Katilinės Patalpos Reikalavimai Lietuvoje

Šildymo sistemos pasirinkimas ir įrengimas yra svarbus kiekvieno būsto aspektas, ypač siekiant efektyvumo ir ekonomiškumo. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2016 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. 1, yra patvirtintos Katilinių įrenginių įrengimo taisyklės (toliau - Taisyklės), kurios yra privalomos projektuojant naujas ir rekonstruojant veikiančias katilines, kuriose įrengti garo ir vandens šildymo katilai nepriklausomai nuo jų galingumo.

Šiame straipsnyje aptarsime katilinės įrengimo ypatumus, įskaitant svarbius aspektus, užtikrinančius saugumą ir efektyvumą.

Bendrieji Reikalavimai Katilinėms

Bendri reikalavimai katilinės patalpai yra surašyti „Katilinių įrenginių įrengimo taisyklėse".

• Pastato viduje įrengtos katilinės nuo gretimų patalpų turi būti atskirtos 1 tipo priešgaisrinėmis pertvaromis ir 3 tipo priešgaisrinėmis perdangomis. Priešgaisrinės užtvaros turi būti pagamintos iš A1 ar A2 degumo klasės statybos produktų.
• Pristatomos katilinės nuo pagrindinio pastato turi būti atskirtos 1 tipo priešgaisrine siena, o katilinės stogas turi tenkinti BROOF (t1) klasės reikalavimus.
• Perdangos tarp aukštų ir katilinės patalpų sienos, taip pat sienos, skiriančios katilinę nuo pagrindinio pastato, turi būti nesugeriančios garų ir dujų.
• Darbai atliekami vadovaujantis Statybos techniniu reglamentu STR 2.01.04:2004 „Gaisrinė sauga.
• Katilinių, įrengtų viduje ir pristatytų prie pastatų, išėjimo durys turi atsidaryti į išorę.
• Katilinių, įrengtų patalpų viduje, laiptų maršus leidžiama išdėstyti bendrose laiptinėse, atskirtus nuo likusios laiptinės dalies nedegamomis pertvaromis ir perdangomis, esančiomis ne mažiau kaip 0,75 val.

Katilinės Vieta ir Dydis

Katilinės vieta ir dydis priklauso nuo planuojamos šildymo sistemos. Jei naudojamas kieto kuro katilas, įėjimą geriau planuoti iš negyvenamos patalpos. Automatizuotam dujiniam katilui ar šilumos siurbliui katilinė gali būti arčiau gyvenamosios erdvės. Praktiškai katilinės patalpa neturėtų būti mažesnė nei 8 kv.m.

Katilinės projektavimas prasideda nuo ŠVOK - šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo projekto. Šildymo sistemos projektas yra dalis ŠVOK projekto.

Šildymo Sistemos Pasirinkimas: Kriterijai ir Tendencijos

Renkantis šildymo sistemą, svarbu atsižvelgti į šilumos poreikį, pradinės investicijos dydį ir eksploatacines išlaidas. Naujos statybos namui, kurio šilumos poreikis mažas, racionaliausia pasirinkti oras-oras arba grindinį šildymą ir oras-vanduo šilumos siurblio sistemą. Pastaraisiais metais ši sistema naujoje statyboje yra populiariausia.

Vadovaudamiesi namo šildymo ir karšto vandens poreikiu, atsižvelgdami į skiriamą pradinės investicijos dydį ir galimybes bei numatomas eksploatacines išlaidas, specialistai parenka šilumos šaltinį ir apskaičiuoja šildymo sistemos įrengimo kainą.

Katilinės su šilumos siurblio oras vanduo vidiniu bloku arba visos šilumos siurblio šildymo sistemos projektavimas prasideda nuo pradinių duomenų:

• Objekto paskirtis
• Namo tipas ir medžiagos
• Energinis efektyvumas arba šilumos nuostoliai
• Grindų planas
• Reikiamos temperatūros ir drėgmės patalpose nustatymas

Atliekamas šiluminis kontūro skaičiavimas, atsižvelgiama į lauko sienų medžiagų termofizikinius parametrus, langų ir durų angų skaičių ir kt. Apskaičiuojamas optimalus šildymo sistemos pajėgumas, parenkamas optimalus šilumos siurblio tipas, kad būtų pasiekti reikiami parametrai. Atliekami šildymo sistemos hidrauliniai skaičiavimai (pagrindinio vamzdyno, atšakų, slėginės jungties skerspjūvio). Parenkami uždaromieji ir reguliavimo vožtuvai. Apskaičiuojamas reikiamas šildymo prietaisų (radiatorių, konvektorių, fankoilų ir kt.) skaičius.

„Profesionaliai parengtas šildymo sistemos projektas leidžia susidaryti išsamų vaizdą apie būsimas išlaidas, susijusias su įrangos pirkimu ir įrengimu, būsimomis kuro sąnaudomis ir sistemos priežiūra.

Dujinis Šildymas: Privalumai ir Reikalavimai

Nemažai gyventojų šildymui, maisto ir karšto vandens ruošimui naudoja dujas. Tai patogus ir švarus kuras, deja, neatsinaujinantis. Šildymo kaštams sumažinti ir didesniam atsinaujinančios energijos panaudojimui galima įsirengti šilumos siurblį oras vanduo, jis efektyvus pereinamaisiais laikotarpiais tarp sezonų, vasarą gali patalpas vėsinti.

Kai kurių gamintojų šilumos siurbliai turi tiesioginį dujinio katilo pajungimą ir gali valdyti dujinį katilą kaip tenas. Pavyzdžiui, nustačius valdiklyje -15 laipsnių C temperatūrą, jei lauke šilčiau nei -15 C, dirba šilumos siurblys, jei šalčiau - siurblys išsijungia ir pradeda šildyti dujinis katilas. Taip pat galima sumontuoti kambario daviklį arba termostatą ir pastarojo pagalba valdiklis gali išjungti abu katilus. Radiatorių temperatūros reguliuoti nereikia, nes į juos paduodamą temperatūrą pagal lauko daviklį reguliuoja tiek dujinis katilas, tiek šilumos siurblys.

Dujinio Katilo Įrengimo Reikalavimai:

• Dujinio šildymo katilai yra nedideli, jie gali būti pastatomi arba kabinami ant sienos.
• Dujų degimas ir šalinami degimo produktai švarūs. Todėl dujiniai katilai gali būti atskiroje katilinėje, virtuvės, vonios ar tualeto patalpose (tik C tipo), garažuose (irgi tik C tipo) ir pan.

B tipo prietaisas jungiamas prie dūmtraukio, skirto pašalinti degimo produktams į lauką iš patalpos, kurioje prietaisas įrengtas (prietaisas neizoliuotas aplinkoje).

• Katilinė turi būti vėdinama, tose pačiose patalpose negali būti mechaninės vėdinimo sistemos su rekuperacija, mechaninė katilinės vėdinimo sistema negali būti sujungta su kitų patalpų vėdinimo sistema.
• Patalpos turi būti su varstomu langu arba langu su orlaide ir durimis.
• Dujinius prietaisus galima įrengti patalpose, kurių aukštis ne mažesnis kaip 2,2 m.
• Lango plotas turi būti ne mažesnis kaip 0,05 m2 kiekvienam patalpos tūrio kubiniam metrui. Jei patalpos tūris 20 m3 ir didesnis, lango angos plotas (suminis angų plotas) turi būti ne mažesnis kaip 1 m2.
• Jei patalpoje yra įrengta uždujinimo signalizacija ir automatinis dujų išjungimo vožtuvas, langas yra privalomas, bet lango angos plotas nereglamentuojamas (nenormuojamas).

Jei dujinis katilas planuojamas cokoliniame aukšte ar rūsyje, o langas yra žemiau žemės paviršiaus ir antžeminis lango angos plotas mažesnis nei reikalaujama, tai prieš langą turi būti įrengta prieduobė. Atstumas nuo rūsio sienos iki prieš langą esančios prieduobės atraminės sienutės turi būti lygus lango požeminės dalies aukščiui. Šis atstumas turi būti ne mažesnis kaip 0,5 m, o prieduobės plotas viršutinėje dalyje turi būti ne mažesnis kaip lango požeminės dalies angos plotas, jei langas įgilintas daugiau kaip 0,5 m.

Dujotiekio Vamzdynas:

Dujotiekio vamzdžiai viduje gali būti atviri, paslėpti, užtinkuoti, taip pat betoninėse grindyse, pakabinamų lubų ertmėse, sienų kanaluose ir nišose. Praėjimuose per sienas dujų vamzdis turi būti apsaugotas dėklu. Dujų vamzdžio negalima pravesti per angas, langus, duris, jis negali būti tvirtinamas prie kitų vamzdžių, negali būti naudojamas kaip atrama, būtina užtikrinti jo stabilumą pritvirtinant laikikliais. Geltonos spalvos dujų vamzdžiai turi nesikirsti su kitų inžinerinių sistemų vamzdynu, dujų vamzdis turi būti tiesiamas tiesiomis linijomis, vertikaliai arba horizontaliai, turi būti kiek įmanoma trumpesnis.

Patalpos, kuriose planuojamas dujinis katilas, dydis turi atitikti gamintojo nurodymus. Jeigu gamintojas nenurodo, patalpų dydis turi būti ne mažesnis kaip aptarta straipsnio pradžioje minėtose taisyklėse.

Dujinio Katilo Pasirinkimas:

Svarbiausia dujinio katilo dalis yra šilumokaitis. Kad jis neužkalkėtų, reiktų rinktis dujinį katilą su vientisu, didesnio ploto šilumokaičio paviršiumi, padidinto pralaidumo iš nerūdijančio plieno. Kitas svarbus dujinio katilo parametras yra moduliacijos lygis, kitaip tariant, galios reguliavimo ribos. Pigūs dujiniai katilai turi 4 galios pakopas, tai reiškia, kad katilo galia reguliuojama tik didelėse ribose, jis nuolat įsijunginės ir išsijunginės, o tai trumpina prietaiso ilgaamžiškumą ir sąlygoja didesnes dujų sąnaudas. Geri dujiniai katilai turi 9-10 galios reguliavimo pakopų ir netgi didesnės galios dujinis katilas gali veikti 2-3 kW galia. Geri dujiniai katilai turi elektroninę degimo kontrolę, tai reiškia, kad automatiškai reguliuojamas oro ir dujų srautas. Dujinio katilo pagrindiniai ir būtini priedai yra lauko daviklis ir termostatas, geriausia yra pasirinkti katilo gamintojo termostatą, nes jis suderintas su katilo automatika ir reguliavimas yra tikslesnis.

Dujų Balionai:

Šildymui dujų balionais prie namo arba atokiau nuo jo montuojama sandari metalinė dujų balionų spinta. Dujų balionai grupuojami į pagrindinę ar rezervinę grupes. Dujų naudojimą fiksuoja skaitiklis, pagal jo rodmenis ir atsiskaitoma už dujas, balionų kiekis ir keitimo dažnumas neturi reikšmės.

Svarbus momentas tas, kad 95 proc. dujų balionų tūrio sudaro propano dujos, kurios degdamos išskiria mažiau šiltnamio efektą sukeliančio anglies dioksido. Be to, propano virimo temperatura yra -40 laipsnių šalčio, todėl šios dujos sėkimingai pasieks namus net ir esant labai dideliems šalčiams. Tuo tarpu butanas nustoja garuoti esant -0,5 C temperatūrai, todėl, atšalus orams, krenta butano dujų slėgis ir jos nepasiekia šildymo katilo. Dėl šios priežasties labai svarbu pasirinkti patikimą dujų tiekėją, kuris sąžiningai užpildo balionus propano dujomis.

Visos dujų balionų katilinės įrengimas ir dujų atvedimas į namą yra gana greitas, trunka 2-3 dienas.

Šildymo Sistemų Modernizavimas: Efektyvumas ir Valdymo Automatizavimas

Pagrindinis šildymo sistemų modernizavimo tikslas - sumažinti aplinkos taršą ir sistemų priežiūros sąnaudas, automatizuoti jų valdymą. Montuojant modernius šildymo katilus galima ir valstybės parama. Jei senieji kieto kuro katilai dirbo atvirose sistemose ir dažniausiai su gravitacine šilumnešio cirkuliacija, tai modernūs automatizuoti katilai (dujiniai, skysto kuro, granuliniai) gali būti eksploatuojami tik uždarose sistemose ir su priverstine šilumnešio cirkuliacija. Jie užtikrina didesnį komfortą ir saugesnį darbą. Dingus maitinimo įtampai, katilas stabdomas ir nutraukiamas kuro padavimas. Perkaitimo pavojaus nebus net granulinio katilo atveju, nes kuro kiekis pakuroje mažas. Tačiau sutrikus elektros tiekimui nei karšto vandens ruošimas, nei patalpų šildymas negalimas.

Katilinės Kategorijos

Katilinės skirstomos į kategorijas pagal šilumos tiekimo svarbą vartotojams:

• I kategorijos katilinės gamina ir tiekia šilumą vartotojams, kuriems šilumos tiekimo nutraukimas gali sukelti tiesioginį pavojų (ligoninėms, vaikų lopšeliams-darželiams, mokykloms ir pan.) arba padaryti ženklią žalą vartotojų turtui (technologiniams įrenginiams, produkcijai ir pan.).
• II kategorijos katilinės - katilinės, nepriskirtos I kategorijai.

Konteinerinės Katilinės

Konteinerinė katilinė - lengvų konstrukcijų statinys, surinktas gamybinėje bazėje arba statybos aikštelėje, turintis visą reikalingą vientisų arba atskirų blokų vidaus įrangą, tokių išorinių gabaritų, kad būtų galima transportuoti autotransportu, geležinkelio arba vandens transportu, pritaikytas statyti tiesiai ant paruošto pagrindo ir galintis saugiai veikti be nuolatinio eksploatuojančio personalo.

Žemės Sklypo Parinkimas Katilinei

Žemės sklypai katilinėms statyti parenkami vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu, jo lydimaisiais teisės aktais, Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymu, Lietuvos valstybinės standartizacijos tarnybos nutarimu Nr. 141/15 „Dėl statybų projektinės dokumentacijos standartų“, statybos techniniu reglamentu STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtintu aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826, STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“, STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“, RSN 156-94 „Statybinė klimatologija“, Lietuvos standartais LST 1516:2015 Statinio projektas. Bendrieji įforminimo reikalavimai, ir savivaldybių patvirtintais specialiaisiais šilumos ūkio plėtros planais ir detaliaisiais planais.

Katilinės Aikštelės Planavimas

Katilinės aikštelėje reikia išdėstyti pagrindinį korpusą, kuro ūkio pastatus ir pelenų ir šlako šalinimo sistemą, elektros pastotę, dujų reguliavimo punktą (DRP), kondensato surinkimo ir perpumpavimo stotį, bakus akumuliatoriaus, vandens paruošimo ir reagentų ūkio pastatus. Nurodytus pastatus ir statinius galima sujungti, įvertinus šių Taisyklių reikalavimus. Katilinės aptvarą reikia projektuoti vadovaujantis statybos techniniu reglamentu STR 2.02.07:2004 „Gamybos įmonių ir sandėlių statiniai. Pagrindiniai reikalavimai“.

Katilinės aikštelės ribose leidžiama išdėstyti kuro iškrovimo įrangą, kuro sandėlius, mazuto ūkį, kondensato surinkimo ir perpumpavimo stotį, karšto vandens tiekimo akumuliacinius bakus, priešgaisrines talpyklas ir siurblines, geriamojo vandens tiekimo įrenginius, pelenų ir šlako sąvartynus.

Atstumai Tarp Pastatų

Atstumas tarp katilinės ir kitų pastatų sklypo plane nustatomi pagal Šilumos ūkio specialiųjų planų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr.

Automobilių Privažiavimas

Projektuose turi būti numatyta galimybė automobilių transportui privažiuoti prie katilinės pastatų ir statinių bei įrenginių, įrengtų atvirose aikštelėse.

Pastatų Tarpai

Katilinės pastatų ir statinių tarpai turi būti ne mažesni kaip 6,0 m. Esant techniniam ir ekonominiam pagrindimui tarpai gali būti 3,0 m.

Montavimo Angos

Katilinės pastatų sienose ir perdangose turi būti montavimo angos.

Priešgaisriniai Reikalavimai

Pastato viduje įrengtos katilinės nuo gretimų patalpų turi būti atskirtos 1 tipo priešgaisrinėmis pertvaromis ir 3 tipo priešgaisrinėmis perdangomis. Priešgaisrinės užtvaros turi būti pagamintos iš A1 ar A2 degumo klasės statybos produktų. Pristatomos katilinės nuo pagrindinio pastato turi būti atskirtos 1 tipo priešgaisrine siena, o katilinės stogas turi tenkinti BROOF (t1) klasės reikalavimus. Perdangos tarp aukštų ir katilinės patalpų sienos, taip pat sienos, skiriančios katilinę nuo pagrindinio pastato, turi būti nesugeriančios garų ir dujų. Darbai atliekami vadovaujantis Statybos techniniu reglamentu STR 2.01.04:2004 „Gaisrinė sauga. Pagrindiniai reikalavimai“.

Katilinių, įrengtų viduje ir pristatytų prie pastatų, išėjimo durys turi atsidaryti į išorę. Katilinių, įrengtų patalpų viduje, laiptų maršus leidžiama išdėstyti bendrose laiptinėse, atskirtus nuo likusios laiptinės dalies nedegamomis pertvaromis ir perdangomis, esančiomis ne mažiau kaip 0,75 val.

Apšvietimas

Išorinių sienų langų plotas nustatomas atsižvelgiant į natūralų apšvietimą, įvertinus aeracijos reikalavimus. Turi būti įrengtos aikštelės langams atidaryti arba sumontuoti mechanizmai leidžiantys juos atidaryti nuotoliniu būdu. Langų plotas turi būti minimalus, bet ne mažesnis, kaip nurodytas statybos techniniame reglamente STR 2.02.07:2004 „Gamybos įmonių ir sandėlių statiniai. Pagrindiniai reikalavimai“, Gaisrinės saugos pagrindiniuose reikalavimuose, patvirtintuose Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1-338 ir Dujų sistemų pastatuose įrengimo taisyklėse. Katilinių pastatų ir statinių, kuriuose apšvietimas natūralus, apšvietimo koeficientas - 0,5. Laboratorijų, skydinių ir remonto dirbtuvių patalpų šis koeficientas - 1,5.

Lauke Statomi Įrenginiai

Lauke prie katilinės sienos galima statyti dūmų traukos, pelenų gaudymo įrangą, deaeratorius, dekarbonizatorius, skaidrintuvus, įvairios paskirties bakus, mazuto šildytuvus.

Remonto Aikštelės

Katilinėse turi būti įrenginių, armatūros ir prietaisų remonto ir reguliavimo aikštelės arba patalpos. Reikia numatyti galimybę įrenginių einamąjį remontą atlikti specializuotoms organizacijoms. Autonominėse katilinėse remonto aikštelės neįrengiamos. Įrenginių, armatūros, kontrolės prietaisų reguliavimą turi atlikti specializuotos organizacijos, turinčios šios veiklos atestatus.

Įrangos Išdėstymas

Katilų ir pagalbinių įrenginių išdėstymas katilinėse (atstumai tarp katilų ir statybinių konstrukcijų, takų plotis), aikštelių ir laiptų įrengimas priklausomai nuo šilumos nešėjų parametrų parenkamas pagal Garo ir vandens šildymo katilų įrengimo ir saugaus eksploatavimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2015 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. 1-102 ir Lietuvos standartą LST EN 12952-1:2016 Vandens vamzdžių katilai ir pagalbinė įranga. 1 dalis. Bendrosios nuostatos., taip pat katilų gamintojo nuorodas.

Atsižvelgiant į šiuos reikalavimus, galima užtikrinti saugų ir efektyvų katilinės funkcionavimą, atitinkantį galiojančius teisės aktus ir standartus.

tags: #katilines #patalpos #reikalavimai