Kazys Boruta - nerimstantis, maištaujantis kūrėjas, sėdėjęs visų valdžių kalėjimuose.
Gimė 1905 m. sausio 6 d. Kūlokuose, Liudvinavo valsčiuje.
Kūlokai - rašytojo K. Borutos gimtinė (1905-1965).
Kaime gyveno dievdirbys Tamošius Dulska, kuris mėgdavęs įkopti į Kūlokų pilaitę smuikuoti.
Užkopkite į ją, esančią dešinėje kelio pusėje, „Mediniuose stebukluose“ aprašytą.
Kazys Boruta „Kačių ir pelių kelionė į vestuves“
Pirmojo pasaulinio karo metais gyveno Maskvoje, kur mokėsi gimnazijoje.
1918 m. grįžo į Lietuvą.
Mokėsi Marijampolės „Žiburio“ gimnazijoje, vėliau - Marijampolės mokytojų seminarijoje, kur aktyviai įsitraukė į aušrininkų veiklą.
1924 m. už dalyvavimą Gegužės 1-osios demonstracijose iš seminarijos buvo pašalintas, tačiau brandos egzaminus išlaikė eksternu.
1924-1926 m. studijavo lietuvių kalbą, literatūrą ir istoriją Lietuvos universitete.
1925 m. buvo suimtas už socialistinių šūkių spausdinimą leidinyje „Draugas jauniems“.
Dėl veiklos socialistinio jaunimo ir darbininkų organizacijose bei opozicijos valdžiai, apie 1926 m. buvo priverstas emigruoti.
Išvyko į Austriją, studijavo literatūrą, filosofiją ir istoriją Vienos universitete.
1927 m. vasarą atostogų Lietuvoje metu buvo suimtas ir paleistas su sąlyga, kad išvyks iš Lietuvos.
Pasitraukė į Latviją, įsijungė į lietuvių socialdemokratų emigrantų veiklą.
1928 m. Rygoje išleido almanachą „Audra“.
1928 m. ištremtas iš Latvijos.
1928-1930 m. Vienoje tęsė literatūros ir filosofijos studijas.
Bendradarbiavo žurnale „Trečiasis frontas“.
1930 m. persikėlė į Berlyną.
1931 m. grįžo į Lietuvą.
Redagavo literatūrinį almanachą „Darbas“.
1933 m. už nelegalią politinę veiklą buvo suimtas antrą kartą ir nuteistas ketveriems metams kalėjimo, tačiau 1935 m. Lietuvių rašytojų draugijos pastangomis buvo amnestuotas.
1938 m. išrinktas Lietuvos rašytojų draugijos sekretoriumi, bendradarbiavo su leidiniais „Lietuvos žinios“, „Kultūra“, redagavo žurnalą „Dienovidis“.
Nuo 1939 m. su šeima gyveno Kauno rajone, Ražiškių kaime ant vadinamojo Čigonkalnio, kur pasistatė namelį, pasodino obelų sodą, nutiesė du simbolinius takus - „Gyvenimo tempas“ ir „Ramybės tempas“.
Šioje sodyboje su šeima nuolat gyveno iki 1941 m., o 1942-1965 m.
Čia rašytojas parašė romaną „Baltaragio malūnas“ (1945 m.).
Baltaragio vardu pavadinta ant kito kalno priešais Borutos namelį nusitęsusi Rokų gyvenvietės gatvė.
Ant aukšto stataus Jiesios skardžio daugiau nei aštuonias dešimtis metų stovi Kazio Borutos namelis.
Pasislėpęs tarp aukštų liepų, išlakių ąžuolų, jis šviečia ryškiai geltona spalva ir traukia praverti paslaptį.
Skardingas buvo kūrėjo gyvenimo kelias - laisvos minties, laisvo žodžio žmogaus kelias.
„kaktomušiais per gyvenimą ėjau, už viską širdimi mokėjau, tokius ir eilėraščius iš širdies rašiau“, - kažkada prisipažino rašytojas.
Neįtikęs jokiai valdžiai, prie visų kalintas, o visgi sugebėjęs į gyvenimą žvelgti romantiko žvilgsniu, Kazys Boruta išgrindė ir dar vienus laiptelius, besileidžiančius į jo paties sodintą sodą, ir pavadino juos „Ramybės tempu“.
Tikėtina, kad šioje sodyboje (1938 - 1941 m.nuolat, o 1942 - 1965 m.
Liepos 27- ąją dieną rašytojo Kazio Borutos sodyboje, Garliavos apylinkių seniūnijoje, šalia Rokų (Kauno raj.), vyko 56-oji tarptautinės poezijos šventės „Poezijos pavasaris“ - jau 27-asis Borutaičių, kuriems vadovauja Garliavos Jonučių gimnazijos mokytoja Zigrita Petraitienė - poetinis renginys „Nuo čia pradėjau aš…“, skirtas kraštiečių rašytojų Roberto Keturakio 85-mečiui ir Kazio Borutos 115-mečiui bei Mokyklų bendruomenių metams paminėti.
Šventės pradžią skelbia iškilmingai įnešama ugnis, viso renginio metu deganti prie sodybos koplytstulpio.
Giedamas Borutaičių draugijos himnas, sukurtas pagal K.Borutos ir Z.Gaižauskaitės žodžius.
Pristatomi šventėje dalyvaujantys poetai: Birutė Grašytė, Lina Buividavičiūtė, Ramunė Brundzaitė, Davidas Kastiljonė (Davide Castiglione), atvykęs iš Italijos, Antanas Šimkus, Aldona Ruseckaitė, Zita Gaižauskaitė, Zenė Sadauskaitė.
Gyvo poetinio žodžio laukia ne tik mokiniai, bet ir jų tėveliai, gausus mokytojų būrys.
Mokiniams šis susitikimas - netradicinė pamoka.
Postūmis kurti.
Renginyje pagerbiami respublikinio Borutaičių 1-12 klasių mokinių poezijos varžytuvių laimėtojai.
Nustebino dalyviai iš Liuksemburgo Europos mokyklos - pirmą kartą varžytuvėse dalyvavo Sekmadieninės mokyklos užsienyje mokiniai.
Vasara ir karantino sąlygos, deja, daugeliui sutrukdė dalyvauti šventėje ir atsiimti apdovanojimus.
Borutaičiai dėkoja aštuntokei Justei Sipavičiūtei, atvykusiai net iš Zarasų Pauliaus Širvio progimnazijos ir jos šauniai palaikymo komandai, paįvairinusiai šventę dainuojamąja poezija.
Justės eilėraščiai išsiskyrė brandumu, įvaizdžių išradingumu, netikėtomis metaforomis.
Renginio metu speciali Borutaičių draugijos dovana už ilgametę kūrybinę veiklą buvo įteikta Garliavos Jonučių gimnazijos dvyliktokei Simonai Katiliūtei, jau spėjusiai išleisti savo poezijos knygutę „Sniegu tau į ausį“.
Poetė Aldona Ruseckaitė, viena iš varžytuvių komisijos narių, gražiai pastebėjo, ką poetinio žodžio pajauta suteikia žmogui.
Ne visi mokyklos suole rašantys taps poetais, daugelis pasirinks kitus kelius, kitas profesijas, tačiau visi bus prisilietę prie šios rupios lyg mūsų duona žemės - poezijos žemės.
Visi kuriantys mokiniai siekia tikslo - būti savimi, per kūrybą išsiskirti iš pilkos minios.
Bet tai - ne viendienė pramoga, tai - įsipareigojimas žodžiui ir jį skaitančiam žmogui.
Poetas yra pašauktas dovanoti save kitiems.
Kaip ir Mokytojas, auginantis mokinio sparnus skrydžiui.
„Gražus ąžuolynas auga“, - pasakytų poetas keturvėjininkas Kazys Binkis.
Jiesios kraštovaizdžio draustinyje, Ražiškių kaime, Garliavos apylinkių seniūnijoje, ant vietinių vadinamo Čigonkalnio, iki šių dienų stovi Borutų sodyba.
Šioje sodyboje 1938-1941 m. nuolat, o 1942-1965 m. su pertraukomis gyveno poetas, prozininkas ir vertėjas Kazys Boruta.
Čia jis pasodino obelų sodą, nutiesė takus, pavadintus „Gyvenimo tempas“ ir „Ramybės tempas“.
Po Antrojo pasaulinio karo atvažiuodavo tik atostogauti, o nuolat gyveno Vilniuje.
Vėliau šiame name apsigyveno K. Borutos brolis Jonas su šeima.
Garliavos Jonučių vidurinėje mokykloje (dabar - progimnazijoje) 1994 m., pirmosios „Poezijos pavasarėlio“ šventės metu, buvo įkurta Borutaičių draugija.
Jos vadovė - Z. Petraitienė.
Draugija kiekvienais metais prie rašytojo K. Borutos namelio rengia mokinių poezijos šventę-konkursą „Poezijos pavasarėlis“.
1993 m. namas įrašytas į Lietuvos kultūros vertybių registrą.
Kūryba
K. Boruta eilėraščius spausdinti pradėjo 1923 m.
Jis išvertė A. Tolstojaus, H. Ibseno, F. Šilerio, W. Šekspyro kūrinių.
Rašytoją ypač išgarsino romanai „Mediniai stebuklai“ (1938 m.) ir „Baltaragio malūnas“ (1945 m.), kurie patenka į gražiausių lietuvių knygų sąrašą.
Taip pat parašė autobiografinę knygą „Gyvenimas drauge su draugu“ (pirmą kartą publikuota 1999 m.) bei kūrinių, skirtų vaikams: pasakų rinkinį „Dangus griūva“ (1955 m.) ir apysaką „Jurgio Paketurio klajonės“ (1963 m.).
„Baltaragio malūnas“ sulaukė neregėto populiarumo: pagal jį 1973 m. sukurtas pirmasis lietuviškas miuziklas „Velnio nuotaka“, tapęs kino klasika.
Valstybiniame Šiaulių dramos teatre 2002 m. pastatytas spektaklis (inscenizacijos režisierius - A. Pociūnas, choreografas - V. Brazdyla), o 2012 m. - išleistas spektaklio audiovizualinis įrašas (TV vaizdo režisierė - I. Morkevičienė).
Šokio teatre 2011 m. sukurtas baletas (choreografas - V. Brazdyla).
Svarbiausi K. Borutos kūriniai:
- A-lo!: poezija, 1925 m.
- Dainos apie svyruojančius gluosnius: poezija, 1927 m.
- Kryžių Lietuva: poezija, 1927 m.
- Drumstas arimų vėjas: apsakymai, 1928 m.
- Audra: almanachas, 1928 m.
- Namas Nr. 13: apysaka, 1928 m.
- Darbas: almanachas, 1932 m.
- Mediniai stebuklai: romanas, 1938 m.
- Duona kasdieninė: poezija, 1934 m.
- Eilės ir poemos: poezija, 1938 m.
- Kelionės į Šiaurę: apybraižos apie žymius keliautojus, 2 kn. 1930-1939 m.
- Saulę ant savo pečių parnešti išėjo: apysaka, 1940 m.
- Baltaragio malūnas: romanas, 1945 m.
- Dangus griūva: pasakų rinkinys, 1955 m.
- Sunkūs paminklai: skulptoriaus Vinco Grybo beletristinė biografija, 1960 m.
- Jurgio Paketurio klajonės: humoristinė apysaka, 1963 m.
- Raštai, T. 1-10, 1970-1976 m.
Atminimo įamžinimas
Sodybos, kuriose gyveno Kazys Boruta (Kūlokuose ir Ražiškiuose), įrašytos į Kultūros vertybių registrą (u. k. 10904 ir 16984).
Jo vardu pavadinta Liudvinavo Kazio Borutos vidurinė mokykla, kuri šiuo metu vadinama Liudvinavo Kazio Borutos gimnazija.
1970 m. Rasų kapinėse pastatytas antkapinis paminklas (skulpt. Vladas Vildžiūnas).
Antkapyje iškaltos eilutės iš K. Borutos eilėraščio: „Laisvo vėjo valia drumstis, žalio šilo - gausti“.
Kazio Borutos vardu pavadintos gatvės Kūlokuose, Liudvinave, Vilniuje (Verkiuose), Kaune (Rokuose).
2005 m. išleistas pašto ženklas (dail. Aušrelė Ratkevičienė).
Garliavos Jonučių vidurinėje mokykloje Kauno rajone (dabar - progimnazijoje) 1994 m., pirmosios „Poezijos pavasarėlio“ šventės metu, buvo įkurta Borutaičių draugija.
Ji kasmet prie rašytojo K. Borutos namelio rengia mokinių poezijos šventę-konkursą „Poezijos pavasarėlis“.