiame miške dievai gyvenę. Dievų miškas toli buvo nuo pašalinių akių ir ausų. Mūro - komendantūros ir administracijos namų - statyba. Kilometeriai į rytus nuo Gdansko miesto.
1943 m. kovo 18 d. B. Sruoga pateko į Štuthofo koncentracijos stovyklą. Stutthofe B. Sruoga surado draugus, kurie domėjosi literatūra ir sudarė ”Aitvarų“ būrelį. Sruoga rašė medžiagą, kuri jam, kaip raštinės tarnautojui, buvo prieinama. „Dievų mišką“ parašė 1945 m.
Apie gyvenimą koncentraciniame lageryje B. Sruoga rašė: ”... dienų. grupė... buvo specialiai kankinama... žmogus, net 17 kartų baustas už vaikų kankinimą ir sadizmą... partijos planą - naikinti lietuvių inteligentiją. vykdė savo uždavinį. devyni žmonės. žmonės... Ėmė siausti šiltinės ir dizenterijos epidemijos. mūsų negydė ir ligoniais nesirūpino. Buvo: 250 gr. ”Wassersuppe“. pirmiau neduodavo. Tik 1943 m. tokią dalį iš mūsų siuntinių... prasme kaip musės... vokiečiai, ramiai šypsodamies: ”Kągi, jei mirė, tai mirė... kurios iki kraujo nutrindavo kojas. 1943 m. stovyklą vokiečiai evakuavo. lietuviai, svetimtaučiai inteligentai ir vokiečiai kriminalistai. pėsčiom per kalnus, per snigą po 40-50 kilometrų per dieną. sušalo ir mirė daugiau kaip 1500 žmonių. Apgyvendino mus Ganse, prie Lauenburgo. malonų leidimą - elgetauti apylinkėse. vokiečių išvežtas lietuvis darbininkas, kuris dirbo ūkyje. armijos tankai. bet... Gintis nebeteko. patvoryje, sniege gulintį, nes manė, kad jau nebegyvas... danas, latvis ir vokietis komunistas. grafo paliktuose rūmuose. tiek maisto, kad galima buvo už visą pereitą laiką atsivalgyti! - nes jų neturėjau, - grąžintų Lietuvon. išgyvenau Torunėj penkias savaites ir dirbau lauko pašto įstaigoje... štai - aš vėl Lietuvoj!..."
Balio Sruogos laiškai iš Stutthofo nuostabiai giedrūs. Verčiau kalėjimas, negu emigracijos panieka, rašė. Jis išdidžiai rašė, kad priešas jų ašarų nematytų.
Stutthofo Koncentracijos Stovykla
Stutthofo koncentracijos stovykla
Stutthofas buvo viena iš pirmųjų koncentracijos stovyklų, įkurtų nacistinėje Vokietijoje, ir veikė nuo 1939 iki 1945 metų. Stovykla buvo įsikūrusi netoli Gdansko (tuometinio Dancigo) miesto, dabartinėje Lenkijoje. Iš pradžių ji buvo skirta politiniams kaliniams, tačiau vėliau tapo masinio naikinimo vieta, kur žuvo dešimtys tūkstančių žmonių, įskaitant žydus, lenkus, lietuvius ir kitų tautybių atstovus. Stutthofo stovykloje kaliniai patyrė nežmoniškas sąlygas, badą, ligas ir žiaurų elgesį, kuris dažnai baigdavosi mirtimi.
Ši lentelė apibendrina pagrindinius faktus apie Stutthofo koncentracijos stovyklą:
| Pavadinimas | Stutthofo koncentracijos stovykla |
|---|---|
| Įkūrimo data | 1939 m. rugsėjo 2 d. |
| Vieta | Netoli Gdansko (Dancigo), dabartinė Lenkija |
| Kalinių skaičius | Apie 110,000 |
| Aukų skaičius | Apie 65,000 |
| Pagrindinės aukų grupės | Žydai, lenkai, lietuviai, sovietų karo belaisviai, politiniai kaliniai |
| Išlaisvinimo data | 1945 m. gegužės 9 d. |
Pokario Realijos ir Kūrybos Iššūkiai
Deja, jis nenumato žiaurios ateities tikrovės. Atsidūrus pavergtoje Lietuvoje, prasidėjo Sruogai nauja kančia. B. Sruoga, grįžęs į Lietuvą po bolševikinės Lietuvos okupacijos, nerado laisvės, kurios tikėjosi. Jis nebuvo linkęs kolaboruoti su naująja valdžia ir vienu žodžiu neatidavė duoklės komunizmui.
Reikėjo grynos propagandinės literatūros. Laiško Petrui Cvirkai (tas laiškas buvo rašytas 1946 m. spalių mėn. ”... sėkmingai pavyks man tai rasti. išgyvenimo medžiaga... rudeniop Sruoga buvo kelioms dienoms bolševikų suimtas. pagal komunistų partijos reikalavimus. būti nustumta į šalį - ji taip ir liko nebaigta, nors 1946 m. liepos mėn. rašė P. jambus (jau važiuoja - pirmas veiksmas jau yra! ištisų metų darbą: „Teatriniam spektakliui veikalas per ilgas... išbraukti... reikalauto socialistinio realizmo, K. D.)... prieš vėją nuoboduliu dvelkia. vos-vos beįžliebiamas... saiko jutimo, meniško takto reikalas. prievarta ir teroras. Jis mirė 1947 m. spalių mėn. 16 d. metus, pačiame talento žydėjime, pačiame kūrybingumo pajėgume.
Balys Sruoga mirė 1947 m., būdamas vos 51 metų. Nepaisant trumpo gyvenimo, jis paliko didžiulį literatūrinį palikimą, kuris iki šiol yra svarbus lietuvių kultūrai. Jo kūryba atspindi sudėtingą XX a. istoriją, žmogaus stiprybę ir viltį net sunkiausiomis aplinkybėmis.