Kazio Griniaus Sodyba: Istorija, Reikšmė ir Atminimo Įamžinimas

Prezidentas Kazys Grinius - išskirtinė asmenybė Lietuvos istorijoje, medicinos gydytojas ir politinis veikėjas, 1926 m. trumpai ėjęs Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas. Jo gyvenimas ir veikla paliko gilų pėdsaką Lietuvos kultūroje ir politikoje. Šiame straipsnyje panagrinėsime Kazio Griniaus gimtosios sodybos istoriją ir jos reikšmę Lietuvos kultūros paveldui.

Kazys Grinius: Gyvenimo Kelias

Kazys Grinius gimė 1866 m. gruodžio 17 d. Selemos Būdos kaime, Sasnavos valsčiuje, Marijampolės apskrityje. Jo tėvai, Vincas ir Ona Griniai, buvo mažažemiai valstiečiai. Kazys buvo krikštytas, tačiau vėliau tapo laisvamanis. Jis buvo vedęs du kartus: pirmoji žmona - Joana (Pavalkytė) Grinienė, antroji - Kristina (Arsaitė-Orlovienė) Griniuvienė. Kazys Grinius turėjo keturis vaikus: Kazį (1899-1965), Gražiną (1902-1918), Jurgį (1906-1919) ir Liūtą (1927-1989).

Būdamas dešimties metų, Kazys pradėjo lankyti Ožkinių rusišką pradžios mokyklą, vėliau mokėsi Limarkų kaimo mokykloje, o nuo 1877 m. - Marijampolėje. 1879-1887 m. mokėsi ir baigė Marijampolės gimnaziją. 1887-1893 m. studijavo Maskvos universiteto Medicinos fakultete, 1893 m. kovą įgijo medicinos gydytojo diplomą.

Nuo 1883 m. Kazys Grinius platino draudžiamą lietuvišką spaudą. 1884 m. drauge su bendraklasiu Jonu Mačiu-Kėkštu redagavo ir leido rankraštinį laikraštį „Priešaušris“, pasirašinėdavo Varnaičio slapyvardžiu. 1888 m. birželio 29 d. dalyvavo pirmajame varpininkų suvažiavime Marijampolėje, kuriame nutarta leisti laikraštį „Varpas“ (redaktorius Vincas Kudirka), jame pradėjo spausdinti savo straipsnius. 1889 m. spalį už dalyvavimą Maskvos universiteto studentų riaušėse buvo suimtas ir įkalintas Maskvos Butyrkų kalėjime. 1890 m. pradėjo rašyti į periodinį leidinį „Ūkininkas“.

Kazys Grinius aktyviai dalyvavo politinėje veikloje, buvo Steigiamojo Seimo (1920-1922) narys, I Seimo (1922-1923) narys, II Seimo (1923-1926) narys ir III Seimo (1926-1927) narys. 1926 m. birželio 8 d. jis tapo Lietuvos Respublikos Prezidentu.

1950 m. birželio 4 d. Kazys Grinius mirė Čikagoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose. Iki 1994 metų jis buvo palaidotas Lietuvių tautinėse kapinėse Čikagoje. 1994 m. spalio 8 d. urna su jo palaikais perlaidota gimtinėje - Ąžuolų Būdos kaime, Kazlų Rūdos savivaldybėje, Lietuvoje.

Kazio Griniaus gimtoji sodyba Selemos Būdos kaime yra svarbus kultūros paveldo objektas. Ši sodyba, išlikusi iki šių dienų, yra valstybės saugomas paminklas. Sodyboje yra medinis gyvenamasis namas, lauko virtuvė, klėtis, kluonas, tvartas ir sodas. Šie pastatai liudija apie XIX a. pabaigos - XX a. pradžios Lietuvos kaimo architektūrą ir buitį.

Sodybos Architektūra ir Būtis

Gimtoji sodyba atspindi tradicinio Lietuvos kaimo gyvenimo būdą. Medinis gyvenamasis namas, pastatytas iš rąstų, yra tipinis to laikotarpio statinys. Lauko virtuvė, klėtis, kluonas ir tvartas atspindi ūkinės veiklos svarbą. Sodybos sodas ne tik teikė vaisių, bet ir buvo svarbi gyvenamosios aplinkos dalis.

Šie pastatai išsidėstę taip, kad atspindėtų to meto kaimo bendruomenės struktūrą ir gyvenimo būdą. Sodyba yra ne tik architektūros paminklas, bet ir svarbus istorinis šaltinis, leidžiantis geriau suprasti Kazio Griniaus gyvenimo aplinką ir jo pasaulėžiūrą.

Memorialinis Muziejus

Siekdamas įamžinti Kazio Griniaus atminimą, Marijampolėje įkurtas Lietuvos Prezidento Kazio Griniaus memorialinis muziejus. Muziejus įsikūręs Bažnyčios g. 23, LT-68298, Marijampolė. Muziejus taip pat organizuoja įvairius edukacinius renginius, parodas ir konferencijas, skirtas Kazio Griniaus atminimo įamžinimui.

Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejus džiaugiasi bendryste su Prienų krašto muziejumi, organizuojant renginius, skirtus kultūros paveldo puoselėjimui. Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejus. Virtualus turas Renginiai kviečia prisiminti svarbiausius kultūros gamtovaizdžius, kad jie taptų visų sielovaizdžiais.

Šiandien kaimas yra lankomas turistų ir istorijos mėgėjų, norinčių prisiliesti prie K. Griniaus gyvenimo ir veiklos.

Atminimo Įamžinimas

Kazys Grinius paliko ryškų pėdsaką Lietuvos istorijoje, tad jo atminimas įamžintas įvairiomis formomis:

• 1926 m. Šilutės apskrityje pastatytam Šlažų tiltui į Rusnę suteiktas K. Griniaus vardas.
• 1926 m. sukurtas biustas (skulpt. Antanas Aleksandravičius), kuris vėliau buvo saugomas Vičiūnuose, 1930 m. įkurtoje Tuberkuliozės sanatorijoje. Dabar jis eksponuojamas Lietuvos medicinos ir farmacijos muziejuje.
• 1929 m. Marijampolės, Kvietiškio priemiesčio gatvė pavadinta K. Griniaus vardu.
• 1949 m. K. Griniaus gatvė pavadinta Komunarų gatve ir tik 1989 m. gatvei sugrąžintas K. Griniaus vardas. Lietuvoje yra dar septynios gatvės pavadintos K. Griniaus vardu: Vilniuje, Kaune, Šatijų k. (Kauno sav.), Pagrynių ir Šlažų k. (Šilutės sav.), Selemos ir Kvietiškio k. (Kazlų Rūdos sav.).
• 1937 m. draugija „Kova su džiova“ Vičiūnuose esančią tuberkuliozės sanatoriją pavadino Kazio Griniaus vardu. Sovietmečiu ji buvo vadinama J. A. Domaševičiaus tuberkuliozės sanatorija. Vardas sugrąžintas 1991 m.
• 1940 m. Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje Knygnešių sienelėje, tarp 100 knygnešių, antrojoje lentoje „Pasižymėję knygų skleidimo organizatoriai“ įrašyta: „Grinius Kazys, gydytojas“. 1950 m. paminklas nugriautas. 1997m. atstatytas (architektas Liucijus Dringelis).
• 1991 m. gruodžio 17 d. minint 125-ąsias K.Griniaus gimimo metines, Kaune, Žaliakalnyje, prie namo Aukštaičių g. 39 atidengta memorialinė lenta su bareljefu (skulptorius Vytautas Narutis): „Šiame name 1926-1941 m. gyveno Lietuvos respublikos prezidentas Kazys Grinius“. 2001 11 27 lenta buvo pavogta, vėliau atrasta ir 2006 m., pažymint 140-ąsias gimimo metines, atstatyta.
• 1994 m. gimtojoje Prezidento K.Griniaus sodyboje Selemos k., Kazlų Rūdos sav., šalia gyvenamojo namo pastatytas dvigubo kryžiaus formos akmens memorialinis paminklas.
• 1994 m. spalio 8 d. Mondžgirės giraitėje Mikalavo miške, prie kelio Marijampolė - Kaunas, netoli gimtojo Selemos kaimo, buvo perlaidoti Prezidento K. Griniaus palaikai ir įrengtas memorialas (skulptorius Kęstutis Balčiūnas, architektas Giedrius Svirskis).
• 1995 m. įsteigta metinė prezidento Kazio Griniaus vardinė bakalauro ir magistro stipendija studentams, pasižymėjusiems medicinos mokslų srityje.
• 1995 m. sausio 13 d. Kazlų Rūdos vidurinei mokyklai (gimnazija nuo 1999 m.) suteiktas Prezidento Kazio Griniaus vardas.
• 1996 m. vasario 16 d. Istorinės Lietuvos Respublikos prezidentūros kiemelyje Kaune (Vilniaus g. 33), atidengtas paminklas K. Griniui (skulptorius Stasys Žirgulis, architektas Kęstutis Mikšys).
• 1997 m. gruodžio 16 d. Marijampolėje name, kuriame gyveno K.Grinius su šeima, atidarytas Lietuvos Prezidento Kazio Griniaus memorialinis muziejus. 2020 m. muziejus tapo Marijampolės krašto ir Lietuvos Prezidento Kazio Griniaus muziejaus padaliniu.
• 1998 m. lapkričio 27 d. LR Prezidentas Valdas Adamkus ant namo-muziejaus, kuriame gyveno K. Grinius, atidengė atminimo lentą.
• 1999 m. Kazlų Rūdos Prezidento Kazio Griniaus kieme buvo atidengtas koplytstulpis dr. Kaziui Griniui. Koplytstulpį iš ąžuolo išdrožė Vytas Aputis ir Algirdas Ališauskas.
• 2021 m. rugsėjo mėnesį, asociacijos „Jaunoji Sūduva” iniciatyvos dėka, pastatytas paminklas prezidentui Kaziui Griniui (Prezidento K. Griniaus ir signataro P.Šie atminimo ženklai liudija didelį K. Griniaus indėlį į Lietuvos istoriją ir kultūrą.

Šlažų tiltas ir Kazio Griniaus gatvė Pagrynių kaime:

• Šlažų tiltas: Šilutės apskrityje pastatytas tiltas į Rusnę pavadintas Kazio Griniaus vardu. Jam šiemet sukako 90 metų. Šilutės rajono savivaldybė jau pagerbė Prezidento Kazio Griniaus atminimą - ant tilto atramos atidengta memorialinė lenta su Prezidento atvaizdu, šis ženklas informuoja, kad tai K.
• Kazio Griniaus gatvė Pagryniuose: Iš Šilutės Žalgirio gatve važiuojant į Pagrynius, visai netoli užrašo, skelbiančio gyvenvietės pavadinimą, į dešinę atsišakoja K. Griniaus gatvė, kuri veda Šlažų tilto link, dar vadinamo Kazio Griniaus tiltu.

Pagryniuose, K. Griniaus gatvės pradžioje, dėmesį patraukia didelis rausvas lauko riedulys, ant kurio plokštumos priklijuotoje granito plokštėje iškalti tokie Prezidento Kazio Griniaus testamento žodžiai: „Giliai tikiu lietuvių tautos amžinybe…“. Šį Prezidento atminimui skirtą memorialinį ženklą pagryniškiai atidengė 2009 metų gruodį, K. Griniaus gimtadienio išvakarėse.

Įamžinti vos pusmetį Lietuvos Prezidentu buvusio K. Griniaus atminimą sumanė K. Griniaus gatvėje sodybą turintis Mažosios Lietuvos istorijos ir kultūros puoselėtojas Algirdas Mykolas Kubaitis, projektą sukūrė jo sūnus vilnietis Mindaugas, šilutiškis Ričardas Undzėnas iškalė užrašą. 55 šeimų atstovai pasirašė memorialinio akmens statybos ir atidengimo aktą, kuris įteiktas Šilutės muziejui saugoti.

Kazys Grinius ir Kaunas

1923 m. būsimasis Valstybės Prezidentas Kazys Grinius gavo sklypą Žaliakalnyje, tarp Aukštaičių, Aušros ir P. Vileišio gatvių, ir pradėjo rūpintis nuosavo namo statyba. Norėdamas sutaupyti, dviejų aukštų namą jis nutarė statyti kartu su gydytoju prof. Vladu Lašu. Statybos darbai užsitęsė, kol pagaliau 1925 m. buvo uždengtas namo stogas, prasidėjo vidaus apdailos ir įrangos darbai.

1927 m. vasarį darbai dar nebuvo baigti, tad po vestuvių su Kristina Arsaite-Orloviene K. Grinius dar negalėjo žmonos parsivesti į naujus namus. Porai teko pusantrų metų gyventi Kristinos nuomotame bute. 1928 m. rudenį K. Grinius su žmona ir sūneliu Liūtu pagaliau persikėlė gyventi į šį nuosavą namą. Pradžioje buvo įrengtas tik pirmas aukštas - trys kambariai. Vėliau įrengti ir penki kambariai antrame aukšte. Gyventojų patogumui įrengti du vonios kambariai su tualetais.

Pirmajame aukšte Griniai kambarius išnuomojo istorikui ir teisininkui Povilui Pakarkliui, medicinos seseriai S. Vasiakaitei ir Draugijos kovai su tuberkulioze valdybai. Namo statybai K. Grinius iš viso pasiskolino apie 18000 litų. Šiuose namuose Grinių šeima gyveno iki 1944 m.

1991 m. gruodžio 17 d. minint 125-ąsias K.Griniaus gimimo metines, Kaune, Žaliakalnyje, prie namo Aukštaičių g. 39 atidengta memorialinė lenta su bareljefu (skulptorius Vytautas Narutis): „Šiame name 1926-1941 m. gyveno Lietuvos respublikos prezidentas Kazys Grinius“. 2001 11 27 lenta buvo pavogta, vėliau atrasta ir 2006 m., pažymint 140-ąsias gimimo metines, atstatyta.

Parlamentinė Veikla

Kazys Grinius aktyviai dalyvavo Lietuvos politiniame gyvenime, būdamas Steigiamojo Seimo, I, II ir III Seimų nariu. Jo veikla Seime buvo įvairiapusė ir reikšminga.

Reikšmė Kultūrai ir Istorijai

Kazio Griniaus gimtoji sodyba ir memorialinis muziejus yra svarbūs Lietuvos kultūros ir istorijos paminklai. Jie liudija apie vieno iškiliausių Lietuvos politikų gyvenimą ir veiklą, jo indėlį į Lietuvos valstybės kūrimą ir stiprinimą. Šie objektai ne tik saugo istorinę atmintį, bet ir skatina domėjimąsi Lietuvos istorija, kultūra ir politiniu paveldu.

Sodyba ir muziejus yra svarbūs edukaciniai centrai, kuriuose visuomenė gali susipažinti su Kazio Griniaus gyvenimu, jo idėjomis ir vertybėmis. Jie taip pat skatina patriotiškumą, pilietinę atsakomybę ir pagarbą savo šalies istorijai.

Lietuvos Muziejų Kelias

Kazio Griniaus gimtinė yra įtraukta į Lietuvos muziejų kelio programą. Ši programa siekia atkreipti dėmesį į Lietuvos muziejų vertybes, skatinti turizmą ir kultūrinį pažinimą. Lietuvos muziejų kelio renginiai ypatingą dėmesį skiria kraštovaizdžių kultūrinių reginių svarbai žymių Lietuvos kultūros ir politikos veikėjų gyvenimui ir kūrybai.

Vykstant Lietuvos muziejų kelio renginiams, lankytojai turi galimybę ne tik susipažinti su Kazio Griniaus gyvenimu ir veikla, bet ir aplankyti kitas svarbias Suvalkijos istorines vietas, dalyvauti edukaciniuose užsiėmimuose ir kultūriniuose renginiuose.

tags: #kazio #griniaus #sodyba